Kiekvienam mokėtojui ir vartotojui aktualu sužinoti, kiek elektros jie sunaudojo per mėnesį ir kokią sumą reikės mokėti tiekėjui. Tokios informacijos turėjimas leidžia geriau valdyti išlaidas, stebėti savo vartojimą ir galbūt net paskatinti pakeisti paslaugų planą ar tiekėją. Elektros sąnaudas bet kuriame pastate, bute ar įstaigoje visada stebi priskirtas skaitliukas. Jį dažniausiai rasite gretimiausioje elektros skydinėje.
Elektros suvartojimas ir jo vertinimas yra santykiniai dydžiai. Vieniems 70 kWh per mėnesį gali atrodyti daug, o kitiems ir 250 kWh per mėnesį bus nė kiek nestebinantis rodmuo. Taip pat galite pabendrauti su kaimynais arba artimais žmonėmis, kurie gyvena panašaus ploto būstuose ir pasiteirauti jų, kiek jie moka už elektros energiją. Pagal tai galėsite geriau įvertinti savo įpročius bei turimą paslaugą.
Jeigu jūs nenorite kas mėnesį pildyti skaitliuko rodmenų ir nuolat sekti skaičius, su dauguma tiekėjų galite sudaryti automatinio lėšų nuskaitymo sutartį. Tokiu atveju tiekėjai patys išrašys jums sąskaitą už praėjusį mėnesį suvartotą elektrą ir atitinkama suma jums bus nuskaičiuota iš banko sąskaitos.
Vidutinė kilovatvalandės elektros energijos kaina nustatoma ir kinta kone kiekvieną pusmetį. Už jos nustatymą yra atsakinga VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba). Nuo 2021m. liepos 1d. vidutinė kaina yra 12,385 ct/kWh be PVM.
Elektros energijos vartojimo statistika ir įpročiai rodo, kad erdvės elektros energijos taupymui esama. Pirmas patarimas norint sutaupyti - pradėti nuo elektros energijos švaistymo mažinimo naudojant energijos tik tiek, kiek reikia. Taip pat pravartu atkreipti dėmesį, kokios energetinės klasės namuose yra turimi prietaisai.
Vidutinis Elektros Suvartojimas Bute
Vidutinio namų ūkio elektros poreikis priklauso nuo daugelio veiksnių - šeimos dydžio, gyvenamojo būsto ploto, naudojamų prietaisų ir jų energinio efektyvumo. Lietuvoje vidutinė šeima, gyvenanti nuosavame name, per metus sunaudoja apie 4000-6000 kWh elektros energijos. Norint tiksliai įvertinti savo elektros poreikius, reikia peržiūrėti metines sąskaitas už elektrą ir apskaičiuoti vidutinį mėnesio suvartojimą. Pavyzdžiui, jei per metus sunaudojama 4800 kWh, tuomet mėnesio vidurkis yra apie 400 kWh.
Elektros poreikiai gali labai skirtis priklausomai nuo namų ūkio dydžio ir gyvenimo būdo:
- Mažas butas (1-2 žmonės) - vidutinis suvartojimas siekia 2500-3500 kWh per metus.
- Vidutinis namas (3-4 žmonės) - sunaudoja 4000-6000 kWh per metus.
Jeigu namuose naudojamas elektrinis šildymas ar yra elektromobilis, elektros poreikis gali išaugti dar labiau.
Didžiausi Elektros "Valgytojai" Bute
Energijos valdymo bendrovės „Schneider Electric“ specialistai sudarė daugiausiai elektros suvalgančių dažniausiai namuose naudojamų elektros prietaisų sąrašą ir paskaičiavo, kiek kiekvienas jų papildo mūsų sąskaitas už elektrą.
Šildymo ir vėsinimo įranga sunaudoja didžiausią dalį elektros namuose. Šios įrangos elektros sąnaudos kas mėnesį gali sudaryti nuo 50 iki 70 proc. visų išlaidų už elektrą, priklausomai nuo to, kokiam tikslui - šildymui ar vėsinimui - įranga naudojama. Šildymui šie prietaisai sunaudoja kur kas daugiau energijos nei vėsinimui.
Vandeniui šildyti skirtiems boileriams galima suteikti antrąją vietą daugiausiai elektros naudojančių prietaisų sąraše. Jei boilerio pašildytas vanduo naudojamas prausimuisi, indų plovimui, skalbimui, jo sąnaudos gali siekti apie 12 proc. būsto metinių elektros išlaidų.
Kita buitinė technika:
- Skalbimo mašina: apie 2-5 proc. metinio namų ūkio elektros suvartojimo kiekio.
- Indaplovė: apie 2-3 proc. metinio namų ūkio elektros suvartojimo kiekio.
- Elektrinė viryklė ir orkaitė: apie 8 proc. metinio namų ūkio elektros suvartojimo kiekio.
Namų elektronika - kompiuteriai, skaitmeniniai vaizdo įrašymo įrenginiai, televizoriai, stereo aparatūra papildomai sunaudoja apie 4-10 kWh per dieną arba 120-300 kWh per mėnesį. Šie prietaisai paprastai namuose būna įjungti į tinklą ir net budėjimo režime naudoja elektrą.
Apšvietimas ir šaldytuvas sunaudoja apie 20 proc. elektros. Būsto apšvietimas sudaro apie dešimtadalį, t. y, apie 10-12 proc. mėnesio sąnaudų už elektrą. Tiek pat elektros kaip ir apšvietimas, „prisuka“ ir šaldytuvas, kuris nuolat prijungtas prie elektros tinklo.
Prabanga - šildomas baseinas ar SPA vonia - taip pat ženkliai padidina elektros sąnaudas. Baseinuose naudojami galingi 500-1000 W siurbliai, o SPA baseinas vidutiniškai per dieną sunaudoja elektros maždaug už 2 eurus - apie 3,5-6 kWh.
Pavyzdžiai ir Skaičiavimai
- Jei maždaug 75 kv. m būsto šildymui naudojamas elektros siurblys, kurio galia 6 kW, per vieną žiemos dieną gali „prisukti“ apie 30-60 kWh elektros, o jo vidutinės elektros sąnaudos per mėnesį sieks apie 900-1200 kWh.
- Elektrinio vandens šildytuvo elektros sąnaudos priklauso nuo šeimos dydžio ir suvartojamo karšto vandens kiekio. Tačiau vidutiniškai šis prietaisas sunaudoja apie 400 kWh per mėnesį.
- Valandą įjungta orkaitė papildys sąskaitą už elektrą maždaug 80 cnt., o skalbimo mašina, jei bus nustatyta aukšta temperatūra - net 2,2 Eur.
- Standartinis šaldytuvas su šaldymo kamera per metus sunaudoja apie 150 kWh elektros - t. y., už maždaug 50 eurų.
- Vidutinis baseino siurblys dirbdamas per parą sunaudoja apie 12 kWh elektros, o per mėnesį - apie 360 kWh.
Kaip Sumažinti Elektros Sąskaitas?
Sumažinti šildymo įrangos elektros sąnaudas galima atidžiai prižiūrint, kaip jie naudojami. Pavyzdžiui, išvykstant ilgesniam laikui, galima įjungti oro siurblio „atostogų“ režimą sumažinant šildymo temperatūrą. Taip pat galima išjungti ir vandens boilerį, kad jis nenaudotų elektros kasdien šildydamas vandenį, tuo metu, kai juo niekas nesinaudoja. Tačiau kasdieniam naudojimui boilerio vandens šildymo temperatūros sumažinti žemiau kaip iki 60 laipsnių nerekomenduojama, nes 20-50 C šilumos vandenyje tarpsta pavojų gyvybei keliančios legionella bakterijos.
Sumažinti elektros sąnaudas galima naudojant tik pilnai pakrautą skalbimo mašiną ar indaplovę, o dar efektyviau - jas paleisti dirbti naktį, kai elektros tarifas mažesnis (tokiu atveju, jei su elektros tiekėju sudaryta dviejų laiko zonų sutartis).
Namų apšvietimą lengviausia reguliuoti, nepaliekant įjungtų šviesų patalpose, kur nieko nėra. Dar labiau sumažinti sąskaitas galima įsirengus judesio ar būvio daviklius, kurie neleidžia švaistyti elektros tuomet, kai apšvietimas patalpose nėra būtinas.
Pasak A.Perevičiaus, sutaupyti galima seną buitinę techniką pakeitus aukštesnės klasės įranga. Tačiau jei nėra galimybės to padaryti, nustatyti namų energijos vagis galima atlikus savo namuose esančių elektros prietaisų nedidelį auditą. Išsiaiškinus kiekvieno prietaiso galią galima pasiskaičiuoti, kiek kiekvienas įrenginys sunaudoja elektros kas mėnesį ir per metus.
„Šią užduotį palengvina kasmet tobulinamos išmanios energijos valdymo technologijos, kurios padeda ne tik stebėti, kiek elektros naudoja kiekvienas elektros prietaisas, bet ir mažinti energijos švaistymą. Lietuvos rinkoje neseniai pasirodė naujovė - energijos stebėsenos įrenginys „Wiser energy“. Jis diegiamas namų elektros skyde kartu su belaidžiais jutikliais, kurių pagalba galima stebėti, kiek elektros vartoja kiekvienas namų įrenginys.
Šis prietaisas taip pat turi ir išmaniąją programėlę, kuri naudotojams tiesiai telefone pateikia išsamius jų namų prietaisų energijos suvartojimo duomenis realiu laiku, taip pat ir ataskaitas už visą mėnesį, savaitę, dieną ar konkrečią valandą. Be to, ši sistema leidžia stebėti ir gaminamos elektros rodiklius - tai ypač aktualu įsirengusiems saulės elektrines“, - sako A.Perevičius.
Įsirengti „Schneider Electric“ namų energijos stebėjimo sistemą, kuri fiksuotų bent 3-4 daugiausiai elektros naudojančių įrenginių suvartojimą nedideliame būste galima už maždaug 500 eurų. Ją kvalifikuotas elektrikas gali įrengti vos per 15 min.
Elektros energijos vartojimo statistika ir įpročiai rodo, kad erdvės elektros energijos taupymui esama. Pirmas patarimas norint sutaupyti - pradėti nuo elektros energijos švaistymo mažinimo naudojant energijos tik tiek, kiek reikia. Taip pat pravartu atkreipti dėmesį, kokios energetinės klasės namuose yra turimi prietaisai.
Saulės Elektrinės - Investicija Į Ateitį
Saulės elektrinės galia matuojama kilovatais (kW) ir jos pasirinkimas priklauso nuo to, kiek elektros energijos norima pagaminti. Vidutiniškai 1 kW saulės elektrinės per metus gali pagaminti apie 900-1100 kWh elektros energijos Lietuvos klimato sąlygomis. Svarbu atsižvelgti į tai, kad saulės elektrinės gamyba kinta priklausomai nuo sezono - vasarą ji gamina daugiau, o žiemą mažiau.
Svarbu įvertinti ir elektrinės montavimo vietą. Saulės moduliai turėtų būti nukreipti į pietus, nes taip jie pasiekia maksimalų efektyvumą. Jeigu modulius montuojama ant šlaitinio stogo, idealus kampas Lietuvoje yra apie 35-40 laipsnių. Be to, svarbu įvertinti šešėliavimo poveikį - net dalinis šešėlis gali sumažinti elektrinės efektyvumą.
Kadangi saulės elektrinės gamina daugiausiai energijos dienos metu, o vartojimas dažnai didžiausias vakarais, svarbu apsvarstyti energijos kaupimo galimybes. Namų baterijos leidžia sukaupti perteklinę energiją ir naudoti ją tada, kai gamyba sumažėja. Pavyzdžiui, 10 kWh talpos baterija gali padėti subalansuoti kasdienius elektros poreikius ir sumažinti elektros sąnaudas iki minimumo.
Pastaraisiais metais saulės energijos populiarumas Lietuvoje auga sparčiai. 2023 m. duomenimis, šalyje jau buvo įrengta daugiau nei 90 000 saulės elektrinių, o bendras instaliuotas saulės generacijos pajėgumas siekė daugiau nei 1 GW. Numatoma, kad ateityje dar labiau populiarės išmaniosios energijos kaupimo sistemos ir sprendimai, leidžiantys vartotojams dar efektyviau valdyti savo elektros suvartojimą.
Saulės elektrinės tampa ne tik ekologišku, bet ir finansiškai naudingu sprendimu.
Ignitis saules parkai
Dažniausiai Užduodami Klausimai Apie Saulės Elektrines
1. Ar verta investuoti į saulės elektrinę?
Taip, bet su sąlyga - tik jeigu elektrinė bus tinkamai suprojektuota ir kokybiškai įrengta. Lietuvos klimatinės sąlygos yra palankios saulės energetikai - vidutiniškai per metus 1 kW galios elektrinė pagamina 950-1000 kWh elektros energijos. Vertinant finansiškai, tinkamai įrengta saulės elektrinė Lietuvoje vidutiniškai atsiperka per 6-8 metus, o su valstybės parama šis laikotarpis gali sutrumpėti iki 4-5 metų.
2. Kaip gauti valstybės paramą saulės elektrinei?
2025 metais APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) parama saulės elektrinėms yra teikiama kvietimų principu. Svarbu žinoti, kad 2025 metais yra nustatytas maksimalus finansuojamas įkainis - 1000 EUR/kW.
3. Kokios yra saulės elektrinių įrengimo galimybės daugiabučiuose?
- Nutolusios saulės elektrinės: Galite įsigyti dalį saulės elektrinės, kuri yra įrengta specialioje aikštelėje. Pagaminta elektra bus užskaitoma jūsų buto sąskaitoje.
- Bendrijos elektrinė: Jei gyvenate daugiabutyje, galite inicijuoti bendrijos elektrinės įrengimą ant daugiabučio stogo. Tokiu atveju reikalingas daugumos gyventojų pritarimas.
- Balkonų mikro-elektrinės: Jos jungiamos į buto elektros tinklą per specialų kištuką.
4. Kokios yra dažniausios klaidos įrengiant saulės elektrinę?
- Neteisingas galios parinkimas: Daugelis renkasi per didelę galią, galvodami „kuo daugiau, tuo geriau”.
- Koncentravimasis tik į kainą: Renkantis pigiausią pasiūlymą, dažnai nukenčia kokybė.
- Stogo orientacijos neįvertinimas: Idealus variantas - pietų kryptimi orientuotas stogas su 35° nuolydžiu.
- Šešėliavimo ignoravimas: Šešėliai nuo medžių, kaminų ar kitų pastatų gali ženkliai sumažinti elektrinės efektyvumą.
- Plėtros galimybių nenumatymas.
5. Į ką atkreipti dėmesį renkantis saulės elektrinės įrangos tiekėją?
- Patirtis ir istorija: Kiek laiko įmonė veikia rinkoje? Kiek elektrinių jau įrengė?
- Atsiliepimų kokybė: Paskaitykite klientų atsiliepimus ne tik įmonės svetainėje, bet ir nepriklausomuose šaltiniuose.
- Pogarantinis aptarnavimas: Kaip greitai įmonė reaguoja į gedimus? Ar turi nuolatinę techninę priežiūrą?
6. Kokios yra naujausios saulės elektrinių technologijos?
- Bifacialiniai (dvipusiai) moduliai - sugeba generuoti elektrą iš abiejų pusių, sugaudami ir nuo žemės atspindėtą šviesą.
- Išmanūs mikroinverteriai - kiekvienas modulis turi savo inverterį, todėl vieno modulio užtemdymas neveikia kitų.
- Integruoti stogo moduliai - moduliai, integruoti į stogo dangą, pakeičiantys įprastą stogo dangą.
- Išmaniosios energijos valdymo sistemos - automatiškai optimizuoja energijos vartojimą pagal gamybą, įjungdamos/išjungdamos prietaisus, kai tai naudingiausia.
- Hibridiniai inverteriai su AI funkcijomis - naudoja dirbtinį intelektą energijos srautų optimizavimui, prognozuoja gamybą/vartojimą ir prisitaiko prie vartojimo įpročių.
Saulės energetika Lietuvoje pastaraisiais metais patyrė revoliucinius pokyčius. Tai, kas prieš 5 metus buvo laikoma prabanga, šiandien tapo standartu. Tačiau svarbu prisiminti, kad saulės elektrinė - tai ilgalaikė investicija, kuri tarnaus 25-30 metų.