Šiuo metu Lietuvos skelbimų svetainėse daugiausiai yra parduodama gyvenamosios paskirties sklypų, todėl naujienų portalai domisi, kiek šiandien galima gauti pardavus tokios paskirties žemę. Apžvelkime situaciją Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje, susijusią su žemės sklypų pardavimu.
Rinkos aktyvumas ir tendencijos
Registrų centro duomenys rodo, kad 2024 m. buvo įregistruota 16,6 tūkst. gyvenamosios paskirties žemės sandorių, o per šių metų pirmus keturis mėnesius - 6,3 tūkst. tokių sandorių. Tuo metu Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad 2024 m. Lietuvoje žemės mokestį mokėjo 733 tūkst. gyventojų, o bendra surinkta suma siekė 18,7 mln. eurų. Palyginimui, 2023 m. žemės mokestį mokėjo 716 tūkst. gyventojų, o surinkta 17,9 mln. eurų.
Šie duomenys ne tik atspindi surenkamų mokesčių dydį, bet ir rodo augantį žemės savininkų skaičių bei bendrą rinkos aktyvumą. Tuo metu sandorių vertės mediana 2023 m. siekė 16 tūkst. eurų, o 2024 m. - 20 tūkst. eurų. Šie duomenys yra apie sandorius, kuriuose bent vienas perleistas NT objektas yra gyvenamosios paskirties žemės sklypas.
Tai reiškia, kad gali būti tokių sandorių, kai parduotas tik gyvenamosios paskirties žemės sklypas ir nurodoma sandorio kaina yra už šį vieną NT objektą. Tačiau gali būti ir sandorių, kai perleidžiami keli NT objektai, pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties žemės sklypas su jame esančiais statiniais (gyvenamuoju namu, kitais pagalbiniais statiniais) ir sandorio vertė bus atitinkama už visus šiuos objektus.
Žemės mokesčio tarifai
Primename, kad konkrečius žemės mokesčio tarifus, galiojančius tam tikros savivaldybės teritorijoje, nustato tos savivaldybės taryba. Žemės mokesčio tarifas gali būti nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės.
Žemės sklypų kainų apžvalga
Didžiausios gyvenamosios paskirties žemės sandorių vertės yra fiksuojamos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Palangos miestų savivaldybėse, mažiausios - Visagino, Pagėgių, Pakruojo rajono ir Švenčionių rajono savivaldybėse.
Viename iš populiariausių NT skelbimų internetinių puslapių Aruodas.lt iš viso yra 4061 gyvenamosios paskirties sklypų skelbimas. Iš jų daugiausia (450 skelbimų) parduodamos žemės skelbimų yra Vilniaus savivaldybėje. Apžvelgus skelbimus matyti, kad pats brangiausias sklypas Vilniuje yra parduodamas už beveik 1,5 mln. eurų. Už tokią kainą siūlomas netoli sostinės centro esantis gyvenamosios paskirties sklypas, kurio plotas - beveik 18 arų. Tai reiškia, kad vieno aro kaina netoliese Vilniaus centro siekia beveik 85 tūkst. eurų.
Tuo metu Naujojoje Vilnioje (9 km iki Vilniaus centro) namų valdos paskirties sklypą galima įsigyti kur kas pigiau. Pavyzdžiui, viename skelbime siūlomas beveik 6 arų ploto sklypas, kurio kaina - 14,3 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad vieno aro kaina šiuo atveju siekia 2,5 tūkst. eurų.
Vienas iš brangiausių žemės sklypų Kaune yra siūlomas už beveik 600 tūkst. eurų. Už tokią kainą galima gauti 17 arų ploto žemę ant Lampėdžių ežero kranto. Tai reiškia, kad tokioje vietoje aro kaina siekia 35 tūkst. eurų. Skelbime nurodoma, kad nuo šios vietos miesto centrą galima pasiekti per 10 minučių.
Tiesa, žemės Kaune galima įsigyti ir gerokai pigiau. Pavyzdžiui, vienas sklypas Vaišvydavoje yra parduodamas už 16,5 tūkst. eurų. Beveik 12 arų ploto (1398 eurai už arą) žemė parduodama naujos statybos namų kaimynystėje, o norintys gali įsigyti ir parengtą namo projektą.
Kituose Lietuvos miestuose sklypų kainos skelbimuose yra kiek mažesnės. Pavyzdžiui, žemės kaina skelbimuose Klaipėdoje svyruoja nuo 23 tūkst. iki 180 tūkst. eurų. Tuo metu Šiauliuose kainos svyruoja nuo 4,5 tūkst. iki 766 tūkst. eurų, Panevėžyje nuo 5,4 tūkst. iki 680 tūkst. eurų, o Alytuje - nuo 7,2 tūkst. iki 380 tūkst. eurų.
Pavyzdžiai iš skelbimų:
- Parduodamas 30 arų namų valdos - komercinė žemės sklypą Žemaitijos g., Mažeikių mieste.
- 7,1300 ha ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES SKLYPAS ESANTIS VILKAVISKIO r.
- Parduodamas 129 a žemės sklypas yra ant ežero kranto Zarasų r.
- Parduodamas žemės sklypas prie Šešupės, prie pat Marijampolės.
- Parduodamas 9a. žemės sklypas pačiame Vandžiogalos miestelio centre.
Taip pat galima rasti ir kitų pasiūlymų: žemės sklypai su mišku, žemės ūkio paskirties sklypai, sklypai prie ežerų ar upių, sodo sklypai ir kt.
Kaip sužinoti savo žemės vertę?
Paprasčiausias būdas sužinoti savo turimos žemės vertę yra pasinaudoti Registrų centro nemokama rinkos kainos nustatymo paslauga. Rengiant šias elektronines skaičiuokles registrų centras naudoja kiekvienais metais parengtais žemės verčių žemėlapiais, kuriuos tikrina ir tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
Šiemet patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1538 verčių zonų (33 zonomis daugiau nei 2024-aisiais). „Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes taip yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vidutinę rinkos vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas“, - nurodė NŽT.
NŽT duomenimis, Lietuvoje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2024 m., nuo 2025 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėjo 1,08 karto. Žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus labiausiai didėjo (apie 13 proc.) Šilutės r., Lazdijų r., Akmenės r., Birštono, Šilalės r. bei Tauragės r. savivaldybėse. Mažiausiai žemės vertės didėjo (apie 3-4 proc.) Radviliškio r., Rietavo, Ukmergės r., Joniškio r., Kėdainių r., Šakių r. savivaldybėse.
Taip pat NŽT duomenys rodo, kad 2025 m. gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vertė vidutiniškai padidėjo 1,08 karto. Daugiausiai didėjo Anykščių r. sav., Molėtų r. sav., Biržų r. sav., Rokiškio r. sav., Birštono sav., Neringos sav., Varėnos r. sav. - apie 1,15 karto.
Kas gali įsigyti žemės Lietuvoje?
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) primena, kad užsienio subjektų teisę įsigyti žemės Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas (Konstitucinis įstatymas).
Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.
Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka užsienio juridiniai asmenys, taip pat kitos užsienio organizacijos:
- Kurios yra bent vienos iš šių sąjungų, susitarimų ar organizacijų narės:
- Europos ekonominės erdvės susitarimo (Europos Sąjungos narės, Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija).
Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybių piliečiai ir šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės.
Taigi Lietuvoje žemę, vidaus vandenis ir miškus gali įsigyti tie užsienio subjektai (užsienio juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, užsienio valstybių piliečiai ir šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės), kurie atitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.
| Savivaldybė | Žemės vertės pokytis (vidut.) |
|---|---|
| Šilutės r., Lazdijų r., Akmenės r., Birštono, Šilalės r., Tauragės r. | ~13% (daugiausiai) |
| Radviliškio r., Rietavo, Ukmergės r., Joniškio r., Kėdainių r., Šakių r. | ~3-4% (mažiausiai) |
| Anykščių r. sav., Molėtų r. sav., Biržų r. sav., Rokiškio r. sav., Birštono sav., Neringos sav., Varėnos r. sav. | ~1.15 karto (gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vertė) |
tags: #parduodamas #sklypas #amerikoje