Šeimos biudžetas - pagrindinis pinigų valdymo įrankis. Sprendžiant piniginius klausimus, šeimoje itin svarbi komunikacija. Nuoširdus pokalbis su antrąja puse padės išvengti su finansais susijusių konfliktų. O įtraukę atžalas į išlaidų planavimą ir biudžeto formavimo procesą, visi kartu lengviau pasieksite užsibrėžtų tikslų.
Šeimos biudžetas labai naudingas, nes padeda:
- Sumaniai leisti pinigus tik dalykams, kurių jums iš tikrųjų reikia - tai jūsų būtinieji poreikiai.
- Taupyti pinigus dalykams, kurie jums patinka, bet be kurių galite gyventi - tai jūsų norai.
- Sukaupti lėšų nenumatytoms išlaidoms, pavyzdžiui, jeigu sugenda automobilis ir staiga prireikia pinigų remontui.
- Užkirsti kelią atsitiktinėms išlaidoms.
Pradėję planuoti šeimos biudžetą, esate vienu žingsniu arčiau gebėjimo kontroliuoti savo pinigus. Be to, ne mažiau svarbu, kad toks planavimas padės išvengti skolų. Suskaičiavę, kiek pinigų jums reikia kasdienėms būtinosioms išlaidoms, pavyzdžiui, maistui, komunaliniams mokesčiams (už elektrą, mobilųjį ryšį ir vandenį), transportui ir sveikatos priežiūrai, tiksliai žinosite, ar turite pakankamai lėšų neplanuotoms išlaidoms. Ir tai dar ne viskas: leis ramiau mėgautis gyvenimu, nes šeimai nebereikės gaišti laiko nerimui dėl savo finansų.
Šeimos biudžetas: nuo ko pradėti?
Planuojant šeimos biudžetą, svarbiausia laikytis vienos pagrindinės taisyklės - išleisti mažiau nei gaunate pajamų. Vienas iš būdų, kaip galima pradėti planuoti šeimos biudžetą, aiškiai įsivardyti, kiek pinigų jūs uždirbate, kiek išleidžiate, kokios vertės finansinių įsipareigojimų turite. Reikiamos informacijos gausite išanalizavę algalapius, sąskaitas, banko ataskaitas ir kreditinių kortelių išrašus.
Jeigu gaunate papildomų pajamų, vertėtų detaliau pasidomėti ir jomis. Norėdami geriau suprasti pajamas ir išlaidų tendencijas, prisiminkite ir praėjusių metų finansinius dokumentus.
Finansų ekspertai rekomenduoja atkreipti dėmesį į sąskaitų skirtumus skirtingais metų laikais. Pavyzdžiui, šaltuoju sezonu komunalinės išlaidos dėl šildymo pastebimai didesnės. Atsidėjus pinigų tiek būtinosioms, tiek neplanuotoms išlaidoms, lieka dar vienas labai svarbus tikslas - susitaupyti pinigų, kuriuos būtų galima išleisti savo norams.
Biudžeto planavimo įrankiai ir santaupų skaičiuotuvai - puikūs pagalbininkai planuojant šeimos biudžetą. Internete paprastų ir nemokamų biudžeto planuotojų apstu, tad belieka susirasti tinkamiausią.
Finansų planavimo schema
Pirmas finansų tvarkymo žingsnis - išlaidos
Vienas iš sudėtingiausių iššūkių, su kuriais susiduria norintys planuoti šeimos biudžetą ir kontroliuoti finansus, - išlaidos ir su jomis susijusios problemos. Išlaidos gali būti reguliarios (fiksuotos) arba neplanuotos vienkartinės.
Fiksuotos išlaidos:
- Būsto paskola arba būsto nuoma.
- Komunaliniai mokesčiai - už dujas, vandenį, elektrą, mobilųjį ryšį ir internetą.
- Mokestis už darželį ar mokyklą.
- Sveikatos, transporto priemonės ar būsto draudimas.
- Išlaidos viešajam transportui.
- Kreditinės kortelės ar asmeninių paskolų įmokos.
Kintančios išlaidos:
- Maistas.
- Namų apyvokos ir švaros prekės.
- Išlaidos vaikų mokyklos uniformoms ir mokymosi priemonėms, vadovėliams.
- Išlaidos sveikatos ir dantų priežiūrai.
- Išlaidos transporto priemonės remontui ir kurui.
- Asmeninės išlaidos, pavyzdžiui, drabužiai, avalynė, grožio paslaugos.
- Registracijos mokesčiai ir prenumeratos, pavyzdžiui, sporto klubo narystės, muzikos ir kino platformos.
- Pramogos.
- Dovanos, pavyzdžiui, gimtadienių ar vestuvių proga.
- Kitos neplanuotos išlaidos šeimai ar draugams.
Taupymo planas - būtina sąlyga
Šeimos biudžetas labai aiškiai parodys, ar išleidžiate daugiau, ar mažiau nei uždirbate. Jeigu išleidžiate daugiau, vertėtų susėsti su visa šeima ir pagalvoti, kur būtų galima sutaupyti. O jeigu ir taip išleidžiate mažiau nei uždirbate, pravartu pasidomėti, kaip sutaupyti, o vėliau tas santaupas sumaniai panaudoti.
Kaip taupyti pinigus
Patarimai, kaip sutaupyti:
- Peržiūrėkite išlaidas. Įvertinkite, ar sutaupote maksimaliai tiek, kiek galėtumėte. Galbūt galėtumėte konkretiems dalykams išleisti mažiau? Ar turite kredito kortelę ir mokate dosnias palūkanas? Galbūt turite paskolų? Ar įmanoma šiuos įsipareigojimus greičiau grąžinti ir pasiieškoti pigesnio būdo skolintis? Pravartu tokius klausimus sau užduoti reguliariai.
- Pasirūpinkite santaupų saugos pagalve. Prieš pradėdami taupyti trokštamiems dalykams, turėtumėte sukaupti lėšų nenumatytoms išlaidoms. Pavyzdžiui, pinigus tokiems atvejams pravartu kaupti atskiroje sąskaitoje.
- Įsivardykite, kam taupote. Kokie jūsų tikslai? Kiek reikia sutaupyti, kad juos pasiektumėte?
- Apibrėžkite aiškų terminą, kada tikitės tų tikslų pasiekti. Negailėkite sau laiko - juk taupyti galima iki gyvenimo pabaigos. Svarbu adekvačiai vertinti situaciją, ir pavyks išvengti niekam nereikalingo spaudimo.
- Atsidarykite su pagrindine sąskaita banke nesusijusią sąskaitą. Ja galite naudoti tik taupymui konkrečiam tikslui. Galite nuspręsti kiekvieną mėnesį ten automatiškai pervesti tam tikrą sumą pinigų. Arba paprašyti darbdavio kiekvieną mėnesį dalį atlyginimo pervesti į atskirą taupymo sąskaitą.
- Jeigu trūksta žinių ir norite daugiau informacijos, jums padės banko konsultantai.
Vos tik sudarysite savą taupymo planą, pravartu prieš pradedant jį įgyvendinti įsivertinti visus jo privalumus ir trūkumus. Taip sužinosite, kokią įtaką toks planas gali turėti jūsų šeimyniniam gyvenimui. Jeigu dėl kažko abejojate, kreipkitės į profesionalus arba dar kartą įsivertinkite savo finansines galimybes.
Finansų valdymas šeimoje:
- Svarbu numatyti visas išlaidų kategorijas bei jų limitus.
- Būtina dalį pinigų atidėti taupymui, numatyti trumpojo bei ilgojo laikotarpio šeimos finansinius tikslus ir bent dalį sutaupytų pinigų investuoti.
- Tikriausiai nė neverta minėti taisyklės, kad kiekvieną mėnesį taupymui reikėtų skirti bent 10 proc. pajamų.
- Kiekvienas privalo turėti pinigų asmeninėms reikmėms.
Pavyzdys, kaip galima paskirstyti pajamas:
- 50 % pajamų (atskaičiavus mokesčius) turėtų eiti būtinosioms išlaidoms (būsto nuomai ar paskolos grąžinimui, komunaliniams mokesčiams, telefonui ir internetui, kelionėms į darbą, maistui ir panašiai).
- 30 % skiriama norams (apsilankymai kine ar restoranuose, vakarėliai mieste, Netflix ar Spotify prenumeratos, prabangus automobilis ir kiti panašūs, malonumą teikiantys dalykai).
- Likę 20 % pajamų keliauja į taupyklę.
Kritiškai įvertinkite savo būtinąsias išlaidas ir pasitikrinkite, ar jos nesudaro daugiau nei pusės jūsų pajamų. Jeigu taip yra, reikėtų apsvarstyti, ką galima pakeisti.
Svarbu! Į būtinąsias išlaidas, be aukščiau minėtųjų, nepamirškite įtraukti ir draudimo, sveikatos priežiūros, jeigu jos nekompensuoja valstybė.
Kas mėnesį stenkitės 20 % pajamų atidėti santaupoms. Pasirūpinę tuo, galite galvoti apie investicijas.
Kiek kainuoja nepriklausomas gyvenimas?
Su šiuo klausimu susiduria kiekvienas mokyklą baigęs ir savarankišką gyvenimą bei studijas ne gimtajame mieste pradedantis jaunuolis. Mėnesio nuoma didžiųjų šalies miestų universitetų bendrabučiuose atsieina 40-250 eurų. Kaina priklausys nuo to, ar pasirinksi vienvietį, ar keliems žmonėms pritaikytą kambarį, taip pat nuo jame gyvensiančių asmenų skaičiaus.
Gyvenimas nuomojamame bute brangesnis, bet daliai studentų neišvengiamas, mat vietos bendrabučiuose visiems nepakanka. Vieno ar dviejų kambarių buto nuomos kaina Vilniaus miegamuosiuose rajonuose siekia apie 400-600 eurų, Kaune - apie 350-500 eurų, o Klaipėdoje - maždaug 350-450 eurų.
Jeigu gyvensi studentų bendrabutyje, nereikės papildomai mokėti komunalinių mokesčių - jie jau įskaičiuoti į nuomos kainą. Remiantis Lietuvos banko asmeninės infliacijos skaičiuoklėje pateiktais duomenimis, vidutinės gyventojo išlaidos komunaliniams mokesčiams sudaro apie 120 eurų.
Kiek kainuoja maistas?
Maisto išlaidos sudaro nemažą Lietuvos gyventojų išlaidų krepšelio dalį. Skaičiuojama, kad vienam žmogui per mėnesį reikia maždaug 220 eurų maistui ir nealkoholiniams gėrimams. Tad vienas iš taupymo būdų - maisto tausojimas.
Patarimai, kaip sutaupyti maistui:
- Sudaryk savaitės meniu.
- Sudaryk pirkinių sąrašą.
- Naudok maisto atsargas.
- Sek naujienas prekybos centrų leidiniuose.
- Maisto produktus laikyk tinkamoje vietoje ir temperatūroje.
- Gamink paprastą maistą.
Kasdienybės iššūkiai: kiek kainuoja buitis?
Nesvarbu, ar gyvensi studentų bendrabutyje, ar nuomosiesi būstą, teks palaikyti gyvenamųjų patalpų švarą ir tvarką. 2022 m. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta studentų apklausa parodė, kad asmens higienai ir kosmetikai išleidžiama vidutiniškai kiek daugiau nei 20 eurų per mėnesį.
Kai kurioms higienos priemonėms verta paieškoti tvarių alternatyvų. Pavyzdžiui, kietųjų šampūnų ir kondicionierių, daugkartinių skustuvų; siekiant mažinti plastiko atliekas, vietoj dušo želės plastikiniuose buteliukuose galima rinktis paprasčiausią muilą.
Brangiausias turtas - sveikata: kiek kainuoja jos priežiūra?
Atvykęs ar atvykusi studijuoti į kitą miestą nepamiršk užsiregistruoti vietinėje poliklinikoje. Tuomet būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, reguliarūs patikrinimai ir bent dalis sveikatos tyrimų bus nemokami.
Svarbu žinoti! Valstybė savo lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžia nuolatinių studijų studentus.