Kiekvienam, gyvenančiam daugiabutyje, svarbu žinoti, kokia erdvė aplink namą yra priskirta jų naudojimui. Čia statomi automobiliai, žaidžia vaikai, todėl aiškios teritorijos ribos yra gyvybiškai svarbios. Daugiabučio namo gyventojų teisės ir pareigos yra glaudžiai susijusios su žemės sklypu, prie kurio priskirtas jų namas.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvoje galima sužinoti daugiabučio kiemo teritorijos ribas, kokiais įstatymais ir teisės aktais tai reglamentuojama, ir kokius veiksmus galima atlikti, norint užtikrinti teisėtą naudojimąsi šia teritorija.
Būdai sužinoti sklypo ribas
Lietuvoje žemės ir miško sklypų nuosavybės teisės yra registruojamos ir viešai prieinamos. Norint sužinoti, kam priklauso konkretus sklypas, yra keli būdai:
- Regia.lt platforma: Naudokitės regia.lt platforma kad peržiūrėtumėte sklypų ribas, paskirtį ir jų unikalius numerius. Regia.lt yra patogi platforma, kuri leidžia vizualiai peržiūrėti Lietuvos žemės ir miško sklypus. Norėdami rasti konkretų sklypą, galite įvesti adresą, sklypo unikalų numerį arba naudoti interaktyvų žemėlapį. Pasirinkę norimą sklypą, matysite jo ribas, paskirtį ir kitą susijusią informaciją.
- Registrų centras: Registrų centre registruojami visi žemės ir miško sklypai Lietuvoje. Norėdami sužinoti, kam priklauso konkretus sklypas, galite naudotis Registrų centro teikiama paslauga - Nekilnojamojo turto registro išrašais. Šie išrašai pateikia informaciją apie sklypo savininką, teises į turtą bei kitą teisinę informaciją. Užklausą galite pateikti tiesiogiai Registrų centro padalinyje arba internetu per Registrų centro savitarnos sistemą.
- Geoportal.lt: Nuo šiol geoportal.lt naudotojai gali nemokamai peržiūrėti šiuos VĮ „Registrų Centro" duomenis: Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis ir Administracinės ribos ir adresai. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio el. paslauga apima šiuos duomenis: LR teritorijos kadastro vietovių ribas, sklypų ribas, inžinerinius įrenginius, o administracinių ribų ir adresų peržiūros paslauga - LR teritorijos seniūnijų, savivaldybių ir apskričių administracines ribas bei gyvenamųjų vietovių ribas, gatvių ašines linijas ir adresų taškus. Žemėlapius pasieksite geoportal.lt žemėlapių naršyklėje ir/ar duomenų paieškos puslapyje.
- Savivaldybės archyvai: Administracijos iniciatyva Šiaulių miesto teritorijoje yra parengti teritorijų planavimo dokumentai (DP) ir žemėtvarkos planavimo dokumentai (ŽSFP), kuriuose yra suprojektuotos žemės sklypų ribos. Informacijos suradimo seka: žemėlapiai - viešosios paslaugos - duomenys matininkams ir žemėtvarkininkams - žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniai (ŽPDRIS). Informacijos suradimo seka: žemėlapiai - viešosios paslaugos - duomenys matininkams ir žemėtvarkininkams - registruotų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai (TPDR).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad daugiabučiam namui eksploatuoti suprojektuotos žemės sklypo ribos yra projektinės - jos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau suprojektuotos ribos suteikia galimybę daugiabučio namo administratoriui inicijuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nerengiant jokio žemės planavimo dokumento.
Uodų paieška rūsiuose ir bunkeriuose. Kaip VU mokslininkai gaudė žiemojančius uodus?
Žemės sklypo formavimas ir registravimas
Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypas yra registruojamas VĮ Registrų centre (tai atlieka Šiaulių miesto savivaldybė kaip valstybinės žemės patikėtinis). Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas.
Įregistruotą žemės sklypą DNSB ar kitas administratorius, kuriam yra pavesta sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį bendrijos narių vardu, gali išsinuomoti žemės sklypą ir tokiu būdu įgyti visas nuomininkui priskirtas teises.
Svarbu paminėti, kad organizuojant daugiabučio namo bendrijos narių susirinkimą dėl valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, reikalingos daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti nuomos, būtinas DNSB balsavimas dėl sprendimo pavesti bendrojo naudojimo objektų valdytojui sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų vardu.
Bendrijos teisės ir atsakomybė
DNSB tiksliai žino (nes žemės sklypas yra paženklintas riboženkliais), kokia teritorija yra priskirta jų administruojamam daugiabučiam namui, o tai suteikia teisę patiems nuspręsti dėl teritorijos tvarkymo, priežiūros, apželdinimo sprendimų bei naujų objektų statymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, valstybinės žemės nuomininkas įgyja statytojo teisę, jei nuomos sutartyje įrašoma galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo.
Jeigu teritorija priskirta daugiabučiui, už jos tvarkymą pilnai atsako namo butų bei kitų patalpų savininkai, kurie už tvarkymo darbus organizuoja savo lėšomis. „Jeigu daugiabučio namo teritorija priskirta butų ir kitų patalpų savininkams, joje esančių pravažiavimų bei pėsčiųjų takų tvarkymo darbus organizuoja ir savo lėšomis atlieka savininkai. Tas pats galioja ir namo kieme esančios vaikų žaidimo aikštelės inventoriui ir kitai namo infrastruktūrai.
Tvoros statymas daugiabučių kiemuose
Vis dažniau daugiabučių namų gyventojų privatumui ir saugumui yra skiriamas ypatingas dėmesys ir taip pat aptveriama teritorija, kadangi aptvertas kiemas suteikia saugumo jausmą. Renkantis tvorą vertėtų žinoti, kad žemės sklypas ar jo dalis gali būti aptvertas tvora gavus statybos leidimą (jei statybos leidimas yra privalomas). Tvoros turi būti statomos laikantis nustatytų reikalavimų.
Prieš pradedant teritorijos aptvėrimo darbus, būtina pasidomėti, kokie reikalavimai tvoros statybai yra keliami. Tam tikrais atvejais, gali būti reikalinga gauti savivaldybės leidimą arba raštišką besiribojančio sklypo savininko sutikimą tvoros statybai.
Statant tvorą, kurios aukštis ne didesnis kaip 2 metrai skaičiuojant nuo žemės paviršiaus, kaimyno sutikimas reikalingas: Visais atvejais, kai tvora statoma ant sklypo ribos konstrukcijoms ją peržengiant; Visais atvejais, kai statoma aklina arba šviesos pralaidumui keliamų reikalavimų neatitinkanti tvora mažesniu nei vieno metro atstumu.
Jei norite įsirengti, pavyzdžiui, tinklinę ar segmentinę tvorą, kuri yra visiškai pralaidi šviesai, kaimyno sutikimo nereikės, jei tvoros konstrukcijos neperžengs sklypo ribos.
Pagrindiniai aspektai prieš statant tvorą:
- Atstumas nuo kaimyninio sklypo: Sklypo šiaurinėje pusėje (tarp 315° ir 45°) stovinti tvora turėtų būti ažūrinė, o jos tarpai sudaryti ne mažiau nei 50% bendro tvoros ploto. Rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) sklypo pusėse stovinčios tvoros kiaurymės privalo sudaryti daugiau nei 25%.
- Statybos leidimas: Jeigu tvoros aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, tuomet ji priskiriama prie I grupės nesudėtingos kategorijos statinių. Tvora, kurios aukštis > 2 m iki ≤ 5 m, kai aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc., yra priskirtina II grupės nesudėtingiesiems statiniams.
- Kaimyno sutikimas: Tveriant tvorą rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi tokiais atvejais: statant ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); statant prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos); jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto.
Ar konkrečiu atveju reikalingas statybą leidžiantis dokumentas priklauso tiek nuo vietovės, kurioje yra žemės sklypas, tiek nuo tvoros aukščio.
| Tvoros aukštis | Statybą leidžiantis dokumentas reikalingas |
|---|---|
| ≥ 1 iki ≤ 2 m | Jei žemės sklypas patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją. |
| > 2 m iki ≤ 5 m (akytumas ≥ 80 proc.) | Jei žemės sklypas yra mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose. |
Išvados
Žinoti daugiabučio kiemo teritorijos ribas yra svarbu kiekvienam gyventojui. Tai leidžia užtikrinti teisėtą naudojimąsi teritorija, planuoti tvarkymo darbus ir priimti sprendimus dėl naujų objektų statybos. Naudodamiesi viešai prieinamais registrais ir žemėlapiais, galite lengvai nustatyti sklypo ribas ir įgyti visas reikiamas teises.
tags: #kiekvienas #daugiabutis #turi #savo #kiema #kaip