Gelžbetoninių Perdangos Plokščių Užleidimas Ant Mūrinių Sienų

Šiame straipsnyje aptarsime gelžbetoninių perdangos plokščių užleidimą ant mūrinių sienų, atsižvelgiant į svarbius aspektus ir reikalavimus.

Įtemptojo Gelžbetonio Plokštės

Kiaurymėtosios įtemptojo gelžbetonio plokštės yra standžios, ekonomiško skerspjūvio ir projektuojamos bei gaminamos ekstruziniu būdu pagal užsakovo pateiktą perdangų planą. Plokštės gaminamos iš C 45/55 ar C 50/60 klasės normaliojo betono ir armuojamos iš anksto įtemptais plieniniais lynais, išdėstant juos tempimo zonoje. Plokščių armavimui naudojami tik sertifikuoti ir CE ženklinimą turintys septynių vijų lynai Y 1860S, kurių skersmuo - 9,3 ar 12,5 mm. Įtemptojo gelžbetonio plokštės pasižymi geromis garsą izoliuojančiomis savybėmis.

Nominalusis gaminio plotis yra 1200 mm, tačiau plokštė gali būti pjaustoma išilgai į mažesnio pločio juostas. Plokštės gaminamos tam tikro aukščio ir pagal kliento pageidavimus pjaustomos įvairiais ilgiais.

Plokščių Atrėmimas

Plokštės gali būti atremtos į gelžbetonines sijas. Priklausomai nuo gelžbetoninės sijos formos, plokštės gali būti remiamos į pačią siją arba jos lentynas. Atrėmimo zonos ilgis turi būti ne mažesnis kaip 70 mm.

Plokštės į sienas dažniausiai remiamos per cementinio skiedinio išlyginamąjį sluoksnį arba neopreno juostas. Neopreno juostos gali būti vartojamos nedidelio aukštingumo pastatams (1-2 aukštų) arba mišriose (platforminėse-kontaktinėse) sandūrose.

Montuoti plokštes į griovelius (išėmas), paliekamus mūrijant sieną, draudžiama. Plokštes atremiant į gelžbetonines arba betonines sienas atrėmimo zonos ilgis turi būti ne mažesnis kaip 100 mm, ir ne mažesnis kaip 0,008xl, kur l - skaičiuotinas tarpatramio ilgis.

Sumontuotų plokščių dažniausiai paremti nereikia. Paremti reikia tas plokštes, kurių atraminiuose galuose ir viduryje, yra angos, išėmos didesnės negu 300 x 300 mm.

Mūrinės sienos gali būti vienasluoksnės arba sluoksniuotosios. Išorinėse sluoksniuotose sienose per-dangos plokštės yra atremiamos į vidinį laikantįjį sluoksnį. Plokštės atrėmimo zonos ilgis turi būti apskaičiuojamas ir ne mažesnis kaip 120 mm.

Sandūrų Armavimas ir Monolitizavimas

Tarpai tarp plokščių (siūlės) turi būti armuojami ir užtaisomi betonu. Išilginis tarpas tarp plokščių turi būti ne mažesnis kaip 30 mm ir yra užpildomas betonu (be armavimo). Plokščių galuose esančios kiaurymės yra užtaisomos (užkemšamos) plastikiniais dažniausiai 50 mm ilgio kamščiais.

Plokščių atraminėse zonose pašalinama viršutinė lentyna (atidengiamos plokščių kiaurymės). Sudėjus armatūrą į kiaurymes ir išilgines siūles, jos sumonolitinamos C30/37 klasės betonu.

Norint padidinti kiaurymėtųjų perdangos plokščių standį (sumažinti įlinkį) bei padidinti laikomąją galią armatūros kiekis turi būti parenkamas apskaičiavimais, įvertinant pasikeitusią perdangos plokštės skaičiuotinę schemą. Šiuo atveju į kiaurymes rekomenduojama dėti plokščiuosius armatūros strypynus. Skersinės armatūros kiekis turi būti parenkamas pagal lenkiamųjų elementų armavimo skersine armatūra konstravimo nuorodų reikalavimus.

Kai plokščių atrėmimo į sieną ilgis yra mažas, rekomenduojama į plokščių kiaurymes įdėti armatūros strypynus ir kiaurymes monolitinti. Toks konstrukcinis sprendimas padidina horizontaliųjų sandūrų stiprumą ir patikimumą. Sandūrų armavimas (dedant armatūros strypynus į plokščių kiau-rymes) rekomenduojamas ir esant pakankamam perdangos plokščių atrėmimo ilgiui, norint padidinti sandūros patikimumą.

Mišriose horizontaliose sandūrose apkrova į apatines sienas perduodama per perdangos plokščių atraminę zoną ir monolitinimo betoną ar tiesiogiai sienų sąlyčio vietoje.

Horizontaliosios Sandūros

Horizontaliųjų sandūrų paskirtis - perduoti vertikaliąsias apkrovas. Platforminėse sandūrose apkrova perduodama per perdangos plokščių atraminius ruožus ir horizonta-liąsias skiedinio siūles. Rekomenduojamas horizontaliųjų skiedinio siūlių storis yra 15-20 mm.

Angos Plokštėse

Gamyklinių angų plotis gali būti iki 400 mm. Angos ilgis priklauso nuo jos padėties plokštėje. Mažos angos formuojamos plokštės išilginių kiaurymių centre. Vienoje plokštėje gali būti iki trijų angų. Angos formuojamos gamybos metų. Angų briaunos yra šiurkščios.

Perdangoje įrengiant angas laiptams, viena arba dvi plokštės yra pjaunamos ties angos kraštu. Šios plokštės yra atremiamos į PEIKKO PETRA plokščių pakabas.

Stogų Konstrukcijos Reikalavimai

Stogai turi būti suprojektuoti, pastatyti ir naudojami taip, kad atitiktų esminius statinio reikalavimus.

• Stogų konstrukcijos turi atitikti priešgaisrinių norminių dokumentų reikalavimus.
• Stogo konstrukcija turi būti tokia, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti stogą. Užlipimui ant stogo turi būti įrengti patogūs ir saugūs laipteliai.
• Stogams įrengti panaudoti statybos produktai neturi teršti aplinkos.
• Stogų konstrukcijų garsą izoliuojančios savybės turi atitikti Lietuvos Respublikos normatyvinių dokumentų reikalavimus.
• Stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio.
• Stogai turi turėti pakankamą nuolydį lietaus vandeniui nutekėti. Stogų hidroizoliaciniams sluoksniams turi būti panaudoti stogo nuolydžiui pritaikyti statybos produktai.
• Vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai. Ant stogų, kurių karnizai aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengta vandens nuvedimo nuo stogo sistema.
• Stogų šilumą izoliuojančios savybės turi atitikti reglamentų reikalavimus.
• Stogų konstrukcijoms leidžiama naudoti tik nustatyta tvarka sertifikuotus statybos produktus.
• Stogų konstrukcijoms naudoti neleidžiama tokių statybos produktų, kurie stogų įrengimo ir eksploatavimo metu tarpusavyje sąveikaudami (vyksta cheminė reakcija, elektros korozija, terminis poveikis, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.) mažina vienas kito ilgaamžiškumą.
• Stogai turi būti chemiškai atsparūs juos supančios aplinkos poveikiui.
• Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai. Žaibolaidžių išdėstymas ir jų įrengimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais. Šalia gaisrinių kopėčių turi būti įrengti 80 mm skersmens išoriniai vandentiekio sausvamzdžiai su prijungimo galvutėmis gaisrinėmis žarnomis sausvamzdžių apačioje ir viršuje pritvirtinti.
• Įlajos turi būti įrengtos 500 mm nuo stogo krašto, parapet, stoglangių, vėdinimo angų, deformacijos siūlių ir virš stogo iškylančių sienų. Įlajos turi būti apsaugotos nuo lapų ir žvyro patekimo į lietvamzdį. Prie įlajų įrengiamos vandens perpilimo įrenginys parapet (10 cm nuo stogo dangos paviršiaus). Užšąlančios vidinio vandens nuleidimo sistemos lietvamzdžių dalys turi būti tinkamai apšiltintos arba būti apšildomos. Stogo latakų nuolydis į įlają turi būti ne mažesnis kaip 1.4 °.

Priešgaisriniai reikalavimai nurodyti techninio projekto dalyje “Gaisrinė sauga”.

Plokščiųjų Neeksploatuojamųjų Stogų Konstrukcijos Reikalavimai

Projektuojant ir įrengiant plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių naudojimą:

• garus izoliuojančio sluoksnio;
• nuolydžio suformavimo sluoksnio;
• termoizoliacinio sluoksnio;
• vėjui nelaidaus sluoksnio;
• vėdinamo oro sluoksnio;
• vandens garų slėgį išlyginančio sluoksnio;
• papildomų hidroizoliacinių sluoksnių;
• hidroizoliacinės stogo dangos;
• hidroizoliacinės dangos apsauginio sluoksnio.

Priklausomai nuo stogo konstrukcijos ir panaudotų statybos produktų gali būti įrengti visi čia minimi ir kiti būtini, bet čia nepaminėti sluoksniai arba gali būti įrengti atskirų sluoksnių deriniai.

Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų hidroizoliacinės dangos tvirtinimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais įvertinant stogą veikiančias vėjo ir kitas apkrovas.

Reikalavimai plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų statybos produktams ir paklotams:

• Nuo atmosferos poveikių neapsaugotų betoninių ir gelžbetoninių statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 200.
• Nuo atmosferos poveikių neapsaugotų kitų mineralinių statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 150.
• Bituminių ir kitų mastikų atsparumas temperatūrai turi būti ne mažesnis kaip 75 °C.
• Vėdinamų plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų šiluminei izoliacijai (t. y. tais atvejais, kai termoizoliacinis sluoksnis neapkraunamas) leidžiama naudoti nesuslūgstančius ir tūrio nekeičiančius termoizoliacinius statybos produktus. Šie statybos produktai gali būti klojami laisvai arba, esant reikalui, tvirtinami, kad nenuslinktų.
• Hidroizoliacinei dangai ir garus izoliuojančiam sluoksniui įrengti skirtų betoninių paklotų ir išlyginamųjų sluoksnių paviršius turi būti lygus, švarus ir sausas, ištrupėjimai ir plyšiai turi būti užtaisyti. Šių paklotų paviršiuose neturi būti išsikišimų, galinčių pradurti hidroizoliacinę dangą arba garus izoliuojantį sluoksnį. Tarp hidroizoliacinės dangos betoninio pakloto ir virš stogo iškylančių vertikalių paviršių (karnizų, liftų šachtų ir panašiai) turi būti palikti ne mažesnio kaip 20 mm pločio deformaciniai tarpai.
• Hidroizoliacinės dangos arba garus izoliuojančio sluoksnio paklotams įrengti naudojamų termoizoliacinių statybos produktų sujungimai vieni kitų atžvilgiu turi būti perslinkti. Jei klojami keli termoizoliacinių statybos produktų sluoksniai, jų sujungimai gretimų sluoksnių atžvilgiu turi nesutapti. „Kryžmiški“ termoizoliacinių statybos produktų sujungimai neleidžiami.
• Termoizoliacinių statybos produktų mechaninis atsparumas turi būti parinktas įvertinus galimą apkrovų poveikį.
• Visi stogo konstrukcijoms gaminti naudojami metalo ir skardos elementai turi būti iš korozijai atsparių statybos produktų: cinkuoto plieno, nerūdijančio plieno, vario ir panašiai.

Reikalavimai plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų garus izoliuojantiems sluoksniams:

• Garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad stogo konstrukcijose nesikauptų drėgmė. Stoguose virš šildomų patalpų garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas vidinėje termoizoliacinio sluoksnio pusėje. Garus izoliuojančiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti.
• Stogų virš šildomų patalpų garus izoliuojančio sluoksnio sd vertė turi būti pagrįsta skaičiavimais pagal reikalavimus arba turi atitikti Reglamento 3 priedo reikalavimus.
• Vėdinamuose stoguose, įrengtuose virš 12 ºC-30 ºC temperatūros patalpų su mažesniu kaip 85 % santykiniu oro drėgniu, kai vėdinamame oro sluoksnyje virš termoizoliacinio sluoksnio įrengto vėjui nelaidaus sluoksnio sd ≤ 0,2 m, iš vidinės termoizoliacinio sluoksnio pusės esančio garus izoliuojančio sluoksnio sd vertė turi būti ne mažesnė kaip 20 m.
• Stogo sandūrose su sienomis, taip pat konstrukcijų ir stogo elementų, pereinančių per denginį, vietose (prie švieslangių, šachtų ir pan.) garus izoliuojantis sluoksnis turi tęstis iki šiluminės izoliacijos sluoksnio viršaus. Deformacinių siūlių garinės izoliacijos sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad iš pastato patalpų nepraleistų drėgmės ir dengtų kompensatorių kraštus.
• Plokščiuosiuose stoguose, kurie įrengti virš horizontalių gelžbetoninių perdenginių, pirmiausia turi būti įrengtas nuolydį formuojantis sluoksnis, o garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas virš nuolydį formuojančio sluoksnio. Šis reikalavimas netaikos, kai nuolydį formuojantis sluoksnis įrengiamas iš specialiai tam tikslui skirtų gamyklinių termoizoliacinių statybos produktų.

Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų hidroizoliacinės dangos sutvirtinimo reikalavimai:

Stogo hidroizoliacinėje dangoje turi būti numatytas reikiamas papildomų hidroizoliacinių sluoksnių skaičius, jų išdėstymas ir statybos produktai šių sluoksnių įrengimui.

Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų prijungimo prie vertikalių paviršių reikalavimai:

• Prieš įrengiant ritininę hidroizoliacinę dangą ant vertikalios mūrinės sienos, mūras turi būti nutinkuotas - arba mūro siūlės turi būti užpildytos, o paviršius išlygintas.
• Stogo sujungimo vietose su sienomis ir kitais vertikaliais paviršiais pastarieji turi būti padengti hidroizoliacine danga ne mažiau kaip 300 mm virš stogo plokštumos. Sujungimo su parapetais vietose, kai parapeto aukštis žemesnis nei 300 mm, hidroizoliacinė danga turi būti užleista ant parapeto viršaus ir pritvirtinta. Hidroizoliacinės dangos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo.

Deformacinių siūlių įrengimo hidroizoliacinėje stogo dangoje reikalavimai:

• Deformacinės siūlės turi būti atitrauktos nuo sienų, parapetų ir kitų virš stogo išsikišusių pastato dalių ne mažiau kaip 500 mm.
• Deformacinių siūlių išdėstymo intervalai turi būti tokie, kad užtikrintų hidroizoliacinės dangos sandarumą ir jos atsparumą irimui dėl deformacinių reiškinių.
• Betone, keramzitbetonyje arba mediniuose paklotuose deformacinės siūlės turi būti įrengtos ne didesniais kaip 10 m intervalais, o termoizoliacinių statybos produktų paklotuose - ne didesniais kaip 30 m intervalais.
• Pastato aukščio perkryčio vietose esančiose deformacinėse siūlėse turi būti įrengti kompensatoriai. Deformacinės siūlės konstrukcija turi būti tokia, kad, atsiradus deformacijai, pro siūlę nepratekėtų vanduo. Deformacinių siūlių įdėklams turi būti naudojami nedegūs termoizoliaciniai statybos produktai.
• Deformacinės siūlės pastato konstrukcijose, paklote ir hidroizoliacinėje stogo dangoje turi būti sutapdintos.

Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio reikalavimai:

• Vandens garų slėgio išlyginamasis sluoksnis turi būti įrengtas po hidroizoliacinės dangos sluoksniu.
• Kai hidroizoliacinė danga įrengta ant betoninių ar gelžbetoninių paklotų, privaloma įrengti vandens garų slėgio išlyginamąjį sluoksnį.
• Vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio oro mikrotarpsluoksniai turi susisiekti su išore per parapetus, karnizus arba vėdinimo kaminėlius.
• Visuose platesniuose kaip 10 m stoguose turi būti įrengti vėdinimo kaminėliai. 60 m2-80 m2 stogo plote turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas vėdinimo kaminėlis.

Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų parapetų reikalavimai:

• Parapetai turi būti iškilę virš hidroizoliacinės stogo dangos paviršiaus ne mažiau kaip 100 mm.
• Parapetai viso pastato perimetru turėtų būti įrengti viename lygyje.
• Parapetų viršaus nuolydis turi būti į stogo pusę ir ne mažesnis kaip 2,9 °.
• Padengiant parapetus skarda, ją būtina iškišti už vertikalaus sienos paviršiaus į abi sienos puses: esant keraminių, silikatinių apdailos plytų ir kitų išorės apdailai naudojamų statybos produktų atsparumui šalčiui, ne mažesniam kaip 100 šaldymo ir šildymo ciklų (Šilutės, Klaipėdos Palangos ir Skuodo rajonuose ne mažesniam kaip 150 šaldymo ir šildymo ciklų), - ne mažiau kaip 50 mm, o esant mažesniam atsparumui šalčiui, - ne mažiau kaip 80 mm.

Garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad stogo konstrukcijose nesikauptų drėgmė 85% santykiniu oro drėgniu. Stoguose virš šildomų patalpų garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas vidinėje termoizoliacinio sluoksnio pusėje. Garus izoliuojančiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti.

Vėdinamuose stoguose, įrengtuose virš 12°-30°C temperatūros patalpų su mažesniu už 85% santykiniu oro drėgniu, tada sujungimų nebutina suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti. Kai vėdinamame oro sluoksnyje virš termoizoliacinio sluoksnio įrengto vėjui nelaidaus sluoksnio sd < 0,2 m, iš vidinės t...

tags: #kiek #reikia #uzleisti #perdangos #gelzbetoniniu #ploksciu