Pašilių stumbrynas: gamtos ir istorijos lobynas

Pašilių stumbrynas - unikalus gamtos kampelis, kuriame galima susipažinti su didžiausiais laukiniais gyvūnais Europoje - stumbrais. Pašilių stumbrynas, priklausęs Krekenavos regioninio parko direkcijai, vasario mėnesį Vyriausybės sprendimu perduotas valdyti Panevėžio miškų urėdijai.

Šiame straipsnyje kviečiame pasinerti į Pašilių stumbryno istoriją, apžiūrėti lankytinas vietas ir sužinoti apie stumbrų gyvenimą.

Pašilių stumbrynas: vieta, kur prasidėjo stumbrų atgimimas Lietuvoje

Krekenavos regioninis parkas - vienintelė Lietuvoje saugoma teritorija, kurioje galite sutikti laisvai besiganančius didžiausius Europos žvėris - europinius stumbrus. Stumbrų atgimimas Lietuvoje 1969 m. prasidėjo būtent čia - Pašilių stumbryne. Iki XVI a. stumbrai buvo plačiai paplitę visoje Europoje, gyveno retuose lapuočių ir mišriuose miškuose, stepėse, kalnuose. Ilgainiui žemdirbystės plėtra ir beatodairiškos medžioklės juos išstūmė į mažai tinkamus gyventi nuošalius, gūdžius miškus.

Senovėje Lietuvos miškuose jų buvo daug. Deja, plečiantis dirbamiesiems laukams, mažėjant miškų plotams ir intensyvėjant medžioklei, Lietuvoje stumbrai nebegyveno jau XIX a. viduryje. Mokslininkų pastangomis dabartinė laukinių stumbrų populiacija buvo atkurta iš zoologijos soduose ir privačiose kolekcijose išsaugotų stumbrų.

Pašilių stumbryne laikomi stambiausi laukiniai gyvūnai - Europos stumbrai, įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą. Pašilių stumbryne galite stebėti šiuos didingus žvėris laikomis aptvaruose. Tam specialiai yra įrengta apžvalgos aikštelė, greta - pažintinis Miško takas.

Iki 1854 m. stumbrai Lietuvoje buvo išnaikinti. Nuo 1973 m. stumbrai kurį laiką iš aptvarų buvo išleidžiami į laisvę. Taip Lietuvoje pradėta formuoti laisvųjų stumbrų banda.

Stumbryno gyventojai

Šiuo metu aptvaruose gyvena 21 stumbras. Dabar stumbryno aptvaruose, anot urėdo, gyvena 18 stumbrų. Dar 11 šių į Raudonąją knygą įrašytų miško galiūnų vaikščioja po mūsų miškus laisvėje.

Šiuo metu Pašilių stumbryne gyvena 25 stumbrai - 15 patinų ir 10 patelių, tarp jų - 6 jaunikliai. Stumbrų patelės jauniklius veda kas antrus metus, kasmet jų būna nuo vieno iki keturių. Praėjusiais metais Pašilių stumbryne gimė šeši jaunikliai.

Deja, Panevėžio regioninio padalinio Pašilių stumbryne sausio pradžioje priglaustas stumbrės jauniklis neišgyveno. Apie šiandien aptiktą nugaišusį stumbriuką VĮ Valstybinių miškų urėdijos specialistai informavo Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, Aplinkos apsaugos departamentą bei stumbriuką prižiūrėjusį veterinarą.

Pasimetęs vienišas jauniklis atklydo į vieną iš Panevėžio rajone Iciūnų kaime esančių vienkiemių. Išvydęs prie sodybos besisukiojantį stumbriuką, vietos gyventojas apie tai informavo Rytą Papšį ir Artūrą Kibišą, kurie įgyvendina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos projektą dėl laukinių stumbrų perkėlimo į kitus Lietuvos regionus.

„Kadangi stumbrai savo jauniklius akylai saugo net iki dviejų metų, vos dviejų mėnesiui stumbriukui, likusiam vienam be mamos, adaptuotis ir išgyventi labai sudėtinga. Stumbriukas jau kurį laiką jautėsi prastai, vengė maisto, atrodė vangus. Dar svarstėme galimybę perkelti jį į aptvarą su kitais stumbrais ir stebėti, ar jo savijauta, atsidūrus šalia kitų stumbrų, pagerės. Visgi nusprendėme, jog yra pernelyg didelė rizika, kad suaugę stumbrai nepriims į bandą svetimo jauniklio.

Į daugiau kaip 30 metų Pašiliuose gyvuojantį stumbryną pirmieji stumbrai, pasak urėdo, buvo atvežti iš Pamaskvės. Net 16 metų ūkyje vyriausiuoju stumbrininku dirbo Lietuvos žemės ūkio universitetą baigęs Rytas Papšys. Stumbryną perdavus Panevėžio miškų urėdijos žinion, kol kas stumbrininke-darbininke į urėdiją priimta dirbti tik R.Papšio žmona ir jo buvusi pavaduotoja Jolanta Papšienė. Prie pašarinių pievų įrengimo, kitų pagalbinių darbų atlikimo turėtų prisidėti ir daugiau urėdijos darbuotojų. R.Papšys pagal įstatymą iki birželio 21 d. dar privalo atidirbti Krekenavos regioniniame parke.

Kaip teigia D.Lukoševičius, perėmus stumbryną, kol kas yra numatyta turėti jame du darbuotojų etatus, tad vyriausiojo stumbrininko-jėgerio etatas šiuo metu yra laisvas. Miškų ūkio įstaigos vadovas įsitikinęs, kad nepakeičiamų specialistų nėra, tad nenuogąstauja, jog R.Papšys gali atsisakyti dirbti urėdijoje: tuomet būtų ieškoma kito apie žvėrių auginimą išmanančio miškininko. Pats R.Papšys šiuo metu padeda žmonai ir tvirtina, jog jam būtų sunku atsisakyti stumbrų. Nuotraukos iš urėdijos archyvo.

Ką dar galima pamatyti Pašilių stumbryno apylinkėse?

Pašilių stumbrynas - puiki vieta pradėti pažintį su Krekenavos regioniniu parku. Čia gausu įdomių lankytinų vietų, kurios sužavės gamtos ir istorijos mylėtojus.

Krekenavos regioninis parkas

Visgi Nevėžio upės vingiai ir net 54 lankytini objektai pasitiks jus, atvykstančius į Krekenavos regioninį parką ir kvies susipažinti su krašto istorija ir gamta. Dažniau po Lietuvą keliaujantys žino, kad bene geriausias būdas pradėti pažintį su vienu ar kitu regioniniu ar nacionaliniu parku yra apsilankymas parko Lankytojų centre. Lankytojų centras - tai vartai į Krekenavos regioninį parką.

Lankytojų centre teikiama profesionali bei visapusiška informacija apie Krekenavos regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybes, lankytinas vietas, pažintinio turizmo ir poilsiavimo galimybes. Centre veikia nuolatinė ekspozicija, kurios pagrindinė tema - "Nevėžio upės senvagių įvairovė". Ekspozicinė juosta lankstosi per visą patalpos erdvę, atkartodama Nevėžio upės vingius. Informacija pateikiama įdomiais pasakojimais, iliustruotais išraiškingais dideliais vaizdais, atspindinčiais Nevėžio vidurupio senslėnio kraštovaizdžio charakteringiausius bruožus.

Lankytojų centro erdvėse vaizdžiai ir patraukliai supažindinama su parko augalija bei gyvūnija, pasakojama apie žmonių gyvenimą prie Nevėžio: piliakalnius, dvarus, kaimus ir miestelius, vandens malūnus, įžymius žmones.

Šis regioninis parkas ypatingas dar ir tuo, kad įkurtas išilgai Nevėžio upės ir apima abu jo krantus. Nesunku įsivaizduoti, kad būtent dėl šios priežasties, bet koks automobilinis maršrutas yra priklausomas nuo tiltų. Parko teritorijoje arba netoli už jos ribų, automobiliu Nevėžio upę kirsti galima trijose vietose: Krekenavoje, Naujamiestyje arba Kėdainiuose. Dviratininkai su tokias sunkumais nesusiduria, mat jiems tinkami ir pėstiesiems bei dviratininkams puikiai tinkantys kabantys tiltai per Nevėžį.

Krekenavos regioninio parko apžvalgos bokštas

Krekenavos regioninio parko bokštas stovi Panevėžio rajone, Krekenavos regioniniame parke, šalia Lankytojų centro. Bokštas pastatytas 2014 m., jo aukštis 30 metrų. Žmonės gali pasikelti į 25 metrų aukštyje esančią apžvalgos aikštelę ir pasigrožėti Krekenavos regioninio parko panorama. Išvysite, kaip dailiai vingiuoja tamsi Nevėžio upė, kokius labirintus kuria senvagės, kaip gyvena krekenaviečiai ir apylinkių žmonės. J.

Pažintinis takas Nevėžio upės slėnyje

Maršrute vėl grįžę prie "trejopo pasirinkimo sankryžos" rinkitės aplankyti Pažintinį taką Nevėžio upės slėnyje. Senvagės - tai išskirtinė Nevėžio upės slėnio, o kartu ir viso Krekenavos regioninio parko vertybė. Su čia vertybe supažindina prie Krekenavos įrengtas Nevėžio upės slėnio pažintinis takas. Čia plyti užliejamos pievos, kuriose telkšo pasagos formos vandens telkiniai. Tai senvagės, kurios Nevėžiui suformavus naują vagą taip ir liko atskirtos nuo upės.

Bakainių piliakalnis

Bakainių piliakalnis - vienas gražiausių Krekenavos regioninio parko kampelių, nuo kurio atsiveria puiki panorama. Bakainių piliakalnio kompleksas - pilies kalnas su dviem priešpiliais ir apsauginiais pylimais, rymo Nevėžio intako Liaudės upės vingyje. Šis gamtos ir žmogaus rankų sukurtas nuostabus kampelis nuolat lankomas svečių. Lankytojo akį traukia puikus kraštovaizdis, fantaziją žadina piliakalnio didybė ir ramybė.

Keletą kartų metuose, per Jonines, Mindaugo karūnavimo, Baltų vienybės dieną šią ramybę surumsčia vietos bendruomenės renginiai. Bakainių piliakalnis - vienas iš Krekenavos regioninio parko perlų. Piliakalnis, iš trijų pusių apjuostas Liaudies upės, mena kovų su kryžiuočiais laikus. Piliakalnio kompleksą sudaro pilies kalnas, kur kadaise stovėjo medinė pilis, priešpilis ir papilys su apsauginiais pylimais. Nustebsite lygumų krašte išvyde stačius šalitus, kurių aukštis siekia 19 m bei nuo priešpilio pylimo atsiveriančius apylinkių vaizdus.

Manoma, kad pilį 1372 m. sudegino kryžiuočiai, tačiau viduramžiais supiltos pylimų formos yra išlikę iki šių dienų.

Krekenavos bazilika ir Švenčiuliškių kapinaitės

Atkeliavus į Krekenavą, visų pirma, žinoma kviečiame aplankyti baziliką bei parapijos namuose veikiančias parodas. Ir galiausiai trečiasis pasirinkimas - apsilankymas Krekenavoje. Krekenaviečio kraštotyrininko Jono Žilevičiaus ir jo bendraminčių pastangomis išpuoselėtos Švenčiuliškių kaimo kapinaitės. Išskirtinį savitumą šiai vietai suteikia unikalios girnapusių kompozicijos, dubenuotieji akmenys.

Prieš keliasdešimt metų kapinaitėse dar ganėsi karvės. Kaimo felčeriu dirbęs ir daug po apylinkes vaikščiojęs bei važinėjęs aistringas kraštotyrininkas Jonas Žilevičius su bendraminčiaias apleistas kapinaites sutvarkė. Dabar čia - mūsų istorijos įvykiams atminti ir įvairiomis progomis pastatyti koplytstulpiai, paminklai, puošti girnapusėmis, ar paminkliniai akmenys, kuriais įamžintas motinų, knygnešių, savanorių, partizanų, tremtinių atminimas, Krekenavos miestelio sukaktys.

"Muziejuje po atviru dangumi” dera ir krikščioniški, ir pagoniški simboliai. Kapinaitėse yra vieta ir vaidilai, tarsi sergstinčiam šventą ugnį šalia dubenuotųjų akmenų. J.

Knygnešių muziejus Ustronėje

Kitas galimas maršruto sustojimas Juozo Tumo - Vaižganto ir knygnešystės muziejus. Jį galima aplankyti iš anksto susitarus. Unikalus ir vienintelis Lietuvoje knygnešių muziejus įsikūręs vaizdingose Krekenavos apylinkėse, Ustronės vienkiemyje esančios sodybos klėtyje. Čia 19 a. buvo Garšvių knygnešių bendrovės susibūrimų vieta, buvo slepiama draudžiama spauda. Ekspozicija įkurta 1987 - 1991 metais.

Svirnas susijęs ir su rašytojo, švietėjo J.Tumo-Vaižganto gyvenimu ir veikla, jam 1902-1905 metais klebonaujant Vadaktėliuose. Muziejus, įsikūręs Ustronės dvarelyje, atmena spaudos draudimo metus (1864-1904) bei nesustabdomą lietuvių kovą už gimtosios kalbos žodį. Tai vienintelis Lietuvoje ir Pasaulyje muziejus apie knygnešystę. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčia atitikmenų. Neveltui tokio žodžio "knygnešys" nėra jokioje kitoje kalboje tik lietuvių! Ustronės muziejų rasite nuo kelio Krekenava-Naujamiestis, pasinaudoję rodykle "J.

Čia XIX a. buvo Garšvių knygnešių bendrovės susibūrimų vieta, buvo slepiama draudžiama spauda, o svirnas susijęs ir su rašytojo J. Tumo-Vaižganto gyvenimu ir veikla.

Vadaktėliai ir Juozas Tumas-Vaižgantas

Tęsiant pažintį su Juozo Tumo - Vaižganto veikla būtina stabtelti ir visai greta esančiuose Vadaktėliuose. 1902-1905 m. Vadaktėlių kuratorius buvo kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Į neturtingą kaimelio bažnytėlę rašytoją caro valdžios spaudžiama vyskupija perkėlė už visuomeninę, lietuvių kalbą aukštinančią veiklą. Tačiau Vadaktėliuose įsikūręs ir Ustronę pamėgęs kunigas savo idėjų neatsisakė: glaudžiai bendradarbiavo su knygnešių draugija, rinko aukas lietuviškiems leidiniams, rūšiavo draudžiamą spaudą ir slėpė knygnešių atneštus leidinius.

Ustronėje Juozas Tumas-Vaižgantas sukūrė "Aukštaičių vaizdelius", sudėtus į "Pragiedrulius". Pasakojama, kad prie bažnyčios tebeauga dar jo sodintos alyvos. Bažnyčioje kabo dailininko A.Gabrėno tapytas Vaižganto portretas. Juozas Tumas-Vaižgantas prie bažnyčios turėdavo savo mėgiamą vietą - suolelį po ąžuolu.Žmonės ir dabar šmtametį ąžuolą vadina Vaižganto ąžuolu. Vadaktėlių Šv.

Ties Vadaktėliais, kitoje kelio pusėje rasite ir kabantį tiltą, dar vadinamą "beždžionių". Tai medinis, 37 metrų ilgio, ant lynų kabantis tiltas, kuriuo tiesiog smagu pasivaikščioti, pasigėrėti nuostabiu kraštovaizdžiu. Šis tiltas jungia ne tik skirtingus Nevėžio krantus, bet ir dvi seniūnijas: Krekenavos ir Naujamiesčio. Vietos gyventojams tai vienintelis kelias per Nevėžį. 2009 m.

Upytės piliakalnis ir tradicinių amatų centras

Po apsilankymo Vadaktėliuose, maršrute kiek ilgesnė kelio atkarpa iki kito maršruto objekto Upytės piliakalnio. Apipintas legendomis ir padavimais, šalia Upytės kaimo stūkso Upytės piliakalnis. Senovėje šis piliakalnis buvo sala, kurią supo pelkės, o ir patekti čia buvo galima tik valtimis arba kūlgrindomis. Manoma, kad XIII-XIV a. čia stovėjo pilis, kuri turėjo didžiulę reikšmę kovose su Livonijos ordinu. Upytės piliakalnis dar vadinamas Čičinsko kalnu. XVI a. čia gyvenęs bajoras Vladislovo Sicinskio.

Vėliau buvo sukurta apie nedorėlį poną Čičinską daugybė pasakojimų, pasakų ir padavimų, kurių bene garsiausia apie prasmegusį jo dvarą. Papilyje XVII a. - XVIII a. stovėjo Upytės pavieto dvarininko Vladislovo Sicinskio dvaras. Vladislovas Sicinskis 1652 m. išardė Varšuvos seimą, pasinaudojęs "liberum veto" teise bei 1655 m. pasirašė garsiąją Kėdainių sutartį su švedais. Už tai jį pasmerkė lenkų bajorija ir katalikų kunigai..

Vėliau iš šių faktų atsirado padavimai apie piktąjį poną Čičinską, už savo baisius darbus prasmegusį su visu dvaru. Legendai apie nugrimzdusį Čičinsko dvarą pagrindą davė piliakalnio kalvoje esantis įdubimas, kuris yra greičiausiai karstinės kilmės.

Upytės tradicinių amatų centras įsikūręs Upytės buvusio dvaro sodybos teritorijoje, naujai įrengtame unikaliame iš šiaudų ir molio pastatytame ekologiškame name, primenančiam tradicinę aukštaitišką gryčią. Tradicinių amatų centre organizuojami turgūs, kultūriniai renginiai su amatų demonstravimu, mokymais, tradiciniu muzikavimu. Šalia turgavietės esančios keramikos degimo krosnys suteikia galimybę demonstruoti tradicinės raugo ir juodosios keramikos degimą.

Kiti maršruto objektai

Toliau maršrutas tęsiasi Krekenavos kryptimi. Tiesa, norintys šioje vietoje gali nukrypti nuo mūsų siūlomo maršruto ir aplankyti Kalnelio miško regyklą. Regykla pastatyta Kalnelio miško palaukėje, prie pašarinės miško aikštutės. Tai puiki vieta stebėti laukinių žvėrių gyvenimą.

Pakeliui į Krekenavą stabtelėkite pasigrožėti autentišku, vienu iš nedaugelio išlikusių garsaus dievdirbio Vinco Svirskio kryžių. Vincas Svirskis visą gyvenimą ėjo nuo užsakovo pas užsakovą ir, "pašalindamas iš ąžuolų, kas nereikalinga", turtino kraštą meno paminklais. Suskaičiuota, kad jis padarydavo po penketą kryžių per metus, o tai, turint omenyje "ąžuolo pasipriešinimą", menkus įrankius ir daugiafigūres kryžių kompozicijas, liudija stebėtiną V. Svirskio kūrybinę galią.

Šiose apylinkėse unikalus lietuvių liaudies menininkas per visą savo gyvenimą sukūrė daugiau kaip 200 originalių, menine forma nepakartojamų koplytstulpių ir kryžių, iš kurių šiuo metu likę vos 50. O taip pat pasigrožėkite italų architekto L. C. Anikinio antrųjų Rodų dvarininkų Švoinickių užsakymu, 1861 m.

Jau visai priartėję prie Krekenavos, kelias jus atves į sankryžą, kurioje jūs taip pat galite pasirinkti ir tolimesnę maršruto eigą. Taip, šioje vietoje galite pasirinkti norimą alternatyvą, susitrumpinti maršrutą.

Na ir galiausiai paskutine maršruto stotele siūlome pasirinkti Surviliškio miestelį. Kaip ir minėta maršruto aprašyme, maršruto kelią labai įtakoja gamtinės ir infrastruktūrinės kliūtys.

Tačiau, jūs turite pakankamai daug galimybių maršrutą modifikuoti pagal savo pomėgius, galimybes. Planuojantiems Krekenavos regioniniame parke praleisti visą dieną maršrutas bus "pats tas".

Stumbryno ateitis

Nors iki šiol itin ryškių esminių pasikeitimų, neskaitant to, kad prie jo pastatyti šiuolaikiški biotualetai, pradėtas tvarkyti vienas aptvaras, stumbryne nevyksta ir jo funkcijos nesikeičia, ateityje tikimasi iš Aplinkos ministerijos gauti lėšų šio objekto infrastruktūrai plėsti.

Kaip tvirtina Panevėžio miškų urėdijos urėdas Daugirdas Lukoševičius, šiuo metu stumbryne pirmiausia būtina sutvarkyti aptvarus ir tam, kad sumažėtų ūkyje ligų, įrengti artezinį gręžinį žvėrims girdyti. D.Lukoševičiaus įsitikinimu, atvykusieji pasižiūrėti stumbrų iki šiol neturėjo galimybės apsilankyti kituose dėmesio vertuose ir netoliese esančiuose objektuose, tad ateityje ketinama stumbryno lankytojams pasiūlyti daugiau pramogų - parodyti dėmėtuosius elnius, danielius, muflonus ir netgi šernus, pakviesti pereiti Krekenavos girininkijoje Varnakalnio miške esančiu mokomuoju-pažintiniu “Girinio taku”, kuriame galima susipažinti su labiausiai Lietuvos miškuose paplitusiomis medžių rūšimis, miško ardais, pagrindiniais miško priežiūros ir apsaugos darbais bei pan.

Dėmėtieji elniai ir muflonai (Pietų ir Vidurio Europoje gyvenantys medžiojami avinai) Panevėžio miškų urėdijoje, pasak urėdo, gyvena jau antrą sezoną. Dėmėtųjų elnių yra 10, o muflonų - 11. Dar tik pirmąjį sezoną mūsų rajone apgyvendinta ir per 30 iš Slovakijos atvežtų danielių. Jie į Krekenavos girininkiją atgabenti pagal vykdomą danielių veisimo ir aklimatizacijos laisvėje ir voljere programą.

“Dar turime aptvare gyvenančius 3 šernus. Kol kas stumbryną aplankyti galima nemokamai. 8-686 91852). Miškų rekreaciniams objektams kasmet Panevėžio miškų urėdija, kaip teigia jos vadovas, skiria daugiau kaip 100 tūkst. litų.

D.Lukoševičiaus tvirtinimu, akivaizdu, kad, norint išlaikyti gerą europinių stumbrų bandą, ūkyje neturi likti mišrūnų.

Prie pašarinių pievų įrengimo, kitų pagalbinių darbų atlikimo turėtų prisidėti ir daugiau urėdijos darbuotojų.

Stumbro aprašymas

Stumbras - didžiausias šiuo metu Lietuvoje gyvenantis žvėris: patinai būna net iki 1,9 m aukščio ir 1000 kg svorio, patelės - iki 1,6 m aukščio ir 400 - 500 kg svorio.

tags: #sodyba #pasiliu #stumbryne