Šiandien primiršta tikroji žodžio „menas" reikšmė. Pernelyg dažnai pateikiama kaip meno kūrinys. „Meno kūrinius" sukūręs „menininkas" menkai suvokia, kas yra tikrasis menas. Jos tikslas - stebinti, stulbinti, šokiruoti. Literatūroje, teatre, dailėje, estradoje, televizijoje ir t. t., viskas, kas gimsta mumyse, ypač tai, kas gimsta čia ir dabar. Todėl ir gimsta surogatai arba, anot A. Maceinos, falsifikatai, pretenduojantys vadintis meno kūriniais. Skulptorius, žodžiu - Menininkas. Argi šiandien ji prarado savo aukštybes? Ar poezijos kūrinių turinys praranda savo idėjinį suvokiamąjį pradą, neišvengiamai praranda ir savo vaizdinę formą?
Kokią reikšmę turi kūryba žmogaus gyvenime? Kokios yra minties ir vaizdo darnos filosofo ir poeto A. Maceinos poezijoje? Išjudinus mitus, dar būtų galima diskutuoti apie skirtumus tarp meninio tyrimo ir meninės praktikos, santykius tarp teorijos ir praktikos, metodologijas.
Meninis Tyrimas ir Jo Svarba
Jau dabar akivaizdu, kad antrasis XXI amžiaus dešimtmetis meno edukacijoje bus paženklintas meninio tyrimo įdagu, panašiai kaip pirmasis dešimtmetis buvo įtrauktas tarpdiscipliniškumo sūkurio. Dažniausiai meninis tyrimas Lietuvoje, taip pat ir Didžiojoje Britanijoje bei Šiaurės šalyse, kur jis seniausiai įsitvirtinęs, yra siejamas su doktorantūros ir kartais magistrantūros studijomis. Vilniaus dailės akademija turi bene didžiausią meno doktorantų skaičių visame Šiaurės ir Baltijos šalių regione - dailės ir dizaino kryptyse jų studijuoja daugiau kaip 40.
Tačiau meninis tyrimas nėra vien tik meno edukacijos ir doktorantūros produktas. Tai sena kai kurių menininkų veikla, kuri per XIX a. ir vėliau per įvairias gryninimo (modernybės) strategijas buvo atskirta nuo kitų kūrėjų-tyrėjų veiklos, t.y. mokslininkų. Natūralu, kad su kiekvienu nauju posūkiu ir mada šiuolaikiniame mene nenutrūkstamai pradeda gamintis mitai, išgalvoti teiginiai ir abejonės, kurios plinta nesuvaldomu gandų greičiu. Šiuo metu meninis tyrimas praktikuojamas bent trijuose kontekstuose: šiuolaikiniame mene, meno edukacijoje ir moksliniuose tyrimuose.
Meninio Tyrimo Tikslai ir Privalumai
- Meno laisvės išsaugojimas.
- Menininkų patirčių ir žinių įgalinimas.
- Bendradarbiavimo galimybės su kitomis intelektinėmis ir emocinėmis žmogaus veiklomis.
- Intelektualinė ir bendruomeninė aplinka gauti iš kolegų ir bendraminčių nešališkų komentarų ir paramos.
- Menininko kaip aktyvaus kūrėjo, kuratoriaus, tyrėjo vaidmenų įgalinimas.
Parodos Lietuvoje
Lietuvoje nuolat vyksta įvairios meno parodos, pristatančios tiek istorines, tiek šiuolaikines kūrybos tendencijas.
Parodų Apžvalga
- Kolektyvinė menininkų paroda “KONTRASTAI” UNIDECO erdvėje Vilniuje.
- Personalinė-bloom stabilizuotų samanų paveikslų paroda Verslo Parke AUŠRA Kaune.
- Edmundo Kartano tapybos darbų paroda “Kūrinija 2” UNIDECO erdvėje Vilniuje.
- Artūro Šlipo personalinė tapybos darbų paroda “Susitikimai” Kauno kultūros centre.
- Žiedūnės Aleknaitės abstrakčios tapybos darbų paroda „Apie tai, ko nemato akys“ Kauno kino centre „Romuva“.
Tapytojos Lauros Aitmanės personalinė tapybos darbų paroda „Šlapi peizažai“
Kauno kultūros centro I aukšto fojė veikia tapytojos, architektės Lauros Aitmanės personalinė tapybos darbų paroda „Šlapi peizažai“.
Fotomenininkės Laimos Perkauskienės antroji personalinė fotografijų paroda “ŠVENTIEJI VANDENYS. VASARA”
Šiuo metu Verslo Parke AUŠRA veikia fotomenininkės Laimos Perkauskienės antroji personalinė fotografijų paroda “ŠVENTIEJI VANDENYS. VASARA”.
Eglės Pilkauskaitės paroda „Baigiamojo darbo (re)vizija“
Galerijoje „Akademija“ tyrinėjamas asmeninis Eglės Pilkauskaitės studijų Londono menų universitete (UAL) baigiamojo darbo santykis ir jo įtaka ateities kūrybiniams jos pasirinkimams.
Mato Gaučo paroda VDA ekspozicijų erdvėje „Kreatoriumas“
Keramika Matas neapsiriboja ir įvairiomis medžiagomis užpildo erdvę. Parodoje esančios nenaudojamos dujinės krosnys virsta molio instaliacija.
tags: #kiekvienas #gali #buti #menininkas #tik #menininkai