Baidarių Nuomotojų Pajamos Lietuvoje: Ar Verslas Atsipirks?

Nors į Panevėžio turizmo informacijos centrą per mėnesį užsuka vidutiniškai tiek pat lankytojų, kiek ir pernai, baidarių nuomotojai ir kaimo turizmo sodybų savininkai tvirtina, kad tokios tuščios vasaros, kaip ši, dar neturėjo. Vietos turizmo verslininkai skaičiuoja šį sezoną sulaukiantys kone penkiskart mažiau klientų, o ir tie patys pinigines praveria kur kas siauriau nei anksčiau.

Iš turizmo net palūkanoms už paimtus kreditus susimokėti neužsidirbantys verslininkai prasitaria rimtai svarstantys apie pasitraukimą iš rinkos. Situacija turizmo sektoriuje išties nevienoda, o sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių.

Baidarės Dubysoje. Šaltinis: wikipedia.org

Nevėžis - Perspektyvi, Bet Problemiška Trasa

Mato perspektyvą Panevėžys turėtų pradėti skaičiuoti įplaukas iš turizmo verslo, mat Krekenavos regioninio parko direkcijos projektas „Kelionė Nevėžiu ir jo pakrantėmis“ užbaigė geriausių Lietuvos vandens turizmo trasų penketuką. Dėl patraukliausios titulo varžėsi net septyniolika vandens pramogas siūlančių Lietuvos vietovių.

Apie vandens turistams patraukliausias vietoves bus parengtos televizijos laidos, sukurta speciali internetinė svetainė, o informacinė medžiaga apie jas bus platinama Briuselyje rugsėjo pabaigoje vyksiančiame turizmo dienų forume. Panevėžio turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Daiva Tankūnaitė neabejoja, kad neprastas Nevėžio upės įvertinimas turėtų pritraukti turistų ir į Aukštaitijos sostinę.

„Turistai ieško naujų, ne pernelyg žinomų vietų, žmonėms nusibodo laukti leidimų plaukti Ūlos upe, be to, daugelis baidarininkų ją jau yra išbandę“, - trasos per Panevėžio rajoną tekančiu Nevėžiu privalumų ieškojo D.Tankūnaitė. Pasak jos, pastaruosius keletą metų vietos turizmas sparčiai populiarėja.

Į Panevėžio TIC per mėnesį užsuka vidutiniškai 1200-1300 lankytojų, iš jų vos keli šimtai - važiuojantys pro šalį užsieniečiai. Dauguma ieškančiųjų informacijos apie lankytinas vietas - vietiniai turistai.

„Įvyko tai, ko laukėme dešimt metų. Atsirado lietuvių poreikis kultūringai leisti savaitgalį, ne dirbti, o ilsėtis keliaujant ar lankant renginius. Ir atostogos jau nebūtinai turi būti pagal planą: skrydis - Turkija - vėl skrydis, ir į darbą. Susidomėjimas vietos turizmu jaučiamas jau kokius trejetą metų ir jis tik didėja“, - pažymėjo D.Tankūnaitė.

Trejetą metų baidares nuomojantis ir maršrutą Nevėžiu nuo Naujamiesčio, per Krekenavos regioninį parką iki Kėdainių rajono ribos siūlantis Romas Kiltinavičius skaičiuoja šią vasarą per mėnesį sulaukęs maždaug 50-ies baidarininkų, tai yra gerokai mažiau nei pernai. Susidomėjimas kanojomis ir vandens dviračiais dar mažesnis. Pasak verslininko, vandens dviračių klientai pastarąjį kartą pageidavo prieš porą metų.

R.Kiltinavičiaus nuomone, klientus atbaido ne kaina - dvivietės baidarės nuoma savaitgaliais atsieina apie 70 litų, darbo dienomis - 40-50 litų, o nesutvarkytos pakrantės. „Didelio noro plaukti Nevėžiu nėra. Ir kaip gali būti, jei krantai dilgėlėti, o vanduo dažnai užterštas. Ką žmogaus veiks prie vandens, jei net nusimaudyti negali? Ar Briuseliui parodys šabakštynus Nevėžio pakrantėse?“ - penktos vietos įvertinimu stebėjosi R.Kiltinavičius.

Verslininkas džiaugiasi, kad šiemet regioninio parko teritorijoje bent jau leista tvarkyti išgriuvusius medžius, esą anksčiau ir tai buvo uždrausta.

Plaukimas baidarėmis Merkio upe. Šaltinis: plaukimasbaidaremis.lt

Kaimo Turizmas ir Baidarių Nuoma: Ar Derinys Veikia?

Baidarių nuoma negelbsti ir ties Nevėžio ir Sanžilės upių žiotimis, prie kelio Panevėžys-Šiauliai, įkurtos „Smiltynės“ kaimo turizmo sodybos. Pasak jos savininko Mindaugo Butėno, šią vasarą lankytojų kone penkiskart mažiau nei pernai. „Ir baidares siūlome, ir kitas paslaugas, o žmonių nėra. Visų piniginės tuščios, o šviesos tunelio gale dar nematyti“, - menko susidomėjimo kaimo turizmu priežastį aiškina M.Butėnas.

Verslininkas abejoja statistika, skelbiančia, kad, palyginti su praėjusiais metais, Panevėžyje turistų nemažėja. Jis pripažįsta jau atleidęs dalį darbuotojų ir dar planuojantis mažinti etatų. Atpiginti paslaugų sodybos savininkas teigia neturintis galimybių.

Savininkas neslepia rimtai svarstantis galimybę atsisakyti vos prieš porą metų, ekonominės krizės išvakarėse, pradėto verslo ir emigruoti. „Geriau išvažiuoti ir pagyventi kaip baltiems žmonėms, o dabar jaučiamės raupsuotaisiais. Apyvartos nėra, klientų nėra, o mokesčius vis tiek turime mokėti. Bedarbis dar turi teisę registruotis Darbo biržoje, vis šiokią tokią pašalpą gauna, o individualios įmonės savininkas, net jei ir neuždirba, mokesčius moka“, - palygino verslininkas.

Apie pelną nešantį kaimo turizmą pamiršo ir Panevėžio rajone, prie Nevėžio upės, vienkiemyje, įkurtos sodybos „Pas Rapolą“ savininkas Dainius. „Tragiška vasara. Pavadinti ją sunkia būtų per švelnu“, - vegetuojantį verslą įvertino Dainius. Nors nakvynės kaina vienam žmogui tesiekia 20 Lt, tačiau turistai į sodybą užsuka retai, pokylių užsakoma irgi tik simboliškai - vos du tris per mėnesį.

Dainius viliasi, kad turistai Panevėžio dar visai nepamiršo, tačiau, pasak jo, į Turizmo informacijos centrą užsukantys lankytojai - ne patys dosniausi. „Krito turistų finansiniai pajėgumai. Žmonės stengiasi pramogauti išleisdami kuo mažiau, nakvoja palapinėse, patys gaminasi maistą, o kaimo turizmas jų nebedomina“, - mano Dainius.

Kolegoms skundžiantis nesulaukiant klientų, jų gausa tvirtina galinti pasigirti Karsakiškio seniūnijos Bygailių kaime esančios „Šarvilio“ sodybos šeimininkė Nijolė Mileikšienė. Tačiau pagrindines pajamas verslininkei neša ne turistai, o pobūviai ir į komandiruotes atvykę darbuotojai. Pasak pašnekovės, savaitgaliai sodyboje jau užsakyti iki rugsėjo 11-osios, o kas savaitę joje gyvena bent keliolika dirbti į Kupiškį ar Panevėžį važinėjančių atvykėlių, už parą sodyboje negailinčių ir 40 litų.

Tiesa, turizmo atstovų nuomonė apie savo verslo sėkmę smarkiai skiriasi. Pavyzdžiui, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė teigė, kad padidėję vietos poilsiautojų srautai net leidžia tikėtis 5-10 proc. pajamų augimo šį sezoną, nepaisant sunykusio užsienio turizmo. Nesiskundė uždarbiu ir Neringos apgyvendinimo įstaigos.

Kaimo turizmo sodybos, gamtos prieglobstyje įsikūrę viešbučiai vasaros mėnesiais buvo tiesiog sausakimši poilsiautojų, baidarių, valčių nuomotojai taip pat sunkiai įstengė tenkinti jų poreikius. Bet prekyba gatvėse užsiimantys kurortų smulkieji verslininkai šį sezoną vadina visiškai prarastu, o privačių būstų nuomotojai dejuoja, kad jie šią vasarą uždirbo kone per pusę mažiau nei įprastais metais ir rudenį jų verslas esą visai sustos.

Suprantama, gintaro, tekstilės dirbinių, kitokių papuošalų atostogaujantys lietuviai neperka, o užsieniečių sulaukta beveik vien iš sienas visiškai atvėrusio vadinamojo Baltijos burbulo - iš Latvijos ir Estijos, bet šių šalių turistai taip pat neskuba piniginės išsitraukti suvenyrams pirkti. Sunkiau paaiškinti, kodėl dar ir privačių būstų nuomotojai nepripažįsta, kad jie neblogai uždirbo išaugus lietuvių srautams.

Gal šis verslo sektorius nukentėjo todėl, kad kurortus šią vasarą užplūdo paprastai užsienyje atostogaujantys lietuviai, o jie dažniausiai gauna kiek didesnes nei vidutinės pajamas. Šie poilsiautojai galėjo rinktis brangesnes nakvynės vietas - viešbučius ar poilsio namus. Matyt, privačių būstų nuomotojai nedaug sulaukė šių vasarotojų, o jų įprasti taupyti linkę klientai galbūt privengė išvykų į kurortus ir bijodami užkrato grėsmės, ir nerimaudami dėl uždarbio ateityje.

Tai rodo, kokiomis skirtingomis sąlygomis šią vasarą gyveno turizmo verslas, kuris sukuria apie 3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Išties tiesiog katastrofiškai smuko išvykstamojo turizmo bendrovių pajamos - karantino mėnesiais visai išnyko jų paslaugų paklausa, o ir per vasarą nedaug teatsigavo, nors dalis oro bendrovių atnaujino skrydžius.

Ne ką geriau vertėsi ir didžiųjų miestų viešbučiai, tik krinta į akis, kad brangesnis 4-5 žvaigždučių segmentas vertėsi kiek geriau nei teikiantis pigesnes nakvynės paslaugas. Tai aiškinama tuo, kad po karantino atnaujinę darbą didieji viešbučiai ėmė taikyti nuolaidų kainodarą, kuri padėjo pritraukti daugiau klientų, nes juos ėmė rinktis ir tie turistai, kuriems ankstesnės kainos būdavo per aukštos.

Žinoma, užsienio turistų šiemet ir dideliuose miestuose, ir kurortuose daug mažiau negu pernai. Tik latvių ir estų šią vasarą Lietuvoje lankėsi daugiau nei ankstesniais metais. Tikslesnės statistikos dar nėra, bet SEB banko atsiskaitymo kortelių duomenys rodo, kad latviai šią liepą Lietuvoje išleido 36 proc., o estai 40 proc. daugiau nei per šį mėnesį pernai. Lietuvių šios vasaros išlaidos Latvijoje ir Estijoje taip pat išaugo.

Vadinasi, Baltijos burbulo sukūrimas turizmo verslui išėjo į naudą. Tik visiškai kompensuoti beveik nutrūkusio atvykstamojo turizmo iš tolesnių užsienio šalių kaimynai negali, o rudenį ir jų turėtų gerokai sumažėti. Be to, atvykstamasis turizmas - tai šalies paslaugų eksportas, į Lietuvą atvežamos lėšos įsilieja į ekonomiką, padeda subalansuoti užsienio prekybą.

Šįmet tėvynėje atostogavę lietuviai padėjo išsilaikyti kurortams, bet vietinių turistų sukuriama nauda mažesnė nei užsieniečių. Pastarieji net keliaudami po Lietuvą išleidžia gerokai daugiau pinigų nei vietiniai turistai: pernai - beveik 1 mlrd. eurų, kai lietuviai - per 200 mln. eurų, nors abiejų keliautojų grupių skaičius buvo maždaug vienodas.

Užsienio turizmo prošvaisčių kol kas neregėti. Priešingai, šio verslo dangus gali dar labiau apsiniaukti. Tiesa, viena kita gera žinia ateina - antai Lenkijos oro bendrovė „LOT Polish Airlines“ atnaujino reguliariuosius skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto, nes įžvelgė atgyjantį tarptautinių kelionių poreikį.

Vis dėlto visiems atskridusiems iš Jungtinės Karalystės keleiviams privaloma 14 dienų saviizoliacija, bet tokia sąlyga turistams visiškai nepriimtina, todėl turizmo verslui iš šių skrydžių mažai naudos. Negana to, vis ilgėja sąrašas šalių, iš kurių atvykus taikoma izoliacija. Regis, turizmo verslo laukia sunkus ruduo ir turbūt ne lengvesnė žiema.

Statistika: Turistų Išlaidos Lietuvoje

Ši lentelė apibendrina turistų išlaidas Lietuvoje, palyginti vietinius ir užsienio turistus:

tags: #kiek #uzdirba #baidariu #nuomotojai