Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje: situacija, iššūkiai ir perspektyvos

Pastatų renovacija, lietuviškai - atnaujinimas, dėl natūralaus jų nusidėvėjimo, yra neišvengiamas ir begalinis procesas. Jis būtinas, norint užtikrinti pastatų funkcionalumą ir saugų naudojimą. Konkrečius reikalavimus pastatų naudojimui ir priežiūrai nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, už jų vykdymą atsako pastatų naudotojai ir valdytojai.

Suprantama, kad šalies energinio aprūpinimo aplinkybės, globalinės energetikos, klimato kaitos problemos didina viešąjį interesą gyvenamųjų namų ir kitų pastatų renovacijos procese. Siekiama ženkliai sumažinti energijos sąnaudas juose. Vyriausybės į tai reaguoja ir šiai problemai suteikia aukštą prioritetą savo veiklos programose.

Daugiabučio renovacija Lietuvoje. Šaltinis: atnaujinkbusta.lt

Pradžia ir Valstybės Parama

Reikia pripažinti, kad Lietuva viena iš pirmųjų iš Rytų Europos valstybių sureagavo į 1992 metų energetinę blokadą ir paskelbė šilto būsto kūrimo idėją, patvirtindama valstybės remiamą programą „Būstas“. Įgyvendinant šią programą buvo sukurtas būsto kreditavimo fondas ir bendradarbiaujant su Pasaulio banku įgyvendintas demonstracinis energijos taupymo būste projektas (renovuota virš 700 daugiabučių namų).

2004 m. pabaigoje Vyriausybės patvirtintoje Daugiabučių namų modernizavimo programoje buvo siekiama paskatinti daugiabučių namų patalpų savininkus atnaujinti daugiabučius namus, kuriuose jie gyvena, siekiant sumažinti energijos sąnaudas ir pagerinti gyvenimo kokybę. Artėjant vienai iš rinkiminių kompanijų, buvo priimtas Vyriausybės sprendimas padidinti valstybės finansinę paramą iki 50 procentų renovacijos kaštų, kompleksinės renovacijos projektams, kurie apima fasadų atnaujinimą, juos apšiltinant. Reikia pripažinti, kad šis sprendimas buvo veiksmingas.

Per nepilnus metus buvo parengta virš 730 projektų ir pateikta tiek pat paraiškų valstybės paramai gauti. Tačiau tvirtinant valstybės biudžetą Vyriausybė nesugebėjo užtikrinti reikiamo programos finansavimo ir įsibėgėjantį renovacijos procesą teko stabdyti. Šis eksperimentas parodė, kad toks valstybės finansinės paramos užmojis nesiderina su valstybės biudžeto sandaros ideologija.

Finansavimo Iššūkiai ir Nauji Mechanizmai

Minėtos renovacijos skatinimo programos įgyvendinimą, pristabdė ir pasaulinė finansų krizė. Ryšium su tuo pasikeitusi Lietuvoje veikiančių komercinių bankų kreditavimo politika, Bankai pristabdė daugiabučių namų renovacijos projektų finansavimą, priskirdami juos prie rizikingų. Į komercinius bankus daug vilčių buvo dedama ir kuriant naująjį daugiabučių namų renovacijos finansavimo mechanizmą ir šalies ekonomikos gaivinimo planą.

Taigi pasirašius sutartis su atrinktais komerciniais bankais galima laikyti, kad naujasis daugiabučių namų renovacijos finansavimo mechanizmas paleistas. Belieka daugiabučių namų savininkams imtis veiksmų ir pasinaudoti gera galimybe sutvarkyti ir modernizuoti savo namus nesukaupus tam būtinų nuosavų lėšų (kaip priklausytų pagal nuosavybės valdymo ir naudojimo teisę), juos pasiskolinus labai palankiomis sąlygomis (su fiksuotomis 3-jų procentų metinėmis palūkanomis laikotarpiui iki 20 metų).

Be to gauti 15 procentų „premiją“ už pasiektą energijos taupymo rezultatą, bei dalies išlaidų susijusių su projekto parengimu, jo įgyvendinimo administravimu ir statybos techninę priežiūra kompensaciją.

Daugiabučio renovacija Lietuvoje. Šaltinis: ena.lt

Esama Situacija ir Skepticizmas

Tačiau viešojoje erdvėje pateikiama daug prasimanymų ir skepticizmo apie minėtos programos rengimo ir įgyvendinimo eigą. Dažna viešųjų ryšių rubrika, kad renovacija sustojo, programa patyrė fiasco, kad ji neturi perspektyvos. Tik ką paleidus programos finansavimo mechanizmą jau bandoma skaičiuoti kiek pagal ją renovuota daugiabučių namų. Susidaro įspūdis, kad įvairiuose samprotavimuose neskiriama pastatų nuo grybų.

Renovacijos procesas apima kolegialaus butų savininkų sprendimo priėmimą, projekto rengimą ir derinimą, derybas su banku dėl kredito, rangos darbų pirkimą, darbų vykdymą ir jų užbaigimo įforminimą. Visos šio proceso dalys turi objektyviai sąlygotą trukmę, kuri pagal turimą praktiką užima ne mažiau kaip 1,5 - 2 metus. Prie geros darbų organizacijos mažesnės apimties projektas gali būti įgyvendintas per metus.

Jau dabar aišku, kad pasibaigę 2023-ieji bus rekordiškai nerezultatyvūs - metų pabaigoje buvo užbaigtos mažiau nei 200 daugiabučių renovacijos, nors dabartinio aplinkos ministro kadencijos pradžioje buvo itin garsiai pareikšta, jog siekiamybė - 1000 renovacijų per metus. Viso Lietuvoje reikia atnaujinti apie 35 tūkst. gyvenamųjų namų.

Tačiau tiesiogiai su renovacijos procesais dirbančioms įmonėms situacija atrodo kiek kitaip. Pasak pašnekovo, viešojoje erdvėje labai daug kalbėjimo apie tai, kad būtina modernizuoti pastatus, bet realiame gyvenime situacija priešinga. Nors skelbiami konkursai šimtams milijonų eurų, realiai nei viena iš pernai paskelbtų modernizavimo programų dar neprasidėjusi - patvirtinta šimtai paraiškų, bet joms finansavimo vis dar nėra.

B klasės renovacijos problemos

Daugiabučių namų renovacijos projektų administravimo įmonės „Inoline group“ vadovė Rasa Klumbienė sako, kad situacija yra kritiška, nes finansavimą bandoma nukreipti į projektus, kurie gyventojamsšiuo metu nėra patrauklūs. „Apmaudu, kad didžioji dalis lėšų nukreipiama ten, kur nėra paklausos: A energetinės klasės modernizacijos poreikis ir toliau išlieka pavienis, o B energetinės klasės kvietimo sąlygos, paramos dydis ir datos neaiškios. Butų savininkams nesudaromos sąlygos pasirinkti. Tad atsiduriame užburtame rate: nesudarome galimybės renovuotis tiems, kurie tam jau pasiryžo, bet skatiname tuos, kurie nėra apsisprendę“, - kalba R. Klumbienė.

Pasak R. Klumbienės, jei situacija nesikeis, iš 477 esamų pareiškėjų vykdyti B klasės renovaciją dalies gali ir nelikti - projektų vykdytojai jau dabar abejoja, ar bus pajėgūs įgyvendinti sutartyse numatytas sąlygas. „Šio kvietimo paramos sutartys buvo pasirašytos praėjusių metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Paramos sutartyse numatytas projektų įgyvendinimo terminas yra 24 mėnesiai. Po sutarčių pasirašymo praėjo jau 4 mėnesiai, tačiau paraiškos projektų finansavimui buvo priimtos tik paskutinėmis praėjusių metų dienomis. Tai reiškia, kad renovacijai skirtas laikas nuo vasaros praėjo tuščiai ir mes galime nebespėti laiku įgyvendinti sutarčių“, - sakė R. Klumbienė.

Tą patį akcentuoja ir renovacijos projektus administruojančios viešosios įstaigos „Endive“ vadovė Jolita Maženienė. „Norint pradėti modernizaciją, būtina kuo anksčiau pasirengti rangos projektą. Kol nėra finansavimo, jo rengimą tektų apmokėti savo lėšomis, o projekto kaina gali siekti ir 70 tūkst. eurų, priklausomai nuo namo dydžio. Gyventojai niekuomet nesutiks rengti taip brangiai kainuojantį projektą savo rizika, todėl jau dabar akivaizdu, kad net ir tie namai, kurie gaus finansavimą, negalės rangos darbų pradėti pavasarį, nes užtruks projektų rengimas, derinimas, statybos leidimų išdavimas. Esame visiškai įstrigę“, - sako J. Maženienė.

Sutartys dėl finansavimo ir perspektyvos

Atsakydama į žiniasklaidos užklausą apie užstrigusį B klasės renovacijos projektų finansavimą, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vyresnioji patarėja L. Lukoševičienė informavo, kad susitarimas tarp Finansų ministerijos, Aplinkos ministerijos ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) dėl Daugiabučių namų modernizavimo fondo steigimo ir finansavimo sutarties pakeitimo, investuojant 192 mln. eurų, pagaliau pasirašyta praėjusių metų pabaigoje. Šios lėšos bus skirtos iš 2021-2027 m.ES finansavimo laikotarpio investicinių fondų lėšų, planuojant, kad INVEGA per ateinančius penkerius metus į fondą papildomai pritrauks daugiau kaip 700 mln. eurų.

Kalbintieji pašnekovai taip pat nurodė, kad į jų klausimus, kada gali tikėtis finansavimo projektams, kurie patvirtinti kaip atitinkantys finansavimo sąlygas, šiuo metu nurodomas terminas yra vasario mėnuo. Renovacijai atlikti i sutartyse nurodyto termino tuo metu bus apytiksliai likę 18 mėnesių - tad daliai rangovų tai gali pasirodyti gerokai per trumpas laikas atlikti darbus kokybiškai ir laiku.

Jei dalis sutarčių dėl renovacijų, pasiekiant B energetinę klasę, bus nutrauktos, darosi akivaizdu, kad žadėtasis 1000- čio modernizuotų namų per metus proveržis gali taip ir likti tik programinėse šios Vyriausybės nuostatose.

Daugiabučio renovacija Lietuvoje. Šaltinis: manonamai.lt

Kliūtys ir galimi sprendimai

Būtent jame dažnai išsenka bent pusė renovacijos entuziastų kantrybės, nepriklausomai nuo to, ar inicijuoja bendrijos atstovai, ar patyrusi daugiabutį administruojanti įmonė. Pirminiam renovacijos projektui parengti reikalingas daugumos savininkų (50+1%) pritarimas. Jei pavyksta susitarti ir gauti jų parašus, pereinama prie namui priklausančio sklypo formavimo proceso. Ir čia teritorijų planavimo kontekste išlenda senasis palikimas, kai, deja, didelė dalis namų neturi iš anksto priskirtų sklypų.

Šiuo metu valstybė (su ES pagalba) finansuoja ~30% namo renovacijos išlaidų. Todėl savininkams tenkanti finansinė našta išlieka itin reikšminga - jie valdo situaciją. Destrukcijos į finansų planavimą įneša ir aukščiau aprašyti inicijavimo etapai: reali kaina paaiškėja tik parengus projektą, suradus statybos darbų rangovą. Tuomet savininkams dažniausiai tenka susitaikyti, kad dėl sugaišto laiko realios išlaidos reikšmingai skiriasi nuo preliminarių, vertintų proceso pradžioje.

Renovacijos administratorius dažnai tėra lėšų skirstytojas ir, be abejo, emocijų laidininkas, už savo darbus gaunantis fiksuotą gan simbolinį įkainį, kurio pagrindinę dalį į sąskaitas įtraukia tik fizinei renovacijai įsibėgėjus. Tačiau vis dar dažai nutinka, kad emocijų pike savininkai ima ir pakeičia administratorių (ar bendrijos pirmininką). Norinčiųjų perimti renovaciją jau procese (kai baisiausi ir ilgiausi etapai įveikti) tikrai netrūksta.

Net optimistiškiausiais skaičiavimais, „chruščiovkių“ galiojimo terminas siekė apie 50 metų, todėl akivaizdu, kad jų laikas sutiksėjęs. Dar seniau statyti namai, ypač žaliais tinklais paramstyti balkonai senamiesčiuose, irgi simbolizuoja, kad daugumos senų daugiabučių būklė yra apgailėtina. Šiai dienai renovavome tik 5.300 vnt.

Kvartalinė renovacija

Tačiau Lietuvos atveju nejudame nei greitai, nei toli, nes neišnaudojame Vakarų Europoje jau seniai išrasto dviračio - kvartalinės renovacijos. Būtent toks modernizavimo modelis galėtų kardinaliai pakeisti miestų veidą. Renovuojant pavienius daugiabučius pats pastatas tampa šiltesnis ir ekonomiškesnis, tačiau aplinka nesikeičia.

Vienintelė dalis, kuri daugiabučių renovacijos temoje vis dar labiausiai skamba utopiškai - tai valdžios institucijų drąsa realiais teisėkūros įrankiais mažinti butų savininkų individualius sprendimus. Kol tokios drąsos neatsiras, visos ambicingos idėjos ir stalčiuose gulinčios galimybių studijos toliau strigs starto etape.

Savivaldybių indėlis

Savivaldybė, kurioje procentaliai renovuota daugiausiai daugiabučių namų, - Birštonas. Kaip portalui LRT.lt sakė kurorto vicemeras Edvardas Citvaras, daugiabučių atnaujinimą spartinti padeda pokalbiai su bendruomene. Iš viso modernizuota 60 proc. „Darbas su žmonėmis. Tai yra ir didelio įdirbio rezultatas. Visiems papasakojome apie galimybes, kaip jie gali savo daugiabutį namą atnaujinti, susitvarkyti, kad mažiau energijos naudotų, lygiai taip pat ir kokią paramą galėtų gauti. Savivaldybė stengiasi maksimaliai pagelbėti, kad renovacijos procese gyventojams viskas būtų paprasta ir suprantama“, - kalbėjo E. Citvaras.

Jis taip pat teigė, kad Birštonas buvo viena pirmųjų savivaldybių, pradėjusių kvartalinę renovacijos programą. „Tai yra pirmas dokumentas, kai gyventojai žino, kiek jiems gali preliminariai kainuoti renovacija, kokius jie pasieks rezultatus po renovacijos. Pasak E. Citvaro, problemų kyla tuomet, kai gyventojams trūksta informacijos arba jie susiduria su neatsakytais klausimais, dėl kurių auga baimė.

Iš visų šalyje esančių renovuotinų daugiabučių, 5 261 stūkso Vilniuje. Sostinės savivaldybė skaičiuoja, kad 358 iš šių daugiabučių jau renovuoti, o dar 141 daugiabutis šiuo metu yra renovuojamas. Taigi, šiuo metu jau yra renovuoti arba renovuojami 12 proc.

Praėjusiais metais daugiausia senos statybos daugiabučių renovuota Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje - po 28 namus. Palangoje ir Elektrėnuose modernizuotas 21 daugiabutis, taip pat gerai atrodo ir Jonava bei Ukmergė, atnaujinusios po 12 namų, Tauragė, Marijampolė, atnaujinusios po 11 namų. Išsiskiria ir 10 senų daugiabučių renovavęs Rokiškis.

Pernai Palangoje buvo renovuotas 21 daugiabutis, apie 21 tūkst. kv. m naudingojo pastatų ploto. Visi renovuoti namai pasiekė B ir C energinio naudingumo klases. Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Pikčiūnienė sako, kad gyventojai teigiamai vertina, jog po renovacijos mažėja išlaidos būsto šildymui, taip pat kartu sutvarkoma ir jų gyvenamoji aplinka.

Viena iš mažesniųjų šalies savivaldybių lyderių Jonava pernai modernizavo 12 daugiabučių namų, t. y. 23972,33 kv. m pastatų naudingojo ploto. Juose yra 490 butų. Iš 2024 m. renovuotų namų 6 pasiekė B, o likę 6 - C energinio naudingumo klasę.

„Praėjusiais metais Lietuvoje renovuota 55 daugiabučiais namais daugiau nei 2023 m. Tai rodo, kad modernizacijos tendencijos išlieka stabilios“, - pažymi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vedėja Aušra Bartkevičienė. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje renovuota po 28 namus.Ypač džiugina mažesnių savivaldybių renovacijos tempai, pavyzdžiui, Palangoje ir Elektrėnuose renovuota po 21 daugiabutį, taip pat gerai atrodo Jonava ir Ukmergė, atnaujinusios po 12 namų, Tauragė, Marijampolė, atnaujinusios po 11 namų. Išsiskiria ir 10 senų daugiabučių renovavęs Rokiškis.

„Tikimasi, kad naujasis finansavimo modelis, pradėtas taikyti nuo praėjusių metų spalio, paskatins dar aktyvesnį gyventojų dalyvavimą ir padės šiais metais renovuoti bent 400 daugiabučių“, - teigia A.Bartkevičienė.Ji paaiškina, kad anksčiau renovacijos projektams taikyta 30 proc. parama plius 20 proc. šildymo ir karšto vandens sistemoms atnaujinti, dabar finansavimas skiriamas atsižvelgiant ne į konkrečius darbus, o į daugiabučio plotą ir siekiamą energinio efektyvumo klasę.

Daugiabučio renovacija Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt

Vilniaus savivaldybės skatinimo priemonės

Vienas renovacijos lyderių Vilnius pernai modernizavo 60 tūkst. kv. m daugiabučių naudingojo ploto. Aktyviausiai renovacija vyko trijuose sostinės rajonuose - Šnipiškėse, Žirmūnuose ir Naujininkuose.

Vilniaus miesto savivaldybė aktyviai skatina gyventojus renovuoti daugiabučius organizuodama susitikimus, kuriuose aptariami įgyvendinti atnaujinimo projektai, jų kokybė ir naudojamos medžiagos. Šių susitikimų metu pristatomi sėkmingi renovacijos pavyzdžiai, dalinamasi gerąja praktika ir gyventojų patirtimi.

Be to, specialistai atsako į klausimus apie finansavimo galimybes, valstybės teikiamas paramos priemones bei ilgalaikę renovacijos naudą - ne tik sumažėjusias sąskaitas už šildymą, bet ir pagerėjusią gyvenimo kokybę, padidėjusią nekilnojamojo turto vertę. Tokiu būdu savivaldybė siekia ne tik informuoti, bet ir padrąsinti gyventojus aktyviau įsitraukti į daugiabučių atnaujinimą.

Kad gyventojai geriau suvoktų renovacijos svarbą, kurtų tvaresnius, architektūriškai vientisus gyvenamuosius kvartalus, sukurtos daugiabučių modernizavimo architektūros gairės, kuriose pateikiami pasiūlymai, kaip pritaikant konkrečias medžiagas ir technologijas pagerinti atnaujinamų pastatų kokybę ir funkcionalumą.

Vilniaus miesto savivaldybė gyventojus skatina ne tik renovuoti daugiabučius, bet ir susitvarkyti aplinką. 2024 m. atnaujinta kaimynijų programa, kai nemokamai atnaujinami renovuotų namų kiemai, šaligatviai, automobilių aikštelės, pėsčiųjų takai, lietaus nuotekų tinklai ir apšvietimas, suoliukai, želdynai. Pagal kvartalų atnaujinimo programą pernai sutvarkyta 17 kaimynijų.

Naujausias kvietimas ir APVA priminimai

APVA primena, kad šiuo metu kaip tik galima teikti paraiškas gauti valstybės paramai daugiabučiams renovuoti pagal naują finansavimo modelį - fiksuotą įkainį. Kvietimas galioja iki spalio mėnesio ir yra ne konkursinis - paraiškos vertinamos iškart, taip paspartinant procesą.

„Senų daugiabučių gyventojai kviečiami pasinaudoti galimybe pertvarkyti savo namus į B ar A energinio efektyvumo klasės pastatus, pasitelkiant įprastinės ir skydinės renovacijos technologijas. Be to, numatyta daugiau atsakomybės perduoti projektų administratoriams, sumažintas dokumentų tvarkymo ir patikrinimų kiekis, todėl renovacijos projektai bus įgyvendinami greičiau“, - sako A. Barkevičienė.

Atsižvelgus į žmonių pageidavimus, išplėstas gyvenimo kokybės gerinimo priemonių sąrašas -finansuojamas ir balkonų išplėtimas bei naujų įrengimas, dviračių saugyklų, čiurlių lizdaviečių įrengimas, rūsių pritaikymas priedangoms.

Kvietimas aktyvus, paraiškas galima teikti iki spalio. Senų daugiabučių gyventojai kviečiami pasinaudoti galimybe atnaujinti savo namus ir pagerinti jų energinį efektyvumą. APVA primena, kad šiuo metu vyksta kvietimas renovacijai iki B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės, pasitelkiant įprastinės ir skydinės renovacijos technologijas. Kvietimas galioja iki spalio mėnesio ir yra ne konkursinis - paraiškos vertinamos iškart, taip paspartinant procesą.

Kitais metais Kėdainiuose bus galima renovuoti dar 7 daugiabučius namus. Aplinkos ministerija jau paskelbė kvietimą teikti paraiškas daugiabučių modernizavimui. Kiek kuriai savivaldybei bus galima renovuoti daugiabučių, kurių dalį renovacijos išlaidų padengs valstybė, nuspręsta atsižvelgiant į tai, kiek kuriame rajone daugiabučių jau renovuota.

Iš viso šalyje bus priimami 500 vienetų paraiškų, kurias pareiškėjai teikia įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams. Tuo tarpu Kėdainiai šį kartą gavo leidimą modernizuoti 7 daugiabučius namus, mat projektų įgyvendinimas siekia ne tiek jau daug - 20-40 proc.

tags: #kiek #yra #renovuota #daugiabuciu #namu