Dinamiškoje darbo rinkoje išvengti darbuotojų atleidimų sudėtinga. Neretai atsisveikinimas su darbuotoju perauga į darbo ginčą, o šis vėliau nukeliauja ir į teismą. Kad ir kokia būtų darbuotojo atleidimo priežastis, sprendimo pagrindas turi būti įvardintas Darbo kodekse.
Vadinasi, darbuotojas negali būti atleistas be priežasties. Atleidimai iš darbo skirstomi į kelias kategorijas.
Atleidimo Kategorijos
- Atleidimas darbuotojo iniciatyva: Darbuotojas išeina iš darbo savo noru. Dėl šios kategorijos atleidimų ginčų teismuose nėra daug, nebent darbuotojas teigia, jog pareiškimą išeiti iš darbo jį privertė parašyti darbdavys. Tuomet darbdavys privalo įrodyti, kad jokios neteisėtos įtakos, spaudimo darbuotojui nesukėlė.
- Atleidimas darbdavio iniciatyva: Viena iš galimų tokio atleidimo priežasčių - etatų mažinimas, kuomet darbuotojo funkcija tampa pertekline.
Etatų Mažinimas: Darbdavio Pareigos
Darbdaviai tokiose situacijoje privalo laikytis labai konkrečių Darbo kodekse nustatytų taisyklių: pagrįsti, kad tam tikra funkcija tikrai tapo pertekline bei kada buvo tinkamai įvykdyta darbuotojų atranka, jeigu perteklinę funkciją atlieka keli darbuotojai.
Juk jeigu įmonėje dirba penki tą pačią funkciją atliekantys žmonės ir dėl etatų mažinimo atleidžiami du, įvykus ginčui teks įrodyti, kad du etatai įmonėje iš tiesų tapo pertekliniais. Ginčo metu gali tekti įrodyti, kodėl būtent šis, o ne kitas tas pačias pareigas einantis žmogus buvo atleistas.
Jeigu atleidimo priežastis - naikinama darbo vieta, vadinasi darbuotojo kaltės nėra, atitinkamai, visi tą pačią poziciją užimantys darbuotojai - lygiaverčiai. Tad kaip darbdaviui išsirinkti, kuris darbuotojas turi būti atleistas?
Situacija sudėtingesne tampa tuomet, kai visi darbuotojai turi vienodas teises likti darbe. Tuomet darbdaviui teks pačiam, arba pasikonsultavus su darbo taryba, jeigu tokia yra, nustatyti papildomus kriterijus. Jeigu atrankos procesas neatliekamas, arba atliekamas netinkamai, darbuotojo atleidimas gali būti pripažintas neteisėtu. Tai gali įvykti net ir įrodžius, kad pats etatas buvo panaikintas pagrįstai.
Jeigu darbuotojas yra atleidžiamas dėl jo paties kaltės, tokio atleidimo procedūros irgi yra labai aiškiai aprašytos Darbo kodekse. Darbuotojo padarytas pažeidimas turi būti labai konkretus. Teiginiai, kad darbuotojas visada blogai dirba, nuolat pažeidinėja taisykles, nebus laikomi pažeidimu.
Tačiau ir čia ne viskas taip paprasta. Darbuotojo pažeidimas turi būti proporcingas taikomai sankcijai. Jeigu darbuotojas į darbą pavėlavo kelias minutes, tai galime vadinti pažeidimu. Vis dėlto, už tokį pažeidimą darbuotojas neturėtų būti atleistas.
Rimtas Pažeidimas
Tad kas gali būti laikoma rimtu pažeidimu? Nepasirodymas darbe visą dieną iš anksto nepranešus gali būti vienu iš pažeidimų pavyzdžių. Teismų praktika rodo, kad identiškas pažeidimas kartais gali būti laikomas rimtu, o kartais - ne. Tai dažnai priklauso nuo paties darbuotojo reakcijos į pažeidimą, pasiaiškinimo.
Jeigu darbuotojas kritiškai vertina savo pažeidimą, gailisi, žada taip nebesielgti, jo atleisti nerekomenduočiau. Nepriklausomai nuo to, kokio rimtumo pažeidimas buvo įvykdytas, darbdaviai privalo laikytis griežtų Darbo kodekse aprašytų procedūrų.
Darbuotojui turi būti pateiktas rašytis nurodymas pasiaiškinti. Šis nurodymas turi būti labai konkretus, darbuotojui turi būtų aišku, dėl kokių savo veiksmų jis turi pasiaiškinti.
Beje, tokių bylų eigą dažnai nulemia liudytojų parodymai. Jeigu kiti darbuotojai paliudija, kad atleistasis elgėsi netinkamai, su juo buvo sunku dirbti, tai padės darbdaviui laimėti bylą.
Atleidimas Darbdavio Valia
Darbuotojas gali būti atleistas dar vienu pagrindu - darbdavio valia. Toks pagrindas gali būti taikomas, jeigu darbuotojas nuolat elgiasi nepriimtinai, tačiau vieno šiurkštaus pažeidimo nepadaro. Beje, šis pagrindas įsigaliojo tik 2017 m. kartu su naujuoju Darbo kodeksu.
Toks atleidimas reiškia, kad darbuotojo elgesys neatitiko darbdavio vertybių ar keliamų elgesio standartų. Priežasčių gali būti įvairių: nemandagus elgesys, įtampos kėlimas, pesimizmo, neigiamo nusiteikimo demonstravimas. Darbuotojas gali dirba puikiai, tačiau kurti blogą atmosferą darbe, būti nemandagus ir negatyvus. Tai gali priversti kitus kolegas jaustis blogai, ir net išeiti iš darbo. Tokią situaciją pastebėjęs darbdavys gali atsisveikinti su darbuotoju.
Bet toks atleidimas yra gana brangus: darbuotojui teks išmokėti mažiausiai 6 mėnesių vidutinį atlyginimą. Kaip ir kitose aptartose situacijose, procedūros yra kritiškai svarbios. Darbuotojas apie atleidimą turi būti įspėtas prieš tris darbo dienas, jam turi būti nurodytos ir aprašytos konkrečios atleidimo priežastys.
Įvykus tokiam atleidimui, labai svarbus vaidmuo tenka žmogiškajam faktoriui. Darbuotojas gali nepriimti tokios informacijos, ja netikėti, įsižeisti, juk kaltinamos jo asmeninės savybės.
Susidūrus su poreikiu atleisti darbuotoją, patarčiau padaryti viską, kad to atleidimo išvengtumėte. Apsvarstykite, ar darbuotojas gali būti perkeltas į kitą darbo vietą, pakeiskite jo atsakomybes. Kartais atviras ir nuoširdus pokalbis su darbuotoju, pagalbos pasiūlymas gali situaciją išspręsti. Jeigu to padaryti nepavyksta, visada siūlau kalbėtis su darbuotoju toliau ir stengtis išsiskirti šalių sutarimu. Visada geriau išsaugoti teigiamą santykį su darbuotoju ir nesukelti jo pykčio.
Jeigu darbuotojas visgi yra atleidžiamas, jam turi būti sumokėta protinga kompensacija. Ieškodamas pigesnių būtų nutraukti darbo santykius, darbdavys gali sumokėti gerokai daugiau.
Kaip atleisti darbuotoją:
Saulius Jovaišas. Jei darbuotojas padarė įmonei nuostolių. Atleisti ar atleisti?
Svarbu: Straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip teisinė konsultacija. Kiekvienu konkrečiu atveju rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką.
tags: #kiekvienas #adminostracines #teises #pazeidimas #turi #buti