Hibridinis darbo modelis vis labiau trina ribas tarp asmeninio ir darbo laiko - nuotoliu dirbantys darbuotojai neretai linkę prisėsti prie darbo užduočių po oficialių darbo valandų. Vis dėlto, tai ne visada laikoma viršvalandžiais, už kuriuos sutinka mokėti darbdavys. Kiek viršvalandžių gali dirbti - tai klausimas, kuris išlieka itin aktualus tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
Lietuvos darbo teisė griežtai reglamentuoja viršvalandžių ribas, jų taikymo tvarką ir situacijas, kada papildomas darbas apskritai leidžiamas. Štai iš išsiaiškinome, kiek viršvalandžių gali dirbti Lietuvoje. Kokia jūsų nuomonė?
Šiame straipsnyje aptarsime, kiek viršvalandžių per mėnesį leidžiama dirbti pagal Lietuvos darbo kodeksą, kokios yra darbuotojų ir darbdavių teisės bei pareigos, susijusios su viršvalandiniu darbu.
Nauji Darbo Kodekso Pakeitimai
Nuo šių metų įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai apibrėžia, kad viršvalandinis darbas galimas tik susitarus raštu. Iki šių metų nebuvo aišku, kaip susitarti dėl viršvalandinio darbo - raštu ar žodžiu.
Siekiant panaikinti šią painiavą, Darbo kodekse įtvirtinta, kad viršvalandžiai galimi tik gavus darbuotojo rašytinį sutikimą“, - sako Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
Pasak jos, rašytinis sutikimas gali būti tiek laisva forma užpildytas dokumentas, tiek susirašinėjimas el. paštu, kuriame būtų užfiksuotas darbdavio prašymas dirbti ne darbo metu ir darbuotojo sutikimas.
„Dėl viršvalandžių turi būti susitarta iš anksto, nurodant laiką ir apmokėjimą - viršvalandžiai gali būti apmokami kaip darbo užmokesčio dalis arba kompensuojami kasmetinių atostogų laiku.
Tokių atvejų, kad darbuotojas savo iniciatyva dirbo viršvalandžius, o vėliau prašo darbdavio apmokėti darbo laiką, dėl kurio net nebuvo tartasi, išvis neturėtų būti“, - pabrėžia E. Staniulionė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad Darbo kodekso pakeitimais numatoma daugiau garantijų darbuotojams: bankrutavus įmonei, darbo netekę asmenys gaus ilgalaikio darbo išmoką.
Taip pat dirbančiuosius nuo nesąžiningų darbdavių ketinama apsaugoti įvedus viršvalandžių „taisyklę“, kad šiuos būtų galima dirbti tik su raštišku sutikimu, o štai apmokamas kaip viršvalandinis darbas turėtų būti ir prieššventinė diena, jeigu darbdaviui jos nepavyksta sutrumpinti, kaip numato įstatymas[1].
Išimtiniai Atvejai, Kai Raštiškas Sutikimas Nereikalingas
Vis dėlto egzistuoja profesijų ir situacijų, kuomet darbuotojo viršvalandžių iš anksto numatyti nepavyksta, o tuo labiau - ir parašyti rašytinio sutikimo jiems.
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija (LPPSF) nurodo, kad ne visada šis raštiškas sutikimas dirbti viršvalandžiams yra reikalingas.
Pavyzdžiui, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai arba siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms arba gaivalinėms nelaimėms, arba likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes; būtina užbaigti darbą arba pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą arba sugestų medžiagos, produktai, įrenginiai; tai numatyta kolektyvinėje sutartyje[2].
Tačiau tam tikroms darbuotojų grupėms apskritai yra draudžiama skirti viršvalandžius: tai - nėščios, neseniai pagimdžiusios arba krūtimi maitinančios darbuotojos. Viršvalandžiai ribojami ir neįgaliesiems - gali būti skiriami tik tada, kai to neriboja sveikatos priežiūros įstaigos išvada, ir tam turi būti tokio asmens sutikimas.
Viršvalandžių Kiekis Ribojamas
Nors viršvalandžiai neretai laikomi papildoma galimybe užsidirbti daugiau, jų kiekis negali būti beribis. Viršvalandžiai leidžiami tik laikantis griežtų sąlygų, o Lietuvos įstatymai nustato aiškias dienos, savaitės ir metinio viršvalandžių skaičiaus ribas.
Remiantis DK, per savaitę negali būti dirbama ilgiau kaip 8 val. viršvalandžių, nebent darbuotojas išreikštų norą raštu dirbti iki 12 val. viršvalandžių per savaitę.
„Net jei darbuotojas sutinka dirbti 12 val. viršvalandžių per savaitę, negali būti pažeista maksimali vidutinė 48 val. darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį.
Tai reiškia, kad jei darbuotojas kelias savaites iš eilės turėjo po 12 val. viršvalandžių, likusias mėnesio savaites jo viršvalandinis darbas gali siekti vos porą valandų. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus - 180 valandų“, - pasakoja E. Staniulionė.
Viršvalandžiai Lietuvoje taip pat yra ribojami ir negali būti skiriami ilgiau kaip 8 valandas per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį, nebent darbuotojas raštu yra išreiškęs savo valią dirbti iki 12 valandų per savaitę viršvalandžių.
„Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus - 180 valandų.
Pagal Darbo kodekso 119 str. 3 d. kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės“, - nurodo LPPSF.
Per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip aštuonias valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki dvylikos valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu.
Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė keturiasdešimt aštuonių valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus - vienas šimtas aštuoniasdešimt valandų.
Jei organizacijai reikalingas didesnis darbuotojų įsitraukimas, galima tartis ne tik dėl viršvalandžių, bet ir papildomo darbo. Tačiau ir tokiu atveju darbo laikas neturėtų viršyti 60 val. per savaitę.
Darbo kodeksas darbo valandas riboja ir numato, kad darbo laikas, įskaitant ir viršvalandžius, ir darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 val., neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.
Viršvalandžiai gali būti skiriami tik išimtiniais atvejais ir negali tapti įprasta darbo forma.
Viršvalandžiai leidžiami tik laikantis griežtų sąlygų, o Lietuvos įstatymai nustato aiškias dienos, savaitės ir metinio viršvalandžių skaičiaus ribas.
Viršvalandžiai gali būti skiriami tik išimtiniais atvejais ir negali tapti įprasta darbo forma.
LR darbo teisės normos pabrėžia tinkamą poilsį, o darbdaviai privalo užtikrinti minimalų poilsio laiką net ir tada, kai dirbami viršvalandžiai.
Viršvalandžių Apmokėjimas
Remiantis DK nuostatomis, už viršvalandinį darbą darbo dienomis mokamas ne mažesnis nei 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Dirbant poilsio ar švenčių dienomis viršvalandžiai vertinami dar didesne suma: už darbą poilsio dieną mokama dvigubai, o už darbą švenčių dieną ar naktį - ne mažiau kaip 2,5 karto didesnis atlygis.
Remiantis Darbo kodekso 144 str. 4 dalimi, už viršvalandinį darbą turi būti mokamas ne mažesnis kaip 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Tačiau jei dirbama per poilsio dieną, kuri nėra nustatyta pagal darbo ar pamainos grafiką, arba viršvalandžiai yra dirbami naktį, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
Už viršvalandžius švenčių dieną turi būti mokamas ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Tačiau papildomas ir pagal darbo sutartį nenumatytas laikas darbuotojui gali būti kompensuojamas ne tik finansine išraiška, bet ir papildomomis poilsio dienomis ir jas „prisidurti“ prie kasmetinių atostogų.
Tokiu atveju poilsio laikas turi būti padaugintas iš atitinkamo dydžio - pavyzdžiui, jei darbuotojas per savo poilsio dieną dirbo 4 valandas viršvalandžių, tai šis laikas turi būti padaugintas iš dviejų ir pridėtas prie kasmetinių atostogų laiko.
Darbo kodekso 144 str. 4 d. numato ir viršvalandžių apmokėjimą, t. y. už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis, o už darbą poilsio dieną, kuri nėra nustatyta pagal darbo (pamainų) grafikus, arba už viršvalandinį darbą naktį - ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, už viršvalandinį darbą švenčių dieną - ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Akcentuotina, kad pagal Darbo kodekso 144 str. 5 d. darbuotojas rašytiniu prašymu taip pat gali pasirinkti viršvalandinio darbo laiką kompensuoti ne padidintu darbo užmokesčiu, o poilsio laiku, padaugintu iš atitinkamo dydžio, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas dirbo 4 valandas viršvalandžių savo poilsio dieną, šis laikas padaugintas iš 2 pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, tokiu būdu darbuotojas iš anksto sutartu laiku pasinaudos 8 valandų poilsiu.
Už viršvalandžius visada turi būti mokamas didesnis tarifas.
Svarbu! Darbuotojas rašytiniu prašymu gali pasirinkti, kad už viršvalandinį darbą jam būtų kompensuojama ne pinigais, o poilsio laiku.
| Darbo laikas | Apmokėjimo dydis |
|---|---|
| Darbo diena | Ne mažesnis kaip 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio |
| Poilsio diena (nenustatyta grafike) | Ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis |
| Viršvalandžiai naktį | Ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis |
| Švenčių diena | Ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio |
Papildomas Darbas
Yra vienas teisėtas būdas prailginti darbuotojo darbo savaitę iki 60 valandų ir tai nebūtų viršvalandžiai. Anot E.Kiznės, darbuotojas ir darbdavys gali sudaryti susitarimą dėl papildomo darbo ir taip pailginti darbuotojo dienos darbo laiką. Susitarimas sudaromas remiantis Darbo kodekso 35 str.
„Taigi jei darbuotojas nedirba viršvalandžių, o jo įprastas darbo laikas - aštuonios valandos per dieną, penkių darbo dienų savaitė, tai pagal susitarimą dėl papildomo darbo jis gali papildomai dirbti iki keturių valandų per dieną ir iki 20 valandų per savaitę“, - aiškino E.Kiznė.
Pasak jos, susitarimas dėl papildomo darbo yra sudaromas, kai darbuotojas dirba kitą darbo funkciją, nei numatyta jo darbo sutartyje.
„Tiesa, galima susitarti ir dėl tos pačios darbo funkcijos atlikimo terminuotai ar neterminuotai, tuomet galioja tos pačios taisyklės, tik susitarimas vadinamas „dėl darbo masto padidinimo“, - teigė E.Kiznė.
Anot advokatės, darbdaviams gera žinia ta, kad papildomas darbas nėra laikomas viršvalandžiais, todėl jam netaikomas viršvalandinio darbo apmokėjimas.
„Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti dėl abiem pusėm tinkamo apmokėjimo už papildomą darbą“, - nurodė ji.
Advokatė taip pat pažymėjo, kad susitarimą dėl papildomo darbo bet kuri darbo sutarties šalis gali nutraukti, įspėjusi raštu kitą darbo sutarties šalį prieš penkias darbo dienas.
Tad, jei darbuotojas ar darbdavys nepageidauja tęsti papildomo darbo, pakanka pateikti rašytinį pareiškimą.
Darbo Laiko Planavimas
Personalo ekspertė atkreipia dėmesį, kad viršvalandžiai gali atsirasti ir dėl netinkamo laiko planavimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pasak E. Staniulionės, nors dauguma darbdavių taiko lankstesnes darbo laiko taisykles biurų darbuotojams, piktnaudžiauti jomis nereikėtų.
Neretai poreikį viršvalandžiams lemia pačių darbuotojų ydingas laiko planavimas, ypač kai šie darbo metu skiria savo laiką asmeniniams reikalams.
„Jeigu darbuotojas kasdien valandą vėluos ir valandą anksčiau išeis, natūralu, kad galiausiai nespės atlikti visų darbų ir gali tekti dirbti viršvalandžius.
Tokiu atveju verta tartis su darbdaviu dėl konkretaus darbo laiko, taip pat iš anksto susiderinti galimus pasikartojančius išėjimus darbo metu dėl asmeninių priežasčių - vaikų būrelių, vizitų pas gydytoją ir panašiai.
Tokie išėjimai darbo metu neturėtų trukdyti sutartiems darbo rezultatams“, - sako „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
Valstybinės Darbo Inspekcijos (VDI) Priminimas
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad dirbant svarbu užtikrinti darbo ir poilsio laikui keliamų reikalavimų laikymąsi.
„Darbo laikas“ darbo kodekse apibrėžiamas kaip bet koks laikas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje arba atlieka pareigas pagal darbo sutartį.
VDI kancleris Šarūnas Orlavičius akcentuoja, kad darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.
Maksimali viršvalandžių trukmė - 8 val. per savaitę, darbuotojui sutikus - 12 val. per savaitę.
Š. Orlavičius pabrėžia, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteikta pietų pertrauka ne vėliau kaip po 5 val. darbo ir jos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 min. ir ne ilgesnė kaip 2 val., nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo.