Kiekvieną dieną skaitome naujienas apie žmones, praradusius tūkstančius eurų dėl internetinių sukčių. Ir vis tiek patys galvojame: „Man tai tikrai nenutiks, aš per protingas tam”. Tačiau statistika rodo ką kita - 2025 metais Lietuvoje užfiksuota beveik 40% daugiau internetinių sukčiavimo atvejų nei metais anksčiau.
Problema ta, kad dauguma žmonių vis dar mano, jog apsisaugoti reiškia tiesiog „būti atsargiam”. Bet kas tai reiškia praktiškai? Kokias konkrečias veiksmų sekas reikia atlikti? Ir svarbiausia - ką daryti, kai jau tapai auka?
Šiame straipsnyje nekalbėsiu apie tai, kad „reikia būti budriam” ar „nespausti įtartinų nuorodų”. Aptarsime konkrečius veiksmus ir priemones, kurios padės apsaugoti jus ir jūsų vaikus nuo šiuolaikinių sukčiavimo schemų.
Naujos kartos sukčiavimo schemos
Dirbtinio intelekto revoliucija atnešė ne tik ChatGPT ir kitus naudingus įrankius. Ji suteikė sukčiams ginklus, apie kuriuos anksčiau galėjome tik svajoti mokslinės fantastikos filmuose.
Deepfake technologija dabar leidžia sukurti video skambutį, kuriame matote ir girdite savo artimą žmogų - tėvą, motiną, vaiką - prašantį skubios pagalbos. Viena moteris iš Kauno praėjusių metų pabaigoje gavo vaizdo skambutį iš „dukters”, kuri verkdama pasakojo, kad pateko į avariją ir skubiai reikia pinigų advokatui. Moteris pervedė 3000 eurų. Tik po valandos sužinojo, kad tikroji duktė ramiai dirba biure ir jokios avarijos nebuvo.
Kita populiari schema 2026 metais - „investicijų platformos”, kurios atrodo kaip tikros finansų įmonės. Jos turi profesionalius puslapius, licencijų numerius (netikrus, bet įtikinamai atrodančius), net klientų atsiliepimus. Kai įneši pinigus, pradžioje net matai, kaip jie „auga”. Platforma leidžia išsiimti nedideles sumas, kad įgautum pasitikėjimą.
Dar viena schema, kuri klesti - „darbas iš namų” pasiūlymai, kur tau reikia apdoroti mokėjimus savo sąskaitoje. Iš esmės tampi pinigų plovimo grandimi, net to nesuprasdamas.
Štai keletas pavyzdžių, kaip sukčiai bando apgauti žmones:
- Netikri vaizdo skambučiai: Sukčiai naudoja deepfake technologiją, kad imituotų jūsų artimuosius ir prašytų pinigų.
- Investicinės platformos: Jie sukuria profesionaliai atrodančius puslapius su netikrais licencijų numeriais ir klientų atsiliepimais.
- Darbas iš namų: Jie siūlo apdoroti mokėjimus savo sąskaitoje, taip įtraukdami jus į pinigų plovimo schemą.
Kaip apsaugoti save ir savo vaikus
Pamirškit patarimus „būti atsargiems”. Štai keletas konkrečių veiksmų, kurių galite imtis:
Techninės priemonės
- Dviejų faktorių autentifikacija visur, kur tik įmanoma. Ne SMS žinutėmis (jas galima perimti), o per autentifikavimo programėles kaip Google Authenticator ar Authy. Taip, tai nepatogu. Taip, užtrunka papildomų 10 sekundžių.
- Atskiras el. paštas finansiniams reikalams. Turėkite vieną el. paštą socialiniams tinklams, prenumeratoms, registracijoms įvairiuose puslapiuose. Ir visiškai atskirą - tik bankui, mokesčių inspekcijai, pensijų fondui. Šis el. paštas neturi būti niekur kitur naudojamas. Jei kas nors gautų prieigą prie jūsų „kasdienio” el. pašto, jūsų finansinė informacija liks saugi.
- Slaptažodžių tvarkyklė - ne prabanga, o būtinybė. Bitwarden, 1Password, Dashlane - pasirinkite bet kurią. Taip, reikia mokėti (apie 30 eurų per metus), bet tai pigiausia draudimo forma. Slaptažodžių tvarkyklė leidžia turėti unikalų, sudėtingą slaptažodį kiekvienai svetainei, ir jums nereikia jų atsiminti.
- Virtualios kortelės kiekvienai prenumeratai. Daugelis bankų dabar siūlo virtualias korteles su limituotomis sumomis. Užsisakote Netflix? Sukurkite virtualią kortelę su 15 eurų mėnesio limitu.
Psichologiniai aspektai
Didžiausia klaida manyti, kad aukos yra kvailos. Socialinė inžinerija veikia ne proto, o emocijų lygmeniu.
- Skubos jausmas. „Jūsų sąskaita bus užblokuota per 24 valandas!” „Šis pasiūlymas galioja tik dar 2 valandas!” Kai jaučiame skubą, mūsų smegenys išjungia kritinį mąstymą. Evoliuciškai tai turėjo prasmę - kai bėga liūtas, nėra laiko analizuoti.
- Autoriteto principas. Kai kas nors apsimeta policininku, banko darbuotoju ar valstybės pareigūnu, mūsų instinktas yra paklusti. Sukčiai tai puikiai žino. Jie naudoja oficialiai atrodančius el. laiškus ir skambučius.
Praktinis patarimas: kai tik jaučiate spaudimą priimti greitą sprendimą dėl pinigų - sustokite. Jei tai tikrai svarbu, bus svarbu ir po 24 valandų. Niekada neduokite jokios informacijos žmogui, kuris jums paskambino. Net jei jie žino jūsų vardą, adresą ar dalį kortelės numerio (šią informaciją galima nusipirkti darknet už kelis eurus).
Ką daryti, jei jau tapote auka?
Štai ko niekas jums nepasakys: net jei pranešite policijai apie sukčiavimą, tikimybė atgauti pinigus yra apie 5-10%.
Jei pervedėte pinigus - skambinkite bankui DABAR. Ne po pietų, ne rytoj - dabar. Kiekviena minutė svarbi. Bankai gali bandyti sustabdyti mokėjimą arba užšaldyti gavėjo sąskaitą, bet tik jei sužino greitai.
Jei davėte kortelės duomenis - blokuokite kortelę per programėlę arba skambučiu.
Jei paspaudėte įtartiną nuorodą ir įvedėte slaptažodžius - keiskite juos VISUS. Ne tik to puslapio, bet visų, kur naudojate tą patį ar panašų slaptažodį.
Surinkite visus įrodymus: ekrano kopijas, el. laiškus, SMS žinutes, pokalbių įrašus. Viskas, kas susiję su incidentu.
Užpildykite pareiškimą policijai elektroniniu būdu per ePolicija.lt sistemą. Nereikia laukti eilėje komisariate - galite tai padaryti iš namų.
Pranešite apie sukčiavimą Lietuvos banko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).
Stebėkite visas savo sąskaitas kaip vanagė. Sukčiai dažnai pirma išbando nedideles sumas, patikrinti, ar kortelė veikia.
Patikrinkite savo kredito istoriją per Creditinfo ar Krediidiinfo. Sukčiai galėdami paima paskolas jūsų vardu.
Jei praradote didelę sumą, konsultuokitės su advokatu.
Kriptovaliutos: atskiras pavojus
Jei manote, kad tradicinis internetinis sukčiavimas blogas, kriptovaliutų pasaulis yra visai kitas lygis.
„Rug pull” tapo tokia įprasta, kad kriptovaliutų bendruomenėje tai beveik priimama kaip rizikos dalis. Kūrėjai paleidžia naują tokeną, aktyviai jį reklamuoja, žmonės investuoja, kaina kyla… ir staiga kūrėjai ištraukia visą likvidumą, palikdami investuotojus su beverčiais tokenais.
NFT projektai dar blogiau. 2025 metais 80% NFT projektų, kurie buvo paleisti 2023-2024 metais, dabar yra „mirusieji” - kūrėjai dingo, Discord serveriai uždaryti, pažadėtos funkcijos niekada neįgyvendintos.
Ar visiškai vengti kriptovaliutų? Nebūtinai, bet:
- Niekada neinvestuokite daugiau, nei galite sau leisti prarasti.
- Naudokite tik gerai žinomas biržas (Binance, Coinbase, Kraken).
- Saugokite dideles sumas hardware wallet’uose (Ledger, Trezor), ne biržose.
Vaikai ir paaugliai: ypač pažeidžiama grupė
Kol suaugusieji moko save apsisaugoti, vaikai ir paaugliai tampa vis dažnesnėmis aukomis.
Fortnite, Roblox, Minecraft - šie žaidimai turi vidines ekonomikas su tikrais pinigais. Vaikai keičiasi skinsais, perkasi valiutą, dalyvauja prekyboje. Sukčiai tai žino ir kuria schemas specialiai vaikams: „Nemokami V-bucks!”, „Išbandyk šį kodą ir gauk retą skin’ą!”.
Dar blogiau - grooming per žaidimus. Suaugęs žmogus užmezga draugystę su vaiku žaidime, laipsniškai įgyja pasitikėjimą, o paskui prašo nuotraukų, asmeninės informacijos ar net susitikimo.
Ką daryti?
- Ne blokuoti viską (tai neveikia ir tik skatina slėptis), bet kalbėti.
- Naudokite šeimos kontrolės įrankius, bet protingai. Google Family Link, Apple Screen Time leidžia matyti, ką vaikas daro, bet neturi būti totalinė stebėsena.
- Mokykite vaikus, kad jei kas nors internete prašo laikyti paslaptį nuo tėvų - tai raudonas signalas.
Socialinė inžinerija: kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo internetinių sukčių?
Štai keletas patarimų, kaip apsaugoti savo vaikus internete:
- Kalbėkite su vaikais: Atvirai diskutuokite apie interneto pavojus ir sukčiavimo schemas.
- Naudokite šeimos kontrolės įrankius: Stebėkite, ką vaikai daro internete, bet nepažeiskite jų privatumo.
- Mokykite vaikus atpažinti raudonus signalus: Paaiškinkite, kad negalima pasitikėti nepažįstamaisiais internete ir slėpti informacijos nuo tėvų.
Ateitis: technologijos kovoje su technologijomis
Paradoksas, bet ta pati technologija, kuri padeda sukčiams, gali padėti ir apsisaugoti. Bankai jau naudoja AI sistemoms aptikti įtartinas transakcijas. Naujos programėlės, tokios kaip ScamDetector ar FraudGuard, naudoja mašininį mokymąsi analizuoti el. laiškus, SMS žinutes ir puslapius realiu laiku.
Bet ir sukčiai nesnaudžia. Jie naudoja AI generuoti įtikinamesnius tekstus, kurti realistiškesnius deepfake video, net programuoti pažangius botus, kurie gali vesti pokalbius kaip tikri žmonės.
Reikalingas:
- Švietimas nuo mokyklos suolo.
- Griežtesnis platformų reguliavimas.
- Geresnė bankų atsakomybė.
Statistika
Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius sukčiavimo tipus ir prevencijos priemones:
| Sukčiavimo tipas | Prevencijos priemonės |
|---|---|
| Deepfake vaizdo skambučiai | Patikrinkite informaciją su artimaisiais per kitus kanalus, būkite skeptiški skubiems prašymams. |
| Investicinės platformos | Patikrinkite įmonės licencijas, venkite skubotų sprendimų, neinvestuokite didelių sumų iš karto. |
| Darbas iš namų (pinigų plovimas) | Būkite atsargūs su pasiūlymais apdoroti mokėjimus savo sąskaitoje, niekada neperveskite pinigų nepažįstamiems asmenims. |
| Kriptovaliutų sukčiavimas | Investuokite tik tiek, kiek galite prarasti, naudokite patikimas biržas, saugokite kriptovaliutas hardware wallet’uose. |
| Sukčiavimas žaidimuose (Fortnite, Roblox, Minecraft) | Kalbėkite su vaikais apie interneto pavojus, naudokite šeimos kontrolės įrankius, mokykite vaikus nepasitikėti nepažįstamaisiais. |