Tėvams žadėjusios suformuoti parengiamąsias grupes, kai kurios mokyklos paskutinę dieną pranešė, kad nesusirinko reikiamas mokinių skaičius. Ši problema aktuali ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miesteliuose.
"Dukra pasiruošė eiti į mokyklą, darželio atsisakėme, tačiau mokykla nesurinko priešmokyklinukų", - skundėsi Kauno rajone, Neveronyse, gyvenanti šešiametės mama Inga D. Į priešmokyklinę grupę darželyje mergaitės nebepriima, nes ji sukomplektuota.
Pasak Kauno miesto savivaldybės Formaliojo švietimo poskyrio vedėjos Vilijos Adaškevičienės, analogiška situacija susiklostė ir Kauno Veršvų vidurinėje mokykloje. Vieni tėveliai pasirinko priešmokyklinę grupę Žaliakalnio pradinėje mokykloje.
Mieste priešmokyklinėje grupėje turi būti 20 vaikų. Formaliojo švietimo poskyrio vedėja neabejoja, kad tokios problemos kyla dėl mokyklų vadovų nesugebėjimo planuoti.
"Jie greičiausiai be jokių apklausų sugalvoja, kad reikia formuoti priešmokyklinio ugdymo grupes, o paskui paaiškėja, kad nėra tiek norinčių mokytis vaikų. Vadovai pirmiausia galvoja apie pinigus ir apie mokytojus, kurių nenori atleisti.
Kitos problemos Lietuvos švietimo sistemoje
Švietimo sistemoje pasitaiko ir daugiau problemų, susijusių su vaikų priėmimu į mokyklas. Štai vienas pavyzdys.
Rugsėjo 1-ąją su gėlėmis į Julijanavos katalikišką vidurinę atėjęs penktokas nerado kam jų įteikti. Jos sūnus Benas (vardas pakeistas) šį pavasarį Julijanavos katalikiškoje vidurinėje mokykloje baigė keturias klases. Šeima planavo, kad čia sūnus mokysis ir toliau, todėl per vasarą mokyklos reikalais nesirūpino. Problemos prasidėjo Rugsėjo 1-ąją atėjus į mokyklos šventę.
"Klasė, kurioje turėjo mokytis sūnus, pradėjo vyti mus šalin - atseit jo nėra šios klasės sąrašuose", - nesusipratimų pradžią prisiminė Lina B. "Direktorius paaiškino, kad šiandien šventė ir problemų neišspręsime. Jam tai šventė, o mano vaikui - ne?" - mokyklos vadovo pozicija papiktino mamą.
Beno mama išgirdo daug karčių žodžių apie sūnų: vaikas negeras, debilas, jo čia niekas nenori matyti. Visa tai girdėjo ir pats berniukas. "Taip, jis hiperaktyvus, bet ar mes dėl to kalti? Kiekvienai šeimai gali taip nutikti, bet negi reikia iš vaiko taip tyčiotis?" - niekaip negalėjo suprasti moteris. Ji tikino dėl sūnaus bendraujanti su įvairiais specialistais: ją ir berniuką konsultuoja psichologai ir socialiniai darbuotojai. Mama prasitarė, kad pradinių klasių mokytoja jo taip pat labai nemėgo ir jį įžeidinėjo.
Kitą dieną situacija nė kiek nepagerėjo. Visos penktokų auklėtojos kratėsi Beno. "Galiu pasidžiaugti tik šios mokyklos psichologe ir socialine pedagoge. Šios moterys tikrai nuoširdžiai padėjo mums viską susitvarkyti ir susirasti kitą mokyklą", - atsiduso mama.
"Sudariau laikinąją komisiją, atliekame mokykloje tarnybinį patikrinimą. Pasiteiravus, kodėl probleminiu vadinamo vaiko klausimas nebuvo sprendžiamas pavasarį, baigiantis mokslo metais, direktorius pradėjo ieškoti pasiteisinimų.
"Matyt, tam reikalui tėvai nebuvo pasirengę. Jie planavo, kad jų vaikas šioje mokykloje nesimokys", - išmąstė V.Zuzevičius. Direktorius vis dėlto pripažino, kad šis atvejis mokykloje - apgailėtinas, o vaiko prigimties nepakeisi. Vis dėlto ugdymo įstaigos vadovas neslėpė, kad jo pozicija šioje situacijoje nieko nelėmė. Jo teigimu, Beną pašalinti iš mokyklos labiausiai pageidavo kai kurių mokinių tėveliai.
"Labai negerai, kad į tokius reiklaus kišasi tėveliai. Susirinko vienas būrys tėvelių, antras būrys. Ką aš galiu pasakyti: jie ne mano darbuotojai, išreiškė savo nuomonę ir išėjo", - teisinosi mokyklos vadovas.
Beno mama iš karto po incidento kreipėsi į savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyrių. "Jeigu vaikas gyvena mokyklai priskirtoje teritorijoje, net negali būti kitokių alternatyvų - iki 16 metų jis privalo mokytis pasirinktoje mokykloje pagal savo galimybes", - neabejojo valdininkė.
"Dėl šios mokyklos vadovo mums kyla problemų. Gal dėl jo garbaus amžiaus, o gal dėl kitų priežasčių", - neslėpė V.Adaškevičienė. Ji nustėro išgirdusi direktoriaus nepasitenkinimą tuo, kad tėvai kišasi į mokyklos reikalus. "Be komentarų", - prasitarė Formaliojo švietimo poskyrio vedėja.
V.Adaškevičienė apgailestavo, kad pastaruoju metu tokie skundai ateina iš mokyklų, kurios keitė pavadinimus į katalikiškas. Neseniai į Švietimo ir ugdymo skyrių kreipėsi buvusio VšĮ "J.Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos" mokinio mama. Vaikas išėjo mokytis į profesinę mokyklą, tačiau jam ten nepatiko ir jis nusprendė grįžti į J.Urbšio katalikišką vidurinę.
"Susiklostė panaši situacija - niekas ten jo nelaukia ir atgal nebepriima", - dar vieną pavyzdį pateikė V.Adaškevičienė.
Kun. Manau, kad čia tikrai įvyko nesusipratimas. Aš esu tos nuomonės, kad tam vaikui reikėjo suteikti dar vieną šansą pasitaisyti ir sudaryti galimybes mokytis mūsų mokykloje. Tai būtų buvę teisinga vadovaujantis krikščioniškomis vertybėmis. Bendravau su tuo berniuku ir buvo labai skaudu matyti, kaip jis verkia. Jis man pasakojo, kaip niekas su juo nenori bendrauti, jo nemėgsta.
Tikrai negalima sakyti, kad vaikas buvo apleistas. Dvejus metus su juo dirbo mūsų mokyklos psichologė. Mama žadėjo užeiti mokyklą ir pasikalbėti. Galbūt jie norės čia sugrįžti, tačiau tai jau bus to berniuko teisė apsispręsti.
Šios situacijos rodo, kad Lietuvos švietimo sistemoje yra problemų, susijusių ne tik su minimaliu vaikų skaičiumi grupėse, bet ir su požiūriu į vaikus, turinčius specialiųjų poreikių, bei mokyklų vadovų gebėjimu spręsti problemas.
tags: #kiek #minimumas #vaiku #priesmokyklineje #grupeje #turi