Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą.
Pirmiausia svarbu žinoti, kad susituokusių ir nesusituokusių asmenų paveldėjimas skiriasi. Tačiau kalbant apie sutuoktinių paveldėjimą, situacija yra kitokia. Sutuoktinių paveldėjimą numato įstatymas net ir tuo atveju, kai testamento nėra.
Paveldėjimas pagal įstatymą
Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas. Įstatymas numato, kad nesant sudaryto testamento arba jame nurodytiems įpėdiniams atsisakius priimti palikimą, teisę paveldėti mirusiojo turtą turi jo giminaičiai ir sutuoktinis.
Įpėdinių eilės
Pretenduojant į palikimą yra svarbu žinoti įpėdinių pagal įstatymą eilę. Pagal įstatymą taip pat paveldi ir palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus.
Įstatyme išskiriamos šešios įpėdinių eilės:
- Pirmoje įpėdinių eilėje rikiuojasi palikėjo vaikai (įvaikiai), kartu ir sutuoktinis, jei toks yra.
- Antroje eilėje yra palikėjo tėvai (įtėviai) ir anūkai.
- Trečioje eilėje rikiuojasi palikėjo seneliai ir proanūkiai.
- Ketvirtoje eilėje - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės.
- Penktoje eilėje - palikėjo sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos.
- Šeštoje eilėje - pusbroliai ir pusseserės.
Pažymėtina, jog antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jie nepriima ar atsisako palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
Sutuoktinis, pergyvenęs palikėją, paveldi su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Kartu su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldės lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
Būtina atskirti gyvenimą atskirai (separaciją) nuo faktinio gyvenimo skyrium. Separacija, panašiai kaip ir santuokos nutraukimas, yra tvirtinama teismo sprendimu. Tačiau, skirtingai nuo santuokos nutraukimo, dalis sutuoktinių šeimos teisinių santykių išlieka. Jeigu vyras ir žmona gyveno atskirai, tačiau nebuvo oficialiai išsiskyrę, pergyvenęs sutuoktinis išlaiko paveldėjimo teisę pagal įstatymą. Tačiau, jei sutuoktiniai nutraukia santuoką teismo sprendimu arba teisme patvirtina gyvenimą skyrium, paveldėjimo teisės išnyksta.
Jei tokio dokumento nėra, reiškia, kad partneris nieko ir nepaveldi. Visgi, anot jos, jeigu sutuoktiniai nesudarė testamento, pergyvenęs sutuoktinis paveldi tik tam tikrą turto dalį - įstatymo numatytą ekonominę apsaugą. Ji priklauso nuo esamų įpėdinių, pavyzdžiui, vaikų skaičiaus.
Mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis įgyja nuosavybės teisę į pusę bendro sutuoktinių turto. Kita jo pusė - mirusiojo sutuoktinio dalis - yra dalijama vaikams ar sutuoktiniui paveldėjimo teisės normomis pagal testamentą ar įstatymą.
Paveldėjimo problemos su broliais ir seserimis | šeimos ginčas dėl turto
Testamentas: bendrasis ar asmeninis?
Jei sutuoktinis buvo sudaręs testamentą, tuomet paveldėjimas skirstomas pagal mirusiojo valią. Anot R. Cibulskienės, dėl šios priežasties sutuoktinių turto paveldėjimo klausimus verta aptarti iš anksto ir pasirašyti aiškų, teisiškai privalomą dokumentą, kuris padės išvengti ginčų.
Mat sutuoktiniai gali sudaryti kiekvienas savo asmeninį testamentą. Tačiau Lietuvoje gana dažnas ir bendrasis sutuoktinių testamentas, pastebi teisininkė. Jis užtikrina, kad po vieno sutuoktinio mirties turtas atiteks kitam sutuoktiniui:
Toks testamentas sudaro galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų mirties. Sutuoktiniai testamente nurodo įvairias sąlygas, pavyzdžiui, vieną ar kelis įpėdinius, ką palieka konkretiems asmenims, kokiomis dalimis turi būti dalinamas turtas, kokias sąlygas reikia įgyvendinti, kad įpėdiniai galėtų paveldėti.
Visgi, kaip teigia advokatė, bendrasis testamentas gali netekti galios, jei santuoka nutraukiama arba ketinama tą padaryti. Taip pat, jei vienas iš sutuoktinių pakeičia savo valią, galios netenka ir antrosios pusės valia mat nebėra bendro sutarimo. Tokiu atveju kiekviena pusė gali sudaryti savo paties testamentą.
Sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą bendru sutarimu abi pusės gali keisti iki palikimo atsiradimo dienos, tai yra, iki vieno iš sutuoktinių mirties. Tačiau mirus vienam, kitas neturi teisės keisti bendrąjį testamentą. Pergyvenęs sutuoktinis gali disponuoti paveldėtu turtu, tačiau negali sudaryti naujo dokumento, kuris paneigtų bendrajame testamente esančią abiejų sutuoktinių valią.
Pergyvenęs sutuoktinis taip pat turi teisę atsisakyti bendruoju testamentu paveldėto palikimo. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtą, įskaitant ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, paveldi įpėdiniai pagal įstatymą.
Paveldėjimo teisės liudijimas
Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. 1 d. 2 p. notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu.
Taigi, paveldimas bendrąja sutuoktinių nuosavybe esantis turtas, pirma atskiriamas mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys (t.y. išduodamas nuosavybės teisės liudijimas remiantis Notariato įstatymo 52 str.), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai.
Atkreiptinas dėmesys, jog priklausomai nuo to, ar pagal įstatymą įpėdinis turintis teisę paveldėti išreikš norą paveldėti arba atsisakys priimti palikimą, gali susidaryti ir kitoks įpėdinių skaičius bei atitinkamai, gali kisti jiems tenkančios turto dalys.
Pavyzdžiai kaip dalinamas turtas
Šiuo atveju, atsakant į Jūsų klausimą kaip po vyro mirties bus dalinamas turtas (kalba eina apie turtą plačiąja prasme, t.y. kilnojamus ir nekilnojamus daiktus, ir pan. ir įsipareigojimus (pvz.
- Jei dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties kreiptumėtės Jūs (sutuoktinė) ir abu jo vaikai, tuomet paveldėtumėt Jūs 1/4 (vieną ketvirtąją) dalį, vaikai lygiomis dalimis po 3/8 (tris aštuntąsias) dalis, o vyro motina neturėtų teisės paveldėti (nes yra pirmesnių įpėdinių pagal įstatymą, t.y.
- Jei dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties kreiptumėtės Jūs (sutuoktinė) ir vienas iš vaikų, tuomet paveldėtumėt Jūs 1/4 (vieną ketvirtąją) dalį, o vaikas 3/4 (tris ketvirtąsias) dalis, o vyro motina neturėtų teisės paveldėti (nes yra pirmesnių įpėdinių pagal įstatymą, t.y.
- Jeigu Jūs (sutuoktinė) nesikreiptumėte į notarą ar atsisakytumėte priimti palikimą, dėl palikimo priėmimo kreiptųsi abu vaikai, tuomet jie turtą paveldėtų lygiomis dalimis, o vyro motina neturėtų teisės paveldėti (nes yra pirmesnių įpėdinių pagal įstatymą, t.y.
Pateikiamas teisinis komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija.
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas.
- Pirma, tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
- Antra, bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Trečia, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
- Ketvirta, bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
- Penkta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus.
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.
- Pirma, tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
- Antra, asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Trečia, asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
- Ketvirta, kalbant apie intelektinę nuosavybę, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
- Penkta, asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Šešta, jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio.
- Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Paveldėjimas, jei nėra "vidurinės" įpėdinių eilės
I. Jarašiūnaitė pasakoja dažnai susidurianti su atvejais, kai asmens tėvai miršta anksčiau senelių. Tuomet įpėdinių eilės šiek tiek persiskirsto.
Už mirusį tėvą ar motiną, kuris iš senelių būtų paveldėjęs turtą, paveldi jo vaikai. Kitaip tariant, jie „įstoja“ į savo tėvų vietą. Anūkai už mirusius tėvus paveldi senelių turtą ir tais atvejais, kai pirmoje eilėje yra kitų įpėdinių. Pavyzdžiui, seneliai turi savo vaikų, iš kurių vienas ar keli mirę. Todėl pirmoje eilėje yra likę gyvi vaikai, o vietoje mirusiųjų į palikimą pretenduoja jų vaikai, kad ir kiek jų būtų.
Teisininkė pateikia dvi hipotetines situacijas.
- Miršta močiutė arba senelis. Sutuoktinio jis/ji nebeturi. Velionis turėjo du vaikus - vienas gyvas, kitas miręs anksčiau. Tokiu atveju būtų buvę du pirmos eilės įpėdiniai, bet vienas iš jų jau yra miręs. Vadinasi, močiutės/senelio palikimą paveldi gyvas vaikas ir mirusiojo vaikai (anūkai). Tai vadinama paveldėjimu atstovavimo teise.
- Miršta močiutė arba senelis. Sutuoktinio jis/ji nebeturi. Velionis turėjo du vaikus, bet nespėjus priimti palikimo vienas iš jų miršta. Tuomet palikimą paveldi gyvas vaikas, ir mirusiojo įpėdiniai, kurie šiuo atveju gali būti ne tik vaikai.
Žinoma, jeigu mirusio senelio arba močiutės sutuoktinis yra gyvas, turtą paveldi ir jis, ir kiti įpėdiniai pagal eilę.
Sugyventiniai negauna nieko - tai pakeistų partnerystės įstatymas
Labai svarbu žinoti, kad sugyventiniai pagal dabartinius Lietuvos įstatymus nėra šeimos nariai ir įstatyminiai įpėdiniai. Todėl jeigu paveldėjimas vyksta pagal įstatymą, sugyventinis nepaveldi nieko.
Tokiu atveju su partneriu ne santuokoje gyvenusio asmens turtas pereina teisėtiems paveldėtojams. Jeigu asmuo gyveno su mylimuoju ir neturėjo vaikų, jo palikimas atitenka jo tėvams. Jeigu partneriai turėjo vaikų, turtas pereina vaikams. Kitais atvejais palikimą gauna tolimesni teisėti įpėdiniai, o jei tokių nėra nė vieno - valstybė.
Pagal įstatymą žmogus savo partnerio turto negali paveldėti ir kitu, teisėtiems įstatyminiams įpėdiniams populiariu būdu - faktiniu valdymu, t. y. net jei jį valdė, juo rūpinosi.
Vadinasi, jeigu pora gyveno vieno iš partnerių bute, o tas asmuo turėjo vaikų iš ankstesnių santykių, pagal įstatymą po jo mirties viskas, įskaitant ir butą, atitenka vaikams.
Pabrėžiu, kad kartu nesantuokoje gyvenantiems žmonės reikėtų reikėtų aptarti tą nemalonią temą apie mirtį ir palikimo paveldėjimą. Pasverti visus atvejus, kas būtų, jeigu vienas iš partnerių mirtų, o kas būtų - jeigu kitas. Taip pat apsvarstyti ir sudaryti bent asmeninį testamentą.
Testamentas: dvi rūšys - skirtingi niuansai
Turtą dalintis paprasčiau, kai žmogus palieka testamentą - tada palikimą gauna tie asmenys, kurie nurodyti dokumente.
Testamentai būna dviejų rūšių: asmeninis ir oficialusis.
Asmeninis testamentas
Asmeninis testamentas parašytas ranka. Tokiame testamente turi būti nurodyta:
- Testatoriaus vardas ir pavardė
- Testamento sudarymo vieta
- Testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena)
- Išreikšta aiški testatoriaus valia (nurodyta, apie kokį turtą kalbama, tiksliai ir suprantamai parašyta, kokiems asmenims jis paliekamas)
- Testamentas turi būti pasirašytas
Svarbu, kad po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus asmeninis testamentas turi būti pateiktas teismui patvirtinti.
Oficialusis testamentas
Oficialusis testamentas sudarytas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtintas notaro arba kitos valstybės konsulinio pareigūno, kai asmuo yra ne Lietuvoje.
Kadangi vienas oficialiojo testamento egzempliorius laikomas pas notarą, mažesnė tikimybė, kad jis bus sunaikintas arba sugadintas. Be to, tokio testamento surašyme gali dalyvauti ir liudininkai. Taigi vėliau šį dokumentą sunkiau nuginčyti.
Testamento pripažinimas negaliojančiu
Kaip pažymi I. Jarašiūnaitė, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu galima kreiptis tik su rimta priežastimi, pavyzdžiui, jei testamentą parašė neveiksnus žmogus arba testatorius buvo verčiamas, jei testamentas suklastotas ir panašiai. Vien tai, kad kažkas iš šeimos narių negavo palikimo, nėra priežastis testamentą pripažinti negaliojančiu.
Nepražiopsokite priimti palikimo
I. Jarašiūnaitė primena, kad pirmasis ir labai svarbus žingsnis - kreiptis dėl palikimo priėmimo. Po žmogaus mirties per tris mėnesius reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Toks laikotarpis numatytas tik kreipimuisi į notarą, o ne pačio palikimo priėmimui, nes kartais priėmimo procesas užtrunka, pavyzdžiui, jei dėl tam tikrų priežasčių reikia kreiptis į teismą. Kai asmuo per nurodytus tris mėnesius kreipiasi pas notarą, atliekamos visos kitos palikimo priėmimo procedūros.
Jeigu turtas paliekamas nepilnamečiui, jo vardu palikimą priima vaiko tėvai arba globėjai. Jie tik išreiškia valią, tačiau turtas vis tiek atitenka nepilnamečiui.
Jei žmogus dėl tam tikrų priežasčių nespėjo per tris mėnesius kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, jis gali kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo arba dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.
Palikimas priimamas faktiniu valdymu tada, kai įpėdinis nors ir nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, bet vėlionio turtą valdo, rūpinasi ir disponuoja.
Su velionio palikimu galite gauti ir jo skolas
Kartu su palikimu paveldėtojai kartais net patys to nežinodami gauna papildomą „dovanėlę“ - skolas. Tuomet jas tenka padengti iš savo kišenės, nepriklausomai nuo paveldėto turto dydžio.
Dėl to I. Jarašiūnaitė pataria palikimą priimti pagal apyrašą ir už palikėjo skolas atsakyti tik paveldėtu turtu. Kitaip tariant, jeigu skolos bus didesnės už palikimą, paveldėtojams nereikės jų padengti patiems.
Jeigu miręs žmogus turėjo turto už 50 tūkst. eurų, o skolų už 60 tūkst. eurų, priėmus palikimą pagal apyrašą už skolas reikės atsakyti tik paveldėtu turtu, t. y. tik 50 tūkst. eurų. Likę 10 tūkst. skolos nebus išieškoti iš įpėdinio. Todėl jeigu asmenys priima palikimą ir nėra visiškai tikri, kad miręs žmogus neturėjo skolų, vertėtų priimti paveldimą turtą pagal apyrašą. Kas paskui nebūtų taip, jog gavote daugiau skolų nei palikimo.