Vaclovas Razgaitis ir jo žmona Alma - aviacijos verslo atstovai, kurių veikla apibūdinama kaip keliolikos įmonių tinklas, įkurtas per dešimtmetį. Tačiau, viešai skelbiamais duomenimis, pora yra skolinga bent 15 mln. litų. Jie varsto Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) duris, tačiau, apsisukę, per kitus asmenis vėl kuria mokyklą būsimiems pilotams.
LRT.lt žurnalistinio tyrimo metu išsiaiškinta, kodėl nukentėjusieji po kelerius metus sukasi teismuose niekaip negalėdami atgauti milijoninių skolų. Iš viešai prieinamų teismų nutarčių ir žmonių, kuriems teko susidurti bei bylinėtis su Razgaičiais, pasakojimų aiškėja, kaip šios istorijos „herojai“ sugeba krautis pinigus iš bendrovių, darbuotojams nemokėti atlyginimų, tačiau ne kartą kelerius metus vilkinti bankroto paskelbimą ir tuo pačiu įpareigojimą grąžinti skolas. Tačiau ir paskelbus bankrotą, jie randa būdų, kaip paslėpti savo pavardę.
V. ir A. Razgaičiai skolų neatiduoda ne tik bankams. Dėl sąžiningai uždirbtų pinigų teismuose kovoja ir buvę darbuotojai, kurie nori atgauti po keliasdešimt tūkst. litų. Pagalbos į Lietuvos prokuratūrą yra kreipęsi ir būsimieji pilotai užsieniečiai.
Teismų posėdžiuose dėl bankroto iškėlimo Razgaičių įmonių advokatai pateikia dokumentus, kuriais įrodo, kad bendrovės yra mokios - tokiu atveju teismas negali kelti bankroto bylos. Mokumą įstaigos įrodo pateikdamos paslaugų pirkimo-pardavimo arba paskolų sutartis su...
V. Razgaitis, norėdamas atsiriboti nuo tų įmonių, kurios turi problemų, tai bando padaryti sumaniai. Pavyzdžiui, prieš pat įmonių bankrotus jas parduoda. Po pardavimo vienos iš jų pavadinimas buvo pakeistas - nuo to laiko visos bylos yra siejamos su nauju vardu. Tokiais atvejais, jeigu vyksta tyrimai, pareigūnams tampa sunkiau surasti, pavyzdžiui, kur yra laikomi finansiniai bendrovės dokumentai. Dar vienu atveju finansinių problemų turėjusią „Aurelą“ V. Razgaitis įsigijo Kipre registruotos įmonės vardu ir visus tikino su šia užsakomųjų skrydžių bendrove neturintis nieko bendra.
Buvę darbuotojai ir studentai - apgavystės aukos
Vienas pirmųjų apie V. Razgaičio apgavystes viešai nusprendė prabilti „Baltic Flight Academy“ mokymų vadovu dirbęs Aidas Matkevičius. Vyras sako, kad jam buvęs viršininkas pridarė daug bėdų, kurias spręsti Lietuvos institucijos atsisako. „Negana to, kad jis man, Darbo ginčų komisijos sprendimu, liko skolingas apie 23 tūkst. litų, paskui „Sodroje“ sužinojau, kad V. Razgaitis man nežinant sumažino socialinio draudimo įmokas - paskutinį mano ten dirbtą pusmetį oficialiai buvo nurodoma, kad gaunu mažesnį atlyginimą, nei yra iš tikrųjų“, - pasakoja A. Matkevičius. Ir pridūrė, kad, jo skaičiavimais, taip buvo nuslėpta apie 19 tūkst. mokesčių.
Naujienų portalui buvęs V. Razgaičio pavaldinys guodėsi, kad viršininkas esą suklastojo jo darbo sutartį ir nesumokėjo 19 tūkst. litų mokesčių. Jo žmona sako besijaučianti tiesiog apvogta: mat V.
A. Matkevičiaus istorija puikiai atskleidžia, kokiu būdu Razgaičių įmonės galėjo nukreipinėti pinigų srautus. Jau tada, kai pašnekovas buvo kreipęsis į Darbo ginčų komisiją dėl nemokamo atlyginimo, V. Razgaitis jam siūlė: „Aš tau duodu 2 tūkst. litų, o tu sugrįžk pas mane. Va - naują įmonę kuriam. Ko tu čia pergyveni, bus bankrotas, o bankroto administratorius tau tą likutį sumokės“, - V. Razgaičio žodžius LRT.lt cituoja buvęs darbuotojas, sakydamas, kad, jo nuomone, jau tada V. Razgaitis numatė „Baltic Flight Academy“ bankrotą, nors įmonė veikė.
Pinigų srautus pakreipdamas per tuomet dukros Kristinos Razgaitytės-Jakimavičienės valdomą bendrovę „Baltic Aviation Technic Center“, V. Razgaitis galėjo nuslėpti dideles „Baltic Flight Academy“ pajamas - tuomet nebebūtų, kaip atsiskaityti su kreditoriais, pavyzdžiui, atiduoti skolų darbuotojams už nesumokėtus atlyginimus.
Vaclovas Razgaitis
Trys studentai užsieniečiai, kuriuos pavyko surasti LRT.lt, taip pat liko apgauti. Du ukrainiečiai prokuratūrai įteikė skundą, norėdami atgauti po 14 tūkst. eurų. Mat per laiką, praleistą Razgaičių mokykloje, negavo dalies paslaugų. Devyniolikmečiai tą vasarą, prieš dvejus metus, pradėję mokytis ne tik negavo žadėtos komercinio piloto kvalifikacijos, tačiau ir neteko po 14 tūkst. eurų.
Pavyzdžiui, LRT.lt pavyko gauti vieno iš Rusijos atvykusio studento-piloto mokymų sutarties su „Baltic Flight Academy“ kopiją. Tačiau kabliukas atsiranda antrame sutarties lape. Pinigus pirkėjas kažkodėl turi sumokėti ne pačiai mokymų organizacijai, o jau minėtai „Baltic Aviation Technic Center“. Ir studentas tą daro - LRT.lt turimame pavedimo kopijos lape aiškiai matyti, kaip Rusijos Federacijos pilietis Razgaičių dukros įmonei atseikėja pirmąją dalį - 7,5 tūkst. eurų.
Dviem ukrainiečiams verslininkas „Private Pilot Licence“ (patį pirmą žingsnį piloto karjeros link) prižadėjo per tris mėnesius. Paskui turėjo sekti vis rimtesni mokymai, po kurių jaunuoliai turėjo tapti komerciniais pilotais - jų tikslas buvo įgyti „Frozen Air Travel Pilot License“ licenciją, kurią V. Razgaitis prižadėjo suteikti per 1,5-2 m.
Būtent praėjusių metų rudenį pašnekovai galutinai apsisprendė nutraukti sutartį su „Baltic Flight Academy“ ir paprašė V. Razgaičio paskaičiuoti, kiek liko skolingas. Jis ukrainiečiams pasiryžo grąžinti tik 2 tūkst. eurų iš sumokėtų 24 tūkst.
CAA Personalo licencijavimo skyriaus vedėjas Stasys Čivilis aiškina, kad tokios mokymų organizacijos gali išmokyti teorijos, suteikti galimybę praktikuotis treniruoklyje bei 4-6 tikrus aerodrominius skrydžius - su tikru lėktuvu sukti ratus virš miesto. Pabaigęs kursus pilotas įsidarbina avialinijų kompanijoje ir ten privalo atlikti tam tikrą linijinių skrydžių skaičių - įveikti atkarpas „Aerobus`u“ su instruktoriumi.
Aviacijos ir pilotų mokymo versle besisukantis A. Baublys taip pat patikėjo V. Razgaičio žadamais aukso kalnais. Jis ir L. Buitkus įkalbėjo A. Baublį Paluknyje pastatyti didžiulį angarą, kuriame tilptų šie aparatai, bei tapti UAB „Pilotų treniruočių centro“ dalininku.
Pašnekovas bandė prispausti V. Razgaitį, tačiau šis lyg niekur nieko atkirto, kad A. Baublys gali ir nebestatyti to angaro, į kurį jau buvo investavęs apie 3mln. litų.
Taip įmonė iki šiol ir liko A. Baubliui skolinga apie 3 mln. litų, kontrolinis akcijų paketas pateko į V. Razgaičio rankas.
V. Razgaitis dar 2010 m IQ.lt pasakojo, kad vienos jo įmonių (UAB „Sabenavita“) apyvarta pastaraisiais metais nuolat augo. 2008 m. ji siekė 10 mln., 2009 m. - 12 mln., o 2010 m. bendrovė prognozavo surinkti iki 20 mln. litų. Be to, herojus sakėsi turintis tiek daug darbo, kad „Boeing“ treniruokliai veikia po 20 val. per parą, o studentų eilės siekia pusmetį į priekį.
Apibūdindami kapitoną, studentų-pilotų egzaminuotoją V. Razgaitį, pašnekovai teigia: „Žmonės geri, įpratę [prie sąžiningų žmonių - LRT.lt], o jis tiesiog tą jaučia. Gali ant stalo turėti dokumentus, matyti įrodymus, kad jis meluoja, tačiau vis tiek patikėsi šio veikėjo žodžiais. Jis kalba taip įtikinančiai, kad pats tuo tiki“.
„Nesuklaidinti“: Kaip apsisaugoti nuo kibernetinių sukčių?
Kitas V. Razgaičio pavaldinys, teismuose bandantis atgauti keliasdešimties tūkst. litų, sako: „Jis jaučiasi Dievu. Sąžiningi žmonės negali patikėti, kad kapitonas, sukūręs tokią verslo imperiją, gali meluoti“.
Kalbantis su nukentėjusiaisiais aiškėja, kad visus reikalus tvarkydavo V. Razgaitis, jo žmona nesikišdavo.
Vilniaus oro uosto statistika
Didžiausias Lietuvoje Vilniaus oro uostas per pirmąjį pusmetį fiksavo rekordinį keleivių skaičių - aptarnauta 1,349 mln. Keleivių skaičius per pirmąjį pusmetį augo 11%. Skrydžių skaičius pirmąjį šių metų pusmetį augo 17%, t.y. didesniu tempu negu keleivių skaičius. 2014 m. pirmąjį pusmetį vidutiniškai vienam reisui teko 76 keleiviai.
Pirmąjį šių metų pusmetį augo visi trys reguliarius skrydžius aptarnaujantys Lietuvos oro uostai. Sparčiausiai keleivių skaičius augo Kauno oro uoste - 14%. Palangos oro uoste keleivių skaičius padidėjo 4%. Visi Lietuvos oro uostai pagal augimą lenkė kitus Baltijos šalių oro uostus.
2014 m. užfiksuotas rekordininis nereguliariaisiais skrydžiais pervežtas keleivių skaičius Lietuvoje nuo 2009-ųjų, kai pradėti kaupti duomenis atskirai pagal šiuos segmentus. Tokį staigų augimą pirmiausia lėmė dviejų naujų turizmo operatorių atsiradimas ir ypatingai arši konkurencija.
Nepaisant pasiūlos sumažėjimo, augimą išlaiko Maskvos kryptis. Pagal tokį augimo tempą, kurį Vilniaus oro uostas išvystė gegužę ir birželį, egzistuoja teorinė galimybę peršokti simbolinę 3 mln. keleivių ribą 2014 m.
Airbus A320 šeimos orlaiviai