Dailės Užsiėmimai Vaikams: Rekomendacijos Ir Nauda

Gyvendami streso ritmu dažnai ignoruojame vieną svarbiausių savo kokybiško gyvenimo aspektų - emocijas. Jų nepažindami arba jas neigdami apsistatome „sienomis“ ne tik nuo kitų žmonių, bet ir nuo savęs. Nuo seniausių laikų žmonija turi poreikį save išreikšti per kūrybą - prisiminkime pirmuosius piešinius ant uolų, rašto kūrimą, dainas, šokį. Meno, kūrybos formos iš esmės atliepia žmogaus vidų ir jo patirtis.

Dailės užsiėmimai lavina vaiko vaizduotę. Dailės mokymas tai geras laisvalaikio praleidimas, nauji įspūdžiai. Dailės užsiėmimai grupėse padeda vaikams atrasti save ir naujus draugus. Dailės užsiėmimuose aplinka skatina žinias ir kūrybiškumą, siūlo klausti ar prisiminti tai, kas jau žinoma. Vaikai kuria grožį, kuris sukuria žinias ir atvirkščiai. Tai vieta, kur kalba šimtas dailės kalbų. Čia vaikai piešia, lipdo, eksperimentuodami spalvomis, formomis, linija ir erdve, maišo spalvas, plėšydami ir karpydami popierių kuria koliažus, meno instaliacijas. Mokytoja vaikų tyrinėjimui siūlo patrauklią, neišbandytą kūrybinę idėją arba naują raiškos būdą, neišbandytas priemones ir medžiagas.

Dailės Terapija: Emocijų Išraiška Ir Pažinimas

Dailės terapija gali būti puiki priemonė emociniam intelektui ugdyti. Per prigimtinius pojūčius, spalvas ir faktūras dailė leidžia pajusti, išreikšti savo vidinį pasaulį ar išgyventi santykį su aplinka. Be to, naudojamos dailės priemonės labai stipriai veikia pojūčius: regą (spalvos, linijos), uoslę (dažai turi kvapą), klausą (pieštuko, teptuko keliami garsai) ir lietimą (kai piešiama rankomis ar minkomas molis).

Dailės terapijoje tarp kūrėjo ir jo kūrinio dalyvauja ir terapeutas. Jis sukuria saugią aplinką, kurioje žmogus galėtų įsitraukti į kūrybos procesą ir piešdamas kūrinį išgyventi įvairias būsenas, jausmus. Dominuojantis žmogaus pojūtis yra rega, per ją priimame daugiausia informacijos iš aplinkos. Turbūt todėl daugeliui dailė tampa tinkamiausia ir priimtiniausia saviraiškos forma. Dailės terapeutui svarbu įveikti žmonių klaidingą įsitikinimą „piešiant siekti rezultato“, kurį mums suformuoja mokykloje.

Žvelgdamas į savo piešinius žmogus, padedamas dailės terapeuto, mokosi savistabos, „skaityti“ savo darbų simbolių kalbą ir įsisąmoninti kūriniuose pavaizduotas emocijas. Šiuo metu Lietuvoje dailės terapija yra pripažinta kaip profesija, ir jai reikia specialaus bazinio išsilavinimo, kuris apima dailės, medicinos, psichologijos, psichoterapijos, specialiojo ugdymo ir socialinio darbo sritis.

Pati pirmoji kalba, kurią išmoksta gimęs žmogus yra emocijų kalba. Vaikui augant keičiasi jo jausmai - kaip ir fiziniai gebėjimai. Dalykai, į kuriuos jis nekreipė dėmesio būdamas ketverių, tampa svarbūs, kai jam sukanka aštuoneri. Keturmečiui visas pasaulis yra tėvai ir namai, o vėliau atsiranda aplinkos, draugų pripažinimo poreikis. Nauji santykiai ir emocijos vaikui atrodo stiprios, nepažįstamos jam sunku jas savarankiškai suvokti ir priimti. Dažnai nežino kaip jas tinkamai išreikšti, todėl pasitaiko nevaldomų argresyvių emocinių iškrovų.

Emocijos yra mūsų gyvenimo fonas, kuriame gyvename, filtras, per kurį priimame save ir aplinką. Jei žmogus negeba įvardinti kylančių jausmų, išgyventi emocijų, laiko jas užspaudęs viduje (kontroliuoja), dažnai atsiduria situacijose, kuriose jis nesivaldo, išlieja neigiamas būsenas, pyktį ir agresiją kitiems. Emocinis intelektas - tai visų pirma gebėjimas reguliuoti savo emocijas. Nuo jo priklauso, kaip sėkmingai įvardijame ir išreiškiame emocijas, kaip kokybiškai prisitaikome socialiniame gyvenime. Juk ir neigiamas emocijas galima išmokti išgyventi nerėkiant, nesidaužant ir nesmurtaujant aplinkoje. Tam, kad galėtume valdyti emocijas, pirmiausia reikia išmokti tiesiog išbūti jose.

Atėjęs į užsiėmimą vaikas piešia. Parinkdama tam tikras užduotis ir pakreipdama asociacijas stengiuosi, kad jis išgyventų daug jausmų ir emocijų. Jei nori, jis gali jomis dalintis, jei ne - pasilaikyti sau. Nustatę konkrečius tikslus, terapeutai pagal juos parenka užduotis. Tačiau užsiėmimai labai dinamiški. Net ir susidėliojus ugdymo tikslus, proceso eigoje remdamasi savo žiniomis ir patirtimi reaguoju į tai, kas vyksta. Kiekvienam užsiėmimui parengiu planą pagal užsibrėžtus tikslus, tačiau kartu turiu ir daug atsarginių variantų. Vieni parengti iš anksto, kiti kyla spontaniškai reaguojant į konkrečią situaciją. Tačiau su vaikais, kurie turi negalią ar raidos sutrikimų, tiksliai plano laikytis neįmanoma. Visada reikia būti pasiruošusiai netikėtumams ir kad viskas apvirs aukštyn kojomis.

Užsiėmimų metu terapeutai paprastai patys nepiešia, jie vaiką stebi, lydi ir siūlo konkrečias priemones bei užduotis, kurios jį tinkamai paveiktų. Per ilgametę praktiką jau nustatyta, kokį poveikį turi specialiai parinktos dailės terapijos priemonės. Save kontroliuoti linkę vaikai atitinkamai renkasi ir lengviau kontroliuojamas priemones, pvz. pieštukus ar flomasterius, kuriais brėžiant liniją ji ryški ir aiški, o ne akvarelę, kurią naudojant viskas išsilieja. Kai noriu, kad vaikas labiau įsitrauktų ir patirtų nekontroliuojamą procesą, paskatinu keisti priemonę arba pateikiu abstrakčių užduočių. Taip vaikas įgauna naują patirtį. Dailės terapeuto užduotis yra sudaryti sąlygas augimo procesui. Saugioje, jaukioje aplinkoje vaikas jaučiasi suprastas; taip kuriamas pasitikėjimu grįstas santykis.

Svarbiausia - visuma. Lyginu visą užsiėmimų gamą, stebiu, kaip keitėsi išraiškos formos. Svarbi ir eiga, kurią užsirašinėju: ar vaikas iškart įsitraukia į veiklą? O gal priešinasi? Nuolat kaitalioja priemones? Kaip jis elgiasi? Kai vaikui trūksta socialinių įgūdžių, bendraudamas jis naudoja pasikartojančius stereotipinius elgesio modelius. Tarkime, nerimą išreiškia nervingais rankų judesiais. O įsitraukus į darbą jie staiga dingsta - tai reiškia, kad vaikas yra erdvėje, kurioje jaučiasi saugus ir neišgyvena nerimo.

Taip pat stebiu vaiko santykį su jo pasirenkamomis spalvomis ir priemonėmis. Paprastai žmonės nemėgsta dailės terapijoje sukurtų savo darbų ir nenori jų kabinti ant sienos. Kodėl? Kai kurie simboliai yra bendri, kaip kad minėtos kontroliuojamos ar mažiau kontroliuojamos priemonės, taip pat formos: ar vaikas piešia tik lapo kampe, ar išsiplečia per visą? Gal ima tik mažą lapelį? Keičia formatą? Netikslu teigti, kad žmogus raudonai piešia tik tada, kai yra piktas. Raudona spalva, kaip ir aštrūs kampai, pyktį reikšti išties gali, bet nebūtinai. Kitam raudona yra meilės spalva, nes jo mėgstamiausias žaisliukas yra raudonas, o pyktis jam dėl kokios nors priežasties asocijuojasi su mėlyna. Visi šie aspektai savyje talpina daug informacijos, tačiau terapeutė negali jų rankioti po vieną, reikia vertinti visumą. Dailės terapijoje svarbiausia tai, ką įprasmina pats žmogus. Tai, ką perteikiu kitoje materijoje - šiuo atveju popieriaus lape - man padeda išgyventi, pažinti ir suprasti tai, ką turiu savyje.

Emocijos gyvena mumyse, tačiau dažnai jų nebūname įsisavinę. Dailės terapija padeda jas išgyventi. Į užsiėmimą atėjęs vaikas, kuriam tuo metu pikta, pirmiausiai vis tiek išsidraskys, suplėšys lapą ar jame pribraukys. Štai užduotis nupiešti medį. Tu nupieši jį tokį, kokia pati tuo metu esi. Paaiškini: čia nupjautos šakos ir medeliui skauda, o šioje drevėje kažkas gyvena. Daugiau žinant apie vaiką galima atrasti aiškių paralelių su jo gyvenimo situacija - arba jis pats gali tai atrasti. Visa, ką vaikas daro su užduotimis proceso metu, jis išgyvena savyje. Mano tikslas yra padėti vaikams tas emocijas išgyventi, sudaryti sąlygas emocinei iškrovai.

Dailės terapija dėkinga tuo, kad jei jautiesi be galo pažeidžiamas ar iki galo nesupranti, kas tau nutiko, ir dėl to negali apie tai reflektuoti, gali tai išjausti. Šis išgyvenimas taip pat yra terapija, santykis ir augimas. Prisiminkime situacijas, kai per daug atviravome. Pasijutome pažeidžiami ir nebenorėjome su tuo žmogumi susitikti - sąmoningai nuo jo atitolome, nes apsinuoginimas kelia nesaugumo jausmą. Dailės terapijoje šis procesas saugus: jei manai, kad kūrinyje per daug savęs atskleidei, gali pasirinkti apie tai nekalbėti. Čia jos žavumas: ji tokia saugi, kad žmogui pakanka jausmą tiesiog išgyventi savyje. Viskas vyksta patrauklia forma, neprivalai nieko aiškinti. Jei tavo kūrinys tave gąsdina, gali jį suplėšyti.

Dailės terapija yra viena tobuliausių erdvių emocijų pažinimui ir auginimui. Čia vaikas gali tai daryti maksimaliai saugioje aplinkoje, nes jis jaučia, kad priimu jį visokį - su visu jo pykčiu, liūdesiu ir baime. Tai natūralios emocijos. Emocinis fonas tarsi filtras mus veikia įvairiose situacijose: pavyzdžiui, žmogus gali išgyventi baimę, nepripažinimą arba, įpratęs viską kontroliuoti, bijo leisti sau jausti. Terapijos metu atsiranda formų, kurių tu nekontroliuoji, o tai sukelia daug emocijų. Reakcijų būna įvairių: vaikas gali nutraukti procesą arba nuo jo atitolti, nes tai, ką atrado, jam yra nauja.

Vaikui atėjus pirmąkart aš nežinau, kas vyksta jo viduje, su kokiomis problemomis jis susiduria. Mano darbas visų pirma yra sukurti saugią erdvę ir santykį su vaiku. Juk būna, kad net ir mamai vaikas negali kažko atskleisti, bet kitam žmogui, su kuriuo jaučiasi saugiai, pasipasakoti lengviau. Ypač žinant, kad nebūsi vertinamas, teisiamas, kad būsi priimamas toks, koks esi, su bet kokiomis emocijomis. Pamenu, vienas vaikas bandė provokuoti: plėšė popierių. Ir žiūrėjo į mane nustebęs: „Kodėl tu ant manęs nerėki?“ Jis įpratęs taip elgtis, nes būtent toks elgesio modelis namuose jam užtikrina tėvų dėmesį. Pamatęs, kad su manimi tai nevyksta, pradėjo nerimauti: nesuprato, kodėl. Didžiausias emocinis lūžis su juo įvyko tada, kai jis suprato, kad suaugęs žmogus nebūtinai apšauks, kad juo galima pasitikėti ir užmegzti ryšį.

Dailės terapijoje pirmiausia emociškai išsiliejame ir tik po to pradedame kurti naujas jungtis. Tuomet atsiranda visai kitos formos. Juk ir artimiesiems paprastai skambiname tada, kai jaučiamės blogai, o ne norėdami pasidalinti, kaip puikiai šiandien jaučiamės. Terapijos pradžioje piešiniuose būna daug kontrolės akcentų; vėliau įvyksta emocinis sprogimas. Ciklo pabaigoje stengiamės viską sudėlioti taip, kad atsirastų naujos, lankstesnės, drąsesnės jungtys ir formos.

Visiems vaikams sunku reikšti savo emocijas, bet vaikams su raidos sutrikimais tai ypač sudėtinga. Jie jaučia labai daug. Iš pažiūros ramus vaikas iš tiesų gali daug suprasti ir išgyventi. Tačiau ant popieriaus lapo piešiant snaiges tų išgyvenimų jis gali ir nepajausti. Piešimas ar spalvojimas yra saviraiška, ne dailės terapija. Yra didžiulis skirtumas tarp to, kas vyksta su vaiku, kai jis piešia namuose ir per dailės terapijos užsiėmimus. Į terapiją neateiname tiesiog gražiai papaišyti - čia nutinka visko, ir tas procesas gali būti ne tik malonus. Saviraiškoje siekiama rezultato, vaiko dėmesys sutelktas tik į tai. Dailės terapijoje esmė yra ne rezultatas, o procesas. Štai vaikas piešia ir sako: „Nežinau, ką čia darau.“ Tai pats geriausias požymis, kad terapijos procesas vyksta. O jei jis sąmoningai orientuojasi į galutinį rezultatą, vidiniai blokai neleidžia vykti augimo procesui. Terapijos požiūriu tai neefektyvu.

Dailės terapijos užsiėmimai skirti vaikams, kurie yra uždari, sunkiai bendrauja su bendraamžiais, nepasitiki savimi. Užsiėmimų metu taikoma dailės terapija ir dailės saviraiška. Dailės terapija padeda išreikšti nerimą, baimę, sumišusius, neįvardintus jausmus, sumažinti stresą ir paskatinti geriau tvarkytis streso sąlygomis.

Dailės Priemonės Ir Užsiėmimų Temos

Užsiėmimų metu naudojamos įvairios dailės priemonės: dažai, pirštų dažai, pieštukai, kreidelės, molis, įvairaus dydžio popierius ir kt. Kiekviena priemonė turi skirtingas fizikines savybes, todėl jų sensorinis poveikis yra skirtingas. Kiekvienas užsiėmimas turi vis kitą temą. Temos skirtos savivokos stiprinimui, emocijų pažinimui ir įvardinimui, dėmesio lavinimui ir kt. Kai kurie užsiėmimai yra laisvos temos, tuomet dalyviai išreiškia sau asmeniškai aktualią temą.

Užsiėmimų Struktūra Ir Dalyviai

Užsiėmimai vyksta vieną kartą per savaitę, vienas užsiėmimas trunka 1,5 val. Renkamos grupės: 1,5 - 2 m., 2 - 3 m., 3 - 5 m., 5 - 7 m. amžiaus vaikams. Grupę sudaro 4 - 7 vaikai. Vaikai iki 3 metų amžiaus užsiėmimuose dalyvauja su tėvais ar globėjais.

Dailė Ikimokyklinukams: Ankstyvasis Saviraiškos Skatinimas

Taip, mes siūlome ankstyvojo amžiaus vaikų dailės saviraiškos užsiėmimus, nes ikimokykliniame amžiuje vaikų žaidimai yra „pirmieji universitetai“. Nuo pusantrų iki kokių šešerių metų mažylio žaidimo procese vyksta svarbūs virsmai. Ankstyvasis piešimas - tai lavinamieji pirštelių, pojūčių, kūno mankštos žaidimai. Menų terapijos centro dailės saviraiškos užsiėmimuose taikomi metodai pabrėžia kūrybinio proceso svarbą.

Būtent kūrybinio proceso išgyvenimas, atradimų džiaugsmas kelia vaikų savivertę, skatina dėmesio koncentraciją, savivoką, vysto kūrybiškumą, emocinį intelektą. Kūrybinis procesas leidžia kūno įsisąmoninimą per jutiminius procesus. Įvairūs pojūčiai, ritmas, judesiai, klausymasis, žiūrėjimas primena apie turimą patirtį ir taip pat leidžia kaupti naujus išgyvenimus. Patirtinis mokymasis vaikams veiksmingiausias, kai tiesiog jis patiria, o ne gauna kažkieno patirtį, kaip tinkamą (daryk taip ir ne kitaip, nes aš geriau žinau). Vaikai, kurie augo leidimo patirti aplinkoje, vėliau moka pasirinkti ir žino ko nori.

Dabar vaikai turi labai daug įvairių, tačiau išbaigtų žaislų, kurie dažniausiai siūlo porą veiksmų, juos įdomiausia išardyti arba sulaužyti, nes greitai tampa nuobodūs, o vaikui svarbu kurti, keisti ir patirti. Dailės saviraiškos metu įvairios meno priemonės - yra neišbaigti žaislai su daugybe galimybių. Jos pilnos atradimų džiaugsmo (pvz., sumaišyti spalvas), sukūrimo kažko naujo (pvz., nulipdyti daug saldainių ir vaišinti kitus) vis kartoti mėgstamą veiksmą (pvz., daužyti molį). Dailės priemonės kaip neišbaigti žaislai leidžia vaikams kartoti savo mėgstamus veiksmus ir judesius (taip vaikas mokosi), ir daryti kažką vis naujo (taip vaikas kaupia naują patirtį). Mums svarbiausia, kad vaikai įgautų daugiau drąsos, pasitikėtų savimi, nebijotų piešti bei reikšti savo mintis kūryboje.

Šiose grupėse mes ne tik piešiame, bet ir žaidžiame. Užsiėmimų esmę sudaro konkrečios temos vaizdavimas judesiu, žaidimu ir piešiniu. Būtent tokiu būdu vaikystėje formuojasi aplinkos pažinimo sąvokos: pirmiausia vaikas pastebi ar išskiria objektą iš aplinkos, po to žaidžiant jį vaizduoja judesiu, ir galiausiai jis nupiešiamas. Piešimas, vizualus vaizdavimas (lipdymas, konstravimas ir kt.) tampa lyg apibendrinimas. Menų terapijos centro dailės saviraiškos užsiėmimus veda profesionalūs dailininkai, įgiję specialių kompetencijų darbui su vaikais.

Grupės Užsiėmimų Struktūra Ir Eiga

Pirmas grupės susitikimas skirtas pasisveikinimui, susipažinimui, taisyklių sukūrimui, savo vardo piešimui ar savo aplanko darbams susidėti sukūrimo. Pradžioje užsiėmimo individuali užduotis pagal numatytą temą arba individualų poreikį (piešimas, lipdymas, aplikavimas, akvarelės liejimas ir pan.). Kita užsiėmimo dalis grupinis darbas: pasaulio, miesto, kaimo, salos, planetos kūrimas, stebint, reflektuojant kaip kiekvieną kartą keičiasi bendras kūrinys. Skiriama laiko kuriant, statant žaisti. Pabaigoje trumpas pasidalijimas kaip kam sekėsi ir atsisveikinimas.

Kreipiamas dėmesys į tarpusavio santykius, reaguojama čia ir dabar į iškylančius konfliktus, taip pat į pageidaujamą elgesį. Dešimtas susitikimas skirtas grupės užbaigimui. Grupėje dalyvauja iki 5 vaikų. Užsiėmimai vyksta kartą per savaitę 1 valandą. Ji skirta vaikams, norintiems praleisti turiningą ir kūrybingą laiką po pamokų.

Studijos „MENUČIAI” Siūlomos Galimybės

Mūsų dailės studijoje vaikai turi unikalią galimybę ne tik atsipalaiduoti, bet ir praktiškai išbandyti įvairias dailės sritis, tokiu būdu prisilietę prie tapybos, keramikos, grafikos, dizaino ir technologijų. Kiekvieno užsiėmimo metu vaikai kuria savo meninius darbus, kurie vėliau yra įrėminami ir eksponuojami parodose. Studija „MENUČIAI” vyksta Šiauliuose, Vilniaus g. 217, vieną kartą per savaitę, po 2 akademines valandas. Tai puiki galimybė vaikams išmokti ir išplėsti savo meninius gebėjimus bei praleisti laiką kūrybiškoje aplinkoje.

Dailės Pamokos Suaugusiems

Įvairių specialybių ir skirtingo išsilavinimo žmonės kviečiami įprasminti savo gabumus dailės srityje ir pasisemti naujų žinių. Tapybos, piešimo ir grafikos užsiėmimai orientuoti į meno pažinimą tiesiogiai per kūrybinį procesą, vykstantį studijoje ir už jos ribų. Kūrybos laisvė ir spontaniški eksperimentai derinami su naudingomis užduotimis ir natūros studijavimu.

Trumpalaikiai Dailės Kursai

Tiems, kurie svajoja išbandyti tam tikrą dailės sritį, pagilinti savo žinias, papildyti kūrybos portfolio ar tiesiog praturtinti kūrybinę patirtį, tačiau neturi galimybių ar laiko prisijungti prie nuolatinių mūsų grupių, siūlome puikią alternatyvą - trumpuosius kursus. Mokytis lengva tuomet, kai įdomu. Svarbiausias mūsų siūlomų originalių kūrybos programų tikslas - smelktis į nepažintą meno pasaulį, patiriant įspūdį. Suvokimo neįmanoma išmokti, jį galima tik patirti.

Dailės Terapijos Seminaras

Kviečiame Jus atvykti ir susipažinti su dailės terapiniu aspektu iš arčiau.

Seminaro lektorė: Dainora Skrabulienė - edukologė, dailės didaktikos specialistė, dailės pedagogė, kvalifikuota dailės terapijos ir geštalt terapijos praktikė, dailės saviraiškos ir dailės terapijos užsiėmimų vadovė.

Dainora jau 15 metų dirba pedagoginį darbą, veda dailės saviraiškos ir dailės terapijos užsiėmimus vaikams bei suaugusiems. Taip pat - viena iš VšĮ „Savęs pažinimo ir saviraiškos studijos” įkūrėjų, nuolat besidominti savęs pažinimu bei asmeniniu augimu, visas įgytas žinias praktiškai taikanti savo darbe ir asmeniniame gyvenime.

Seminaro kaina: 85 Eur (10 akad.val.) - įskaičiuota visa seminaro programa bei visos reikiamos priemonės.

Dalyvių skaičius seminare ribotas! TIK iki 14 dalyvių. Todėl būtina registracija iš anksto.

Dailės Užsiėmimų Nauda Vaikams

tags: #kiek #turi #buti #organizuojamu #dailes #uzsiemimu