Kiekvienas tikrasis narys turi teisę atstovauti bendrijai, jeigu bendrosios jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Tačiau ne visada kito asmens veiksmai laikomi atstovavimu.
Atstovavimas reiškia šiuos bruožus:
- Atstovavimas charakteringas tuo, kad subjektui priklausančias teises ir pareigas įgyvendina kitas asmuo - subjektas, pavyzdžiui, juriskonsultas vietoje direktoriaus.
- Atstovas veikia ne savo, o atstovaujamo subjekto vardu. Todėl jo įgytos teisės ir pareigos nuo įgijimo momento priklauso atstovaujamajam.
- Atstovui suteikiamos tam tikros teisės, ir jis, griežtai laikydamasis šių įgalinimų, atlieka jiems įgyvendinti reikalingus savarankiškus valios aktus.
CK 2.83 straipsnis sako:
- Juridinio asmens valdymo organo narys turi teisę veikti juridinio asmens vardu savarankiškai, jeigu įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose nenustatyta kitaip.
- Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu yra nustatytas kiekybinis atstovavimas, t. y. juridinio asmens vardu gali veikti tik keli valdymo organo nariai kartu ar valdymo organo narys ir atstovas kartu, ar valdymo organo narys ir kito organo narys kartu, ar valdymo organo narys ir dalyvis kartu. Kiekybinis atstovavimas turi būti numatytas juridinio asmens steigimo dokumentuose, nurodytas juridinių asmenų registre ir paskelbtas juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
- Juridinio asmens valdymo organo narys neturi teisės perleisti juridinio asmens turtą neatlygintinai, taip pat įkeisti ar kitaip suvaržyti jį daiktinėmis teisėmis, jeigu juridinio asmens steigimo dokumentuose nenustatyta kitaip.
Be to, valdybos darbo reglamente nustačius, kad tam tikrus veiksmus bendrovės vardu turi atlikti tik valdybos pirmininkas, arba valdybos pirmininkas su vienu iš valdybos narių (kiekybinis atstovavimas), toks įgalinimų suteikimas ir jų apimties apibrėžimas laikytinas prokūra, o valdybos pirmininkas arba valdybos primininkas drauge su vienu iš valdybos narių - bendrovės atstovais.
Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Jeigu bendrovės įstatuose numatytas kiekybinis atstovavimas, įstatuose turi būti nustatyta konkreti tokio atstovavimo taisyklė, pagal kurią kartu su valdymo organų nariais visais atvejais bendrovės vardu turi veikti ir bendrovės vadovas.
Tiesa, patartina, kad tokie santykiai būtų aptarti bendrovės įstatuose.
Šios principinės nuostatos iš dalies lėmė ir atskiro teisinio instituto - prokūros - atsiradimą naujajame civiliniame kodekse. Šis institutas ypač aktualus pelno siekiantiems juridiniams asmenims, nes pagal naująjį civilinį kodeksą prokūra yra iš esmės vienintelė įgaliojimo forma, pagal kurią pelno siekiantis juridinis asmuo gali suteikti įgalinimus įmonės darbuotojui ar kitam asmeniui veikti įmonės vardu ir interesais.
Pažymėtina, kad iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo, juridinio asmens įgalinimų, suteikiamų įmonės darbuotojui ar kitam asmeniui, apimtis buvo patvirtinama tradiciniu įgaliojimu, kuris galėjo būti tiek vienkartinis, tiek ir daugkartinis, išduodamas konkrečiai apibrėžtiems teisiniams veiksmams, tiek ir visiems su pavedimu susijusiems teisiniams veiksmams.
Šiuo požiūriu prokūra vertintina kaip bendro pobūdžio (generalinis) įgaliojimas, kuris atstovui suteikia teisę atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens verslu.
Tai vis dėlto, kuo gi prokūra skiriasi nuo tradicinio įgaliojimo? Atsakymas į šį klausimą glūdi detalesnėje prokūros išdavimo ir galiojimo nuostatų analizėje.
Lyginant su įprastiniu įgaliojimu, prokūra skiriasi dar ir tuo, kad ji turi būti įregistruota viešame registre ir tik nuo jos įregistravimo momento ji įsigalioja prokuristo ir trečiųjų asmenų santykiams. Tačiau civilinio kodekso nuostatos nustatančios registracijos reikalavimą šiuo metu nėra įsigaliojusios, todėl, kol nėra priimtų poįstatyminių teisės aktų, santykiams su trečiaisiais asmenimis prokūra įsigalioja taip pat nuo jos išdavimo.
Šis registracijos reikalavimas bei draudimas pelno siekiantiems juridiniams asmenims išduoti kitokį įgaliojimą nei prokūra, leidžia maksimaliai apriboti galimybes piktnaudžiauti pelno siekiančių juridinių asmenų atstovams bei užtikrinti sąžiningų trečiųjų asmenų teisių apsaugą.
Civilinio kodekso 2.182 str. įtvirtina pareigą prokuristui, atstovaujamojo vardu pasirašančiam dokumentus nurodyti, kad jis veikia kaip prokuristas, t.y. įrašyti žodį "prokuristas" arba jo sutrumpinimą "pp" (per procurationem).
Protingai ir sąžiningas veikiantis trečiasis asmuo, žinodamas, kad sandorį sudaro su prokuristu, visada turės galimybę patikrinti atstovo įgalinimus, kreipdamasis į viešąjį registrą. Be to, tokiu būdu sumažėja trečiojo asmens galimo nesąžiningumo įrodinėjimo problema, nes, jei trečiasis asmuo patikrina prokuristo įgalinimus viešame registre, paneigti trečiojo asmens sąžiningumo prezumpciją tampa žymiai sunkiau.
Reikia pastebėti, kad šiuo metu, kol kodekso nuostata, reikalaujanti įregistruoti prokūrą, nėra įsigaliojusi, nesvarbu kaip dokumentas yra pavadinamas - įgaliojimu ar prokūra. Šiuo atveju pakanka, kad juridinio asmens valdymo organai išreiškia savo valią išduoti tokį įgaliojimą, kuris suteikia atstovui teisę atlikti visus veiksmus susijusius su juridinio asmens verslu.
Tačiau, kai prokūrų registras pradės veikti, tam, kad prokūra registro tvarkytojas priimtų ir įregistruotų turės būti pateikiamas atitinkamai pavadintas dokumentas.
Svarbu tai, kad ne visiems veiksmams atlikti būtina išduoti prokūrą. Įmonė gali pavesti savo darbuotojams atlikti veiksmus, kurie tam tikroje verslo srityje yra kasdieniai ir įprastiniai, neišduodama prokūros.
Pavyzdžiui, parduotuvės kasininkai ar sandėlininkai, be specialaus įgaliojimo turi teisę parduoti, išduoti ar priimti prekes, taip pat priimti pretenzijas dėl prekių kiekio ir kokybės (CK 2.185 str.).
Civilinis kodeksas įsakmiai nustato ir prokuristo teisių apribojimus. Prokuristas neturi teisės perleisti atstovaujamojo nekilnojamąjį daiktą (įmonę) ar suvaržyti teises į jį; pasirašyti atstovaujamojo balansą ir mokesčių deklaraciją; skelbti atstovaujamojo bankrotą; duoti prokūrą; priimti į įmonę dalininkus; perduoti savo įgalinimų kitam asmeniui.
Dėl šių įstatymo nuostatų kyla klausimas, ar apskritai įmonė gali įgalioti kokį nors kitą asmenį perleisti jos nekilnojamąjį turtą. Turint omenyje šiame rašinyje aptartas civilinio kodekso naujoves atstovavimo teisinių santykių reguliavimo srityje, galima teigti, kad tiek perleisti nekilnojamąjį turtą, tiek atlikti kitus veiksmus, nurodytus CK 2.179 str., pelno siekiantys juridiniai asmenys gali tik per savo organus, kurie veikia pagal įstatymų ar įmonės steigimo dokumentų nustatytus įgalinimus (pvz. administracijos vadovas).
Šiuo atveju kyla nemažai papildomų praktinių klausimų, pavyzdžiui, UAB direktoriaus atostogų metu įmonė būtinai turi sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo sandorį. Vienas iš panašių situacijų sprendimo būdų galėtų būti įmonės direktoriaus pavaduotojo pareigybės numatymas įmonės įstatuose, ką leidžia padaryti Akcinių bendrovių įstatymo 38 str. 7 d. Be to, nebūtina, kad direktoriaus pavaduotojas būtu nuolatinis bendrovės darbuotojas, todėl jį galima paskirti ir direktoriaus atostogų laikotarpiui.
Sprendžiant klausimą dėl to, kas juridinio asmens vardu turi teisę išduoti prokūrą, svarbu tai, kad civilinis kodeksas aiškiai nustato, kad prokūrą išduoda atitinkamas juridinio asmens valdymo organas ar juridinio asmens savininkas arba jo įgaliotas asmuo juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka. Akcinių bendrovių atveju akivaizdu, kad prokūrą bendrovės vardu visų pirma turi teisę išduoti administracijos vadovas (direktorius ir pan.) - tai išplaukia iš paties LR Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų.
Kyla klausimas, ar prokūrą bendrovės vardu turi teisę išduoti valdyba ar netgi visuotinis akcininkų susirinkimas? Remiantis aukščiau minėta LR CK nuostata, valdybai tokia teisė suteiktina tik tuo atveju, jeigu tokia teisė aiškiai įtvirtinta bendrovės įstatuose.
Be to, valdybos darbo reglamente nustačius, kad tam tikrus veiksmus bendrovės vardu turi atlikti tik valdybos pirmininkas, arba valdybos pirmininkas su vienu iš valdybos narių (kiekybinis atstovavimas), toks įgalinimų suteikimas ir jų apimties apibrėžimas laikytinas prokūra, o valdybos pirmininkas arba valdybos primininkas drauge su vienu iš valdybos narių - bendrovės atstovais. Tiesa, patartina, kad tokie santykiai būtų aptarti bendrovės įstatuose.
LR Akcinių bendrovių įstatymo ir LR CK prasme visuotinis akcininkų susirinkimas yra laikytinas ne bendrovės valdymo organu, o tiesiog bendrovės, kaip juridinio asmens, organu, todėl aukščiau pacituota LR CK nuostata visuotiniam akcininkų susirinkimui nesuteikia teisės išduoti prokūros. Vis dėlto, bendrovės valdymo organai savo veikloje privalo vadovautis visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais, todėl pastarasis išlaiko galimybę įtakoti prokūros išdavimą.
Aptarus naujojo LR CK nuostatas, atkreiptinas dėmesys į šias sureguliavimo spragas. Visų pirma, nėra aišku, ar vienkartinio pobūdžio veiksmui komercinio pobūdžio juridinis asmuo taip pat turėtų išduoti prokūrą. Kaip jau minėta, tai prieštarautų pačios prokūros, kaip bendro pobūdžio įgaliojimo, sampratai, tačiau LR CK šio aspekto nedetalizuoja. Kita vertus, kyla klausimas, ar tiems teisiniams veiksmams, kurių atlikimui negalima prokūra (nekilnojamojo daikto perleidimui ir pan.), pelno siekiantis juridinis asmuo turi teisę išduoti įgaliojimą.
Juridinio asmens atstovavimo schema
tags: #kiekybinis #atstovavimas #kas #gali #buti