Kiekvienas žmogus skirtingai suvokia, kas yra turtas ir kaip jis matuojamas. Vieni vertina tik materialius dalykus, o kiti - ir nematerialųjį turtą. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kiek turto turi vidutinis žmogus Lietuvoje ir pasaulyje, palyginsime skirtingų šalių rodiklius ir aptarsime turto nelygybės klausimus.
Turtingiausi pasaulio žmonės
Jeffas Bezosas, „Amazon“ įkūrėjas ir valdytojas, yra vienas turtingiausių pasaulio žmonių, kurio turto vertė svyruoja apie 129 milijardus dolerių. Tiesa, reikėtų pabrėžti žodį „svyruoja“ - šis skaičius priklauso nuo „Amazon“ akcijų vertės. Praeiti metai „Amazon“ vadovui buvo itin sėkmingi - jis savo turtą pasipildė net 35 milijardais dolerių. Pirmus tris mėnesius jis savo turtą didina bent po 10 milijardų dolerių per mėnesį.
Billas Gates'as dabar yra antrasis turtingiausias žmogus planetoje. Aišku, 92 milijardai dolerių nėra turtas kuriuo kas nors galėtų pasiskųsti, tačiau atotrūkis tarp Bezoso ir Gates'o dabar yra toks, kad sunku būtų įsivaizduoti kažkokias permainas sąrašo viršūnėje. Gali būti, kad šiemet Bezosas padvigubins savo turtą ir pasiekt 200 milijardų dolerių. Taip jis taptų turtingiausiu visų laikų žmogumi ir, tikriausiai, dvigubai turtingesniu už antrąjį sąraše likusį Gates'ą.
Billas ir Melinda Gates'ai yra įsitikinę, kad jų turtai jiems atveria duris, kurios daugeliui yra uždarytos ir tai nėra gerai. Mellinda teigia, kad, nors jie naudojasi savo įtaka geriems tikslams, akivaizdu, kad panašios iniciatyvos ne tokiems turtingiems žmonėms nėra pasiekiamos. Pasaulio lyderiai nenumes ragelio, jei skambins pats Billas Gates'as, o mokyklos ir kitos organizacijos skatina tik tuos projektus, kurie pritrauktų Gates'ų fondo lėšas.
Vidutinis namų ūkių turtas Lietuvoje
Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos namų ūkiai turi sukaupę vidutiniškai 84,3 tūkst. eurų vertės turto. Tai maždaug dviem trečdaliais mažiau už Europos vidurkį (229,2 tūkst. eurų). Tačiau didelė yra dalis namų ūkių (82,8 proc.), kurie turi be paskolos įsigytą nuosavą būstą.
Turto pasiskirstymas rodo, kad 40 proc. neturtingiausių namų ūkių Lietuvoje turi sukaupę daugiau turto nei 40 proc. neturtingiausių namų ūkių daugelyje kitų Europos šalių. Antai vidutinis Lietuvos namų ūkis, patenkantis tarp 20 proc. neturtingiausiųjų, yra sukaupęs 8,5 tūkst. eurų grynojo turto, o vidutinio euro zonos šalių namų ūkio, patenkančio irgi į 20 proc. neturtingiausiųjų, grynojo turto balansas yra neigiamas (t. y. tokio namų ūkio įsiskolinimai yra didesni nei turimo turto vertė) ir sudaro -4,5 tūkst.
Ši tendencija itin atsiskleidžia ir Lietuvoje - joje net 93,2 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste, ir tai yra didžiausias rodiklis tarp euro zonos šalių. Vienas mažiausių yra Vokietijos rodiklis - joje tik 43,9 proc. Bendras euro zonos rodiklis sudaro 60,2 proc.
Nefinansinio turto svarbą rodo faktas, kad 81,7 proc. viso gyventojų turto Lietuvoje sukaupta nekilnojamojo turto forma, o finansinis turtas tesudaro 4,3 proc. viso turto (kitas turtas - verslas ar automobiliai). Euro zonoje vidutiniškai 67,6 proc. gyventojų turto yra nekilnojamasis turtas, o finansinis turtas sudaro 19,1 proc.
Valstybės skatinamoje II pensijų kaupimo pakopoje dalyvauja kas antras šalies namų ūkis, jis vidutiniškai yra sukaupęs per 6 tūkst. eurų. Pensijų kaupimo III pakopoje, kurią sudaro privatus pensijų kaupimas ar gyvybės investicinis draudimas, dalyvauja kur kas mažiau - tik apie 9 proc. gyventojų. Šis rodiklis gerokai nusileidžia euro zonos vidurkiui - euro zonoje turtą tokiu būdu kaupia 28,4 proc.
Turto nelygybė
Vienas populiariausių nelygybės matavimo vienetų, Gini koeficientas, nustatytas Lietuvos duomenų pagrindu, siekia 0,589. Gana netikėti turto nelygybės tyrimo rezultatai sudaro akivaizdų kontrastą pajamų nelygybės rodikliams, pagal kuriuos Lietuva vis dar yra tarp Europos šalių, kuriose nelygybė didžiausia.
Pagal didelę pajamų ir gana mažą turto nelygybę Lietuva atsiduria greta Graikijos ir Italijos. Priešingoje pusėje yra tokios šalys kaip Vokietija, Kipras, Austrija ar Nyderlandai - jose turto nelygybė didelė, bet pajamų nelygybė maža. Kitose Baltijos šalyse, Latvijoje ir Estijoje, pajamų pasiskirstymas tarp namų ūkių šiek tiek tolygesnis nei Lietuvoje, tačiau jose kur kas didesnė turto nelygybė.
Statistinio kandidato į Seimą turtas
Statistinis kandidatas į Seimo rinkimus yra 49-erių vyras, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 166 tūkst. eurų, jis vardu Andrius. VRK duomenimis, šiemet dėl Seimo nario mandatų kovos 25 milijonieriai. Du turtingiausi kandidatai disponuoja labai panašios vertės turtu. Vieną jų kelia Lietuvos žaliųjų partija, o kitas - veda Taikos koalicijos sąrašą.
Lyginant su 2020 metais, šiemet milijonierių gretos Seimo rinkimuose skaičius išaugo. Prieš ketverius metus dėl Seimo nario mandato varžėsi 22 milijonieriai. VRK duomenimis, 115 kandidatų į Seimo narius nurodė neturintys jokio turto, jų deklaracijose - nuliai.
Kaip sudaromi turtingiausių žmonių sąrašai?
Vienos taisyklės, kaip sudaromi turtingiausių žmonių sąrašai, nėra. Jie skiriasi priklausomai ne tik nuo šalių, bet ir sudarytojų: vieni vertina tik oficialiai valdomą nekilnojamąjį turtą, turimų įmonių akcijų vertę, banke laikomus pinigus ir t. t., kiti įsigudrina suskaičiuoti, kiek ir kam pinigų turtingas žmogus išleidžia, ne tik kiek jų turi.
Lietuvoje sudarant turtingųjų sąrašą pagrindinis dėmesys kreipiamas į tai, kiek įmonė turi turto, kokia yra konkretaus žmogaus valdomų akcijų vertė. Labai dažnai yra sujungiami šeimos verslai, bet tokiu atveju pažymima, kad tai drauge su žmona, broliais ar pan. valdomas turtas.
Visgi kokią iš tiesų sumą turto turi žmogus, ko gero, žino tik jis pats ir jo asmeninis turto valdytojas. Juk sąrašų sudarytojai nepatenka, tarkim, į bankų seifus, o kas ten yra, tikrai viešai neskelbiama. Juolab sunku pasakyti, kokią sumą grynųjų turi žmogus ar kiek jo pinigų nusėdo užsienio bankuose.
Turtingiausi pasaulio gyventojai
Vos 0,004 proc. suaugusių pasaulio gyventojų kontroliuoja beveik 30 trilijonų dolerių vertės turtą - 13 proc. viso turto pasaulyje, rodo nauja studija. Ataskaitoje sakoma, kad 211 275 žmonės atitinka „ultradidelio grynojo turto“ (UHNW) - viršijančio 30 mln. dolerių - apibrėžimą. 2 325 iš tų žmonių turi daugiau kaip 1 mlrd. dolerių.
Didžiausias augimas buvo matomas „pusiau milijardierių“ grupėje, kur kiekvienas valdo nuo pusės milijardo iki vieno milijardo dolerių, parodė studija. Iš beveik 30 trilijonų dolerių, kuriuos kontroliuoja ši elitinė grupė, tik kiek daugiau nei trečdalis yra Šiaurės Amerikos magnatų rankose. Daugiau kaip ketvirtis yra Europoje, o 23 proc. - Azijoje.
87 proc. šių žmonių yra vyrai, vidutinis jų amžius yra 59 metai, o beveik ketvirtadalis jų veikia bankininkystės srityje. 68 proc. jų praturtėjo patys, 13 proc. - per paveldėjimą, o likusieji - dėl abiejų šių veiksnių. Vidutinė ultraturtinga moteris yra 57 metų ir tikriausiai dirba nepelno ir socialinėse organizacijose (19 proc.). Beveik pusė moterų tapo turtingos dėl paveldėjimo, o trečdalis praturtėjo pačios.
Namų ūkių pajamos vienam gyventojui
Nuo 2014 m. iki 2024 m. realios namų ūkio pajamos vienam ES gyventojui padidėjo 17 proc. Tuo metu Lietuvoje per penkerius metus realios namų ūkio pajamos vienam gyventojui paaugo 11 proc. Su tokiu rezultatu Lietuva patenka į dešimtuką valstybių, fiksavusių didžiausią pajamų augimą. Kitose Baltijos šalyse augimas buvo kur kas lėtesnis (4 proc.) ir jos yra sąrašo gale.
Remiantis 2024 m. duomenimis, pagal šį rodiklį Liuksemburgas turi didžiausias namų ūkių pajamas vienam gyventojui - 41 552 PPS. Tai reiškia, kad iš visų ES šalių, būtent Liuksemburge gyventojai už savo algą gali įsigyti daugiausiai. Tuo metu Lietuva atsiduria už ES vidurkio ribos (24 503 PPS). O tai reiškia, lietuviai už savo algą gali įsigyti mažiau nei vidutiniškai ES gyventojai.
Vyriausias SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas priminė, kad Lietuvos ekonomika buvo viena iš dviejų ES valstybių (be Airijos), kurios ekonomika 2020 metais nesmuko. Anot jo, pagrindinė to priežastis yra susijusi su tuo, kad Lietuvos ekonomikos struktūra tiesiog buvo palankesnė tam, kas vyko pandemijos metais.
Ekonomistas pažymi, kad Lietuva pagal namų ūkių pajamas, koreguotas perkamosios galios standartu, atsilieka nuo ES vidurkio, nes Lietuvos ekonomikos struktūra dar nėra tokia, kuri leistų gyventojams gauti tokio dydžio pajamas, kaip vidutiniškai namų ūkiai gauna ES šalyse.
T. Povilauskas prognozuoja, kad per artimiausią penkmetį realus namų ūkių pajamų augimo tempas gali būti panašus ar net ir kiek didesnis negu 2019-2024 m. laikotarpiu. Visgi jis pažymi, kad algų augimo tempas artimiausią penkmetį jau svyruos 6-8 proc. intervale, kas vis vien bus gerokai sparčiau negu vidutiniškai ES šalyse ir leis artėti prie vidutinių ES algų.
Apibendrinant, galima teigti, kad pajamos Lietuvoje augo gana greitai, todėl gali atrodyti, kad lietuviai gyvena daug geriau. Visgi pagal perkamąją galią Lietuva vis dar nepaveja ES vidurkio. Visgi T. Povilauskas pabrėžia, kad realusis namų ūkių pajamų pokytis per penkerius metus buvo teigiamas (+11 proc.), todėl lietuvių galimybės daugiau vartoti tikrai yra padidėjusios.
Kaip susikurti pasyvias pajamas internetu?
