Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Paveldėjimas dažnai tampa ne tik teisinių klausimų išsprendimu, bet ir galimybe išsaugoti artimųjų palikimą. Vis dėlto, šis procesas reikalauja aiškaus supratimo apie galiojančius teisės aktus, paveldėjimo formas bei galimas pareigas.
Lietuvoje turto paveldėjimą reglamentuoja įstatymai. Jais numatomi ir atvejai, kai asmuo turtą gali tiesiog paveldėti, ir situacijos, kai už jį tenka papildomai sumokėti.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokie mokesčiai taikomi paveldint turtą pagal testamentą, kokios yra mokesčių lengvatos ir kaip teisingai deklaruoti paveldėtą turtą.
Paveldėjimo tvarka Lietuvoje
Paveldėjimas pagal testamentą turi pirmumo teisę paveldėjimo procese, jei testamentas yra sudarytas ir notariškai įtvirtintas. Jeigu testamentas nebuvo sudarytas, tokiu atveju turtas yra paveldimas įstatymo numatyta tvarka.
Svarbu: Privalote sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Paveldėję turtą, visų pirma per 3 mėnesius turite kreiptis į notarą pagal palikėjo registruotą gyvenamąją vietą.
Priimant paveldėjimą, sutinkate su visomis teisėmis ir pareigomis, prisiimate atsakomybę (skolas, jeigu tokių yra).
Mokesčiai paveldint būstą
Paveldint turtą, svarbu žinoti apie galimus mokesčius:
- Notaro mokesčiai: Notarui mokėti turėsite visuomet. Į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc.
- VMI mokesčiai: Šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės).
Kada mokėti mokesčius nereikia?
Iš artimų giminaičių paveldimas turtas nėra apmokestinamas. Remiantis įstatymais, turtas gali būti paveldimas iš pirmos ar antros eilės giminaičių, net ir visiškai svetimo žmogaus, tačiau skiriasi jo apmokestinimo tvarka.
Iš artimų giminaičių paveldimas turtas nėra apmokestinamas. Jeigu paveldėjote turtą iš pirmos eilės giminaičių - tėvų, brolių, seserų, vaikų, senelių, įvaikių, įtėvių - jokie mokesčiai nėra taikomi. Tokia pati tvarka galioja ir tada, kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė neviršija 3 tūkst. eurų.
Vis dėlto, tokiu atveju, kai turtas paveldimas iš antros eilės giminių, tokių kaip pusbroliai, pusseserės, dėdės, tetos ir pan., arba iš svetimo, giminystės ryšiais apskritai nesusaistyto žmogaus, yra taikomas paveldimo turto mokestis.
Pavyzdžiui, man taip pat teta turi parašiusi testamentą ir palikusi butą man po mirties, tačiau teta dar gyva. ar jai po mirties man reikes valstybei moketi kazkokia dali pinigu uz buta perasant? Jūsų iš tetos paveldimas turtas būtų apmokestintas LR paveldimo turto mokesčiu: jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 0,5 mln. Lt - 5 procentai; jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršija 0,5 mln. Lt - 10 procentų. Įstatymas numato, kad šiuo mokesčiu neapmokestinama vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas; vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas; paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 10 tūkst. litų.
Paveldimo turto mokesčio tarifai
Šis mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės - 70 proc. viso turto vertės, taikant skirtingus tarifus:
- Kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 proc.
- Kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.
Kurioziška, kad pagal Lietuvos įstatymus paveldėti, pavyzdžiui, 485 000 Lt apsimoka labiau nei 510 000 Lt, nes iš 510 000 Lt po mokesčio liks 459 000 Lt, o iš 485 000 Lt po mokesčio liks 460 750 Lt.
Mokesčio lengvatos
Mokesčiu neapmokestinama:
- Vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas.
- Vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas.
- Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.
Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Taigi apibendrinant, jeigu planuojate parduoti būstą po paveldėjimo, priimkite palikimą pagal atliktą nepriklausomą turto vertinimą ir joje nurodytą kainą, o ne rinkos nustatytą.
Reikia įvertinti būstą, ar padėti sutvarkyti reikiamus dokumentus? Turto paveldėjimas ne visada papildo kišenes: dažnu atveju tenka sumokėti mokesčius
Aišku, remonto darbų gali būti ir daugiau, juos galite atlikti ir patys su šeima, reiktų tik išsaugoti visų statybinių medžiagų pirkimo kvitus, o dar geriau - sąskaitas. Jas pateikę mokesčių inspekcijai (jeigu reikia) galėtumėte ženkliai sumažinti mokesčiais apmokestinamą sumą.
Kada mokėti pajamų mokestį parduodant paveldėtą turtą?
Vis dėlto, jeigu paveldėtu nekilnojamuoju turtu nesinaudosite ir nusprendėte jį parduoti, jums gali tekti sumokėti pajamų mokestį. To išvengti galima tuomet, jei paveldėtą turtą išsaugojote savo nuosavybėje bent 10 metų ir daugiau.
Jei pastaruosius 2 metus buvote registruoti ir deklaravote savo gyvenamąją parduodamame paveldėtame būste, mokesčių taip pat nemokėsite. Be to, mokesčių nereikia mokėti, jei už paveldėto NT pardavimą gautus pinigus panaudojate kito būsto įsigijimui per 1 metus.
Kitais atvejais, mokesčius mokėti reikia, tačiau ne nuo visos sumos, o nuo pelno. Taigi, jei pardavėte paveldėtą butą Vilniuje už 100 000 eurų, o jo rinkos vertė yra 80 000, gyventojų pajamų mokestį turėsite susimokėti nuo skirtumo: 100 000-80 000= 20 000 Eur. 15 proc nuo 20 000 yra 3000 eurų.
Mokesčiai skaičiuojami tik nuo nekilnojamo turto kainų: jei parduodate paveldėtą butą su baldais ir buitine technika, kilnojamas turtas ir daiktai turėtų būti parduodami atskirai. Jei po paveldėjimo NT turtą renovavote ir tvarkėte patys ir turite tai patvirtinančius dokumentus, tos sumos skaičiuojamos kaip jūsų išlaidos ir minusuojamos iš galutinės pardavimo kainos.
Paprastai paveldėtu turtu skubama atsikratyti gana greitai, bet ar tikrai tai naudinga? Kadangi laikau nekilnojamąjį turtą vis dar viena iš efektyviausių investicijų formų, patariu savo klientams to turto iš karto neskubėti parduoti - galbūt ten galima vystyti NT projektą, kuris kainuotų kelis kart didesnę sumą, nei norima dabar gauti.
Deklaravimas ir sumokėjimas
Gyventojas, paveldėjęs turtą Lietuvos Respublikoje, mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista.
Deklaruoti paveldėtą turtą nereikia.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, paveldėjęs turtą užsienio valstybėse, iki kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais turtas buvo paveldėtas, kovo 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti vietos mokesčio administratoriui mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį.
Ką daryti, jei niekas nepaveldi turto?
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vieniši žmonės neturi kam palikti savo turto. Tuomet, po jų mirties, šis turtas tampa niekieno nuosavybe ir galiausiai atitenka valstybei. Turtas valstybei atitenka ir tuomet, kai paveldėtojai dėl su turtu galimai susijusių skolų atsisako jį priimti.
Paveldimas ne tik turtas, bet ir skolos. Pavyzdžiui, paskolos, skolos už komunalines paslaugas, telefono sąskaitą. Taip pat, jeigu yra alimentų įsiskolinimas, turto paveldėtojai turi mokėti alimentus, bet tik paveldėto turto apimtyje.
Jeigu žmogus turi teisę priimti palikimą, tačiau nori iš anksto apsisaugoti nuo nemalonių naujienų apie skolų paveldėjimą, jis iš karto gali kreiptis į notarą, kad jis sudarytų paveldimo turto apyrašą, į kurį surašomos asmens skolos. Tuomet tampa aišku, kas iš tiesų įeina į paveldimą turtą. Jeigu tai apima ir skolas, paveldėtojas gali atsisakyti priimti turtą.
Jeigu turtas priimamas įprastine tvarka, pagal įstatymą, žmogus apie skolas taip ir nesužino. Tai reiškia, kad jei prieš paveldėjimo priėmimą nebuvo sudarytas turto apyrašas, turtas yra priimamas „aklai“: pirma yra įforminamas paveldėjimas, o vėliau sužinoma, kas yra gaunama. Tokiu atveju, paveldėtojas už velionio skolas turi atsakyti ne tik paveldėtu turtu, bet ir savo turtu, o kažką pakeisti jau yra neįmanoma.
Testamentas: kaip užtikrinti sklandų paveldėjimą
Testamentai nebėra turtuolių reikalas. Testamentas yra valia ir kiekvienas ją susiformuoja dėl skirtingų priežasčių. Dažnu atveju testamentai sudaromi siekiant išvengti artimųjų konfliktų, apsaugoti brangius žmones, kuriems įstatymas nesuteikia paveldėjimo teisės, ar net tokiu būdu atsidėkoti už pagalbą senatvėje.
Testamente galima kaip nori paskirstyti savo turtą įpėdiniams, atimti iš kai kurių įpėdinių paveldėjimo teisę, įpareigoti atlikti prievolę kitų asmenų naudai, įpareigoti išlaikyti asmenis, leisti naudotis verslu ar nekilnojamaisiais daiktais. Visgi, testamentu negali būti apribota privaloma palikimo dalis, kuri skirta išlaikymo reikalingiems vaikams, sutuoktiniams, tėvams.
Pagal šiuo metu galiojantį Vyriausybės nutarimą testamento patvirtinimas kainuoja 40 Eur, tačiau dar gali būti mokamos papildomos paslaugos (registravimas ir kt.). Sužinoti apie sudarytą testamentą artimieji gali tik testatoriui mirus, nebent jis pats prasitartų. Testamentai paprastai yra saugomi notaro, taip pat gali būti saugomi konsulinio pareigūno užsienio valstybėje.
Testamentas gali būti ginčijamas įprastais sandorių negaliojimo pagrindais, tiek dėl formos neatitikimo, prieštaravimo įstatymui, viešajai tvarkai ir gerai moralei, tiek dėl to, kad sudarytas neveiksnaus asmens ar savo veiksmų negalėjusio suprasti asmens, sudarytas dėl suklydimo, apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir panašiai.
Nemokamas vebinaras: Kaip sumažinti išlaidas krizės metu?
Atminkite: gerbkite ir mylėkite savo artimuosius gyvus, tuomet po jų mirties gal ir neteks nustebti išgirdus jų valią.