Šiame straipsnyje apžvelgiama būsto statybos situacija Suomijoje, remiantis statistiniais duomenimis ir istoriniu kontekstu. Nagrinėjami išduoti statybos leidimai, baigti statyti gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, taip pat aptariamos ekonominės sąlygos, turinčios įtakos statybų sektoriui.
Helsinkis, Suomijos sostinė.
Statybų apimtys
2021 m. Suomijoje buvo baigti statyti 6.600 gyvenamųjų namų, kuriuose įrengta 10.950 būstų. Taip pat baigti statyti 598 nauji negyvenamieji pastatai. 2021 m. išduota 10.800 statybos leidimų naujiems pastatams - 29,4% daugiau nei ankstesniais metais. Išduoti 795 leidimai naujiems negyvenamiesiems pastatams - 4,4% mažiau nei 2020 m.
Vien 2021 m. IV ketvirtį baigta statyti 2.000 naujų pastatų - 8,8% mažiau nei 2020 m. Per ketvirtį pastatyta 1.800 naujų gyvenamųjų namų su 2.900 būstų, iš jų 71,5% - individualiuose namuose. Baigtų statyti naujų būstų naudingasis plotas buvo 28,6% mažesnis nei 2020 m. IV ketvirtį baigti statyti 193 nauji negyvenamieji pastatai, kurių bendrasis plotas buvo 6,7% didesnis nei prieš metus.
Šie duomenys rodo, kad statybų sektorius Suomijoje išlieka aktyvus, tačiau pastebimi tam tikri svyravimai ir pokyčiai, susiję su gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos apimtimis.
Istorinis kontekstas ir tendencijos
Lietuvos teritorijoje statyba siejama su pirmųjų gyventojų atsiradimu (dešimtas-devintas tūkstantmetis pr. Kr.). Statyti nesudėtingi antžeminiai ovalūs, apskriti, vėliau ir keturkampiai būstai su atvirais iš akmenų sukrautais židiniais. Sienos iš nuožulniai sudėtų rąstelių būdavo apkreikiamos lapais, kartais velėnomis. Didesni būstai statyti retai, jiems naudota karkasinė konstrukcija: mediniai stulpai laikė stogą, sienos būdavo išpintos žabais ir krėstos moliu. Pirmo tūkstantmečio po Kristaus pradžioje atsirado sienų iš 10-12 cm storio kampuose sukirstų rąstelių, Pirmo tūkstantmečio antroje pusėje pradėtos statyti medinės pilys su aukšta aptvara ir bokštais. Nuo 13 a. pilių sienos mūrytos iš lauko akmenų ir lygaus paviršiaus arba brauktinių (su grioveliais viename šone) molio plytų, surištų degtų kalkių skiediniu. Ankstyvieji ir gotikos laikotarpio pastatai yra kiautinio mūro konstrukcijos. 13 a.-14 a. viduryje vyravo baltiškoji (vendinė) mūro perriša (toje pačioje plytų eilėje - du ilgainiai ir vienas trumpainis), 14 a. viduryje-17 a. pradžioje - gotikinė (ilgainių ir trumpainių kaita toje pačioje plytų eilėje), 16 a. viduryje-18 a. - renesansinė (vienoje eilėje - ilgainiai, kitoje - trumpainiai). Nuo 14 a. pilių, vėliau ir namų, mūrinės sienos stiprintos mediniais strypais. 15 a. Kaime vyravo du gyvenamųjų pastatų tipai: namas (numas, nomas) su ugniaviete ir tradicinis gyvenamasis pastatas (aukštaičių pirkia, žemaičių troba, suvalkiečių stuba) su moline krosnimi. 11 a. pradžioje sodybose jau buvo statomos jaujos, kluonai, svirnai (klėtys), pirtys. Kaimo statinių pagrindinės medžiagos buvo natūrali mediena, molis, akmenys, kaltinė geležis. Iki 19 a. rąstus tašydavo kirviu, 19 a. 14-16 a. miestiečių vieno arba dviejų aukštų mūriniai namai buvo gotikos stiliaus, 16-17 a. - renesanso, 17-18 a. - dviaukščiai su uždarais kiemais - baroko, 19 a. 2-4 aukštų su fligeliais - klasicizmo stiliaus. Ankstyvuosiuose mediniuose pastatuose lubos buvo daromos iš medinių kartelių ir aplipdomos moliu, vėliau - iš skeltinių lentų. Pjautų ir obliuotų lentų lubos pradėtos dėti 18 amžiuje. Rūmuose (kartais ir bažnyčiose) nuo 16 a. darytos kesoninės lubos. Kaime nuo senovės laikų buvo paplitusios plūkto molio grindys (asla; kai kur išliko ir 20 a.). Iki 14 a. skeltinių lentų grindys būdavo įrengiamos tik kai kurių pilių gyvenamosiose patalpose. Nuo 13 a. bažnyčiose ir Vilniaus pilyse, Trakų pilyse grindims naudotos keraminės plytelės, statybinės plytos. 18-19 a. Senųjų gyvenamųjų namų langai buvo nedideli atviri arba aptraukti gyvulio pūsle. 13-14 a. pilių ir bažnyčių, vėliau ir gyvenamųjų namų statybose pradėtas naudoti stiklas. 20 a. pradžioje statybose (daugiausia tvartų) pradėtas naudoti molbetonis. Iki 19 a.
Ekonominiai veiksniai ir iššūkiai
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ekonominė situacija šalyje ir regione turi didelės įtakos statybų sektoriui. Pavyzdžiui, Ispanijoje dėl ekonominės krizės ir nedarbo sumažėjo statybų apimtys, o kai kuriuose miestuose, tokiuose kaip Viljakanjasas, netgi sustojo gamyba. Prieš krizę durų fabrike dirbo apie 5,7 tūkst. darbuotojų. Tačiau vos fabrikas, kurio pavadinimas „Mavisa“, 2008 m. Tokie miestai, kaip Viljakanjasas, virto dykvietėmis. Nedarbo lygis Ispanijoje siekia net 25 proc. Tarp jaunimo šis procentas dar didesnis. Skaičiuojama, kad Ispanijoje nedirba beveik 52 proc. žmonių, kurių amžius - iki 25 metų. Šalyje darbo iš viso neturi apie 5,78 mln. gyventojų, o 1,8 mln. šeimų nedirba nė vienas asmuo. Ispanija jau gavo 100 mlrd. eurų paskolą bankams pagelbėti, tačiau daugelis šalies regionų skendi skolose.
Šie pavyzdžiai rodo, kad statybų sektorius yra glaudžiai susijęs su bendra ekonomine padėtimi ir gali patirti didelių svyravimų priklausomai nuo ekonominių sąlygų. Taip pat su greitkeliais, taip pat su oro uostais.
Žvelgiant į Suomijos statybų sektorių, svarbu atsižvelgti į šalies ekonominę politiką, demografinius pokyčius ir kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos būsto statybos apimtims ir tendencijoms.
Statybos leidimų ir pastatų statistika Suomijoje 2020-2021 m.
| Rodiklis | 2020 m. | 2021 m. | Pokytis (%) |
|---|---|---|---|
| Statybos leidimai naujiems pastatams | 8.346 | 10.800 | 29,4 |
| Statybos leidimai naujiems negyvenamiesiems pastatams | 832 | 795 | -4,4 |
| Baigti statyti gyvenamieji namai | 6.000 | 6.600 | 10 |
| Baigti statyti būstai | ~10.000 | 10.950 | 9,5 |
| Baigti statyti negyvenamieji pastatai | 650 | 598 | -8 |
Šaltinis: Suomijos statistikos departamentas