Renkantis naują būstą, balkonas yra vienas svarbiausių kriterijų, kurį nurodo beveik pusė (47 proc.) Lietuvos gyventojų. Kadangi balkonai yra itin vertinama būsto dalis, NT vystytojai stengiasi kuo geriau atliepti šį klientų lūkestį ir tik išskirtiniais atvejais siūlo butų be balkonų ar terasų. Tačiau kas iš tikrųjų yra balkonas ir kokios yra gyventojų teisės bei atsakomybės, susijusios su šia erdve?
Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra galimybės įrengti įprasto balkono, stengiamasi suprojektuoti bent iš pietų Europos kilusius siaurus prancūziško tipo balkonus, kuriuose dalį didelio lango dengia turėklai. „Kiek projekte yra būstų su balkonais, labai priklauso nuo galimybės tuos balkonus suprojektuoti konkrečioje miesto dalyje, taip pat nuo paties projekto koncepto ir sprendinių, kuriuos kuria architektas". Būna atvejų, kai gaunamas leidimas balkonus konstruoti tik vienoje namo pusėje, arba kai kuriose miesto vietose, pavyzdžiui, senamiestyje, balkonai gali būti išvis neleidžiami“, - komentuoja R.
„Realco“ pardavimų vadovė pataria renkantis būstą atkreipti dėmesį, ar balkono, lodžijos plotas nėra įskaičiuotas į bendrą buto kvadratūrą, nes tokių atvejų pasitaiko, kai siūloma įsigyti būstą su įstiklintu balkonu ar lodžija. Teisiniuose reglamentuose nurodoma, kad įstiklinti balkonai ir lodžijos yra įskaitomi į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą.
R. Meškelė pastebi, kad balkonų, lodžijų ar terasų pirkėjai pageidauja nepriklausomai nuo būsto segmento. „Lyginant senesnius projektus su dabar statomais, balkonai didėja nežymiai, o labiausiai pasikeitė jų forma - balkonai tapo gilesni. Dažniausiai aukštesnės klasės būstuose balkonai būna didesni, bet tai nėra taisyklė. Gyventojai nori, kad balkone būtų ne tik patogu pastovėti, bet ir pakankamai erdvės pastatyti staliuką ar kokį kitą baldą. Tai daugiabutyje gyvenančių žmonių privati erdvė lauke, kuri yra labai vertinama“, - sako J.
Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad privačia erdve laikomi balkonai nėra gyventojų nuosavybė. Balkonuose negalima rengti vakarėlių, nederėtų kepti kepsnių, o nuo šių metų pradžios - ir rūkyti, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Taip pat nerekomenduojama balkonuose kaupti ar laikyti daiktų (nenaudojamų baldų, vaikų žaislų, likusių statybinių medžiagų, automobilių padangų ir kt.), kurie gali darkyti gyvenamojo namo estetinę išvaizdą.
„Gėlės ar kiti augalai balkonuose yra labai gražu, estetiški kabantys vazonai taip pat, bet pasitaiko atveju, kai balkonų išorėje kabantys vazonai nukrinta, o laistant juose augančias gėles apliejami kaimynai. Tokių situacijų būtų galima išvengti, jei vazonai kabėtų vidinėje balkono pusėje“, - kaip sukurti saugų ir jaukų balkoną pataria J. Žalys.
Balkonų Stiklinimas: Leidimai ir Apribojimai
Savarankiškas balkonų stiklinimas - dar viena problema, į kurią dėmesį atkreipia tiek „Realco“ pardavimų vadovė, tiek architektas. „Savavališkas balkonų stiklinimas labai negera praktika ir tai reikia drausti. Balkono įstiklinimas yra ne tik bendrosios architektūrinės pastato išraiškos darkymas, bet ir gali būti traktuojamas kaip nelegali statyba, nes įstiklinto balkono plotas turėtų būti įtraukiamas į pastato bendrą plotą“, - pastebi architektas J.
R. Meškelė atkreipia dėmesį, kad dažnas būsto pirkėjas domisi, kaip įstiklinti įsigyto būsto balkoną, tačiau retas žino, kad balkono stiklinimo projektas traktuojamas kaip paprastasis remontas, kuriam reikalingas leidimas. Norint įstiklinti balkoną, pirmiausia reikia gauti leidimą iš projekto architekto.
Saugumo Reikalavimai ir Draudimai
„Balkonuose savarankiškai negalima gręžti jokių skylių, nes gali būti pažeistos pastato konstrukcijos, betonas, mūras, monolitas ar armatūra ir dėl to pradėti skylinėti viso namo sienos. Norint balkone pasikabinti šiuo metu itin populiarias sūpynes, hamakus, gimnastikos juostas ar kitus daiktus, taip pat tikriausiai į balkono lubas teks gręžti tvirtinimo elementus, o tai yra draudžiama, tad pirmiausia patarčiau apsvarstyti, ar tikrai to reikia. Daugiabučio namo balkonas nėra individualaus namo terasa, kurioje galima ir reikėtų sutalpinti viską“, - sako R.
Balkonas - pastato dalis, išsikišusi aikštele iš fasado. Atsirado Italijoje renesanso laikais. Balkonai būna uždari ir atviri. Uždari kartais eina ištisai per kelis aukštus, sudarydami kambarių dalį. Tokie balkonai vadinami erkeriais. Balkonai, kurie eina aplink visą pastatą, vadinami galerijomis.
Architektas P. Čepaitis džiaugiasi, kad pamažu baigiasi savavališka balkonų įstiklinimo mada ir atkreipia dėmesį, kad nereikia tapatinti balkono ir lodžijos, kuri visuomet būna dengta. „Ryškėja teigiama tendencija, kad pirkėjai naudojasi tokiomis erdvėmis, kokias nusipirko. Tokiais balkonais, kokie buvo plėtotojo ir architekto vizijoje. Žinoma, kad lauko baldai, kėdės, kilimas, staliukai yra sveikintini. Džiugu, kad balkonai neperdažomi ar neklijuojamos plėvelės ant stiklinių turėklų.
Be tinkamų baldų parinkimo, balkonui jaukumo suteikia tinkamas apšvietimas. Prieš projektuodami fasadą, apšvietimą įvertina architektai. „Apšvietimas turi būti funkciškas, kad šviesos pakaktų ir temstant, nereikėtų galvoti apie papildomą šviestuvą. Jeigu kiekvienas balkonas turės skirtingą šviestuvų dizainą, apšvietimo intensyvumą ir spalvą, tai visam pastatui suteiks nereikalingo chaoso“, - apšvietimo įtaką įvertina P. Čepaitis.
Architektas pritaria ir augalų auginimui balkone. „Tikėtina, kad šiltėjant žiemoms balkonų išnaudojimas vis labiau ilgės. Jeigu balkonas yra architektūriškai įkomponuotas į fasado nišą, vėjo, tiesioginių kritulių mažiau. Tokią žiemą kaip ši, ten galima pasistatyti šildytuvą ir ilsėtis bei skaityti knygą“, - sako P. Čepaitis.
Balkonų Priežiūra ir Remontas: Kieno Atsakomybė?
Eižėjantis ir trupantis betonas, yranti armatūra - tokie negalavimai kamuoja ne vieno senos statybos uostamiesčio daugiabučio balkonus. Miesto vaizdą darko ne tik senos statybos pastatų prastos būklės balkonai. Daugiabutis gyvenamasis namas, kaip ir jo išorės sienos, komunikacijos, laiptinės, įėjimo durys, yra butų savininkų nuosavybė. Balkono apatinė dalis yra bendra namo konstrukcija, o balkono turėklai ir grindys yra gyventojų nuosavybė - ja naudojasi gyventojai.
Siekdami užtikrinti pastatų priežiūros teisinio reguliavimo harmoniją, svarbu koreguoti Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą. Jame pateiktas detalus bendrojo naudojimo objektų apibrėžimas neatspindi pastatų konstrukcijos ir jų inžinerinių sistemų įvairovės. Prie pastato bendrųjų konstrukcijų apriori priskiriamos balkonų laikančios konstrukcijos ir aptvarai, kai realybėje gali būti ir dažnai yra kitaip.
Tikslingiau būtų šioje sąvokoje apsiriboti nuorodą į bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuris sudaromas pagal aplinkos ministro tvirtinamą formą ir derinamas su butų ir kitų patalpų savininkais. Tokia Bendrijų įstatymo korekcija leistų lanksčiau formuoti bendrojo naudojimo objektų sampratą, atsižvelgus į pastatų įvairovę ir jų priežiūros praktikoje iškylančius klausimus. Be to, pastato pagrindinių konstrukcijų ir jų inžinerinių sistemų apibrėžtis yra ne Bendrijų, o Statybos įstatymo ir jį lydinčių reglamentų dalykas.
Balkonų, kaip pastato dalies, techninė kontrolė priskiriama pastato techniniam prižiūrėtojui. Už paminėtų reikalavimų nesilaikymą gali būti taikomos administracinės nuobaudos. Taigi Statybos įstatymas aiškiai apibrėžia balkonų savininkų ir namo techninio prižiūrėtojo atsakomybės ribas. Iš to sektų logiškas išlaidų susijusiu su balkonų priežiūra ir remontų paskirstymas daugiabučiame name.
Už balkonų remontą turėtų apmokėti butų su balkonais savininkai, o už pastato techninę priežiūrą, įskaitant balkonų būklės kontrolę, - visi namo savininkai proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje.
Siekiant pastatų priežiūros teisinio reguliavimo harmonijos, aktuali Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo korekcija. Jame pateiktas detalus bendrojo naudojimo objektų apibrėžimas neatspindi pastatų konstrukcijos ir jų inžinerinių sistemų įvairovės. Prie pastato bendrųjų konstrukcijų apriori priskiriamos balkonų laikančios konstrukcijos ir aptvarai, kai realybėje gali būti ir dažnai yra kitaip.
Tikslingiau būtų šioje sąvokoje apsiriboti nuorodą į bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuris sudaromas pagal aplinkos ministro tvirtinamą forma ir derinamas su butų ir kitų patalpų savininkais. Tokia Bendrijų įstatymo korekcija leistų lanksčiau formuoti bendrojo naudojimo objektų sampratą, atsižvelgus į pastatų įvairovę ir jų priežiūros praktikoje iškylančius klausimus. Be to, pastato pagrindinių konstrukcijų ir jų inžinerinių sistemų apibrėžtis yra ne Bendrijų, o Statybos įstatymo ir jį lydinčių reglamentų dalykas.
Šiame straipsnyje aptarti daugiabučių namų balkonų ir liftų priežiūros ir atnaujinimo išlaidų teisingesnio paskirstymo butų ir kitų patalpų savininkams klausimai būtų lengviau sprendžiami patikslinus Civilinio kodekso reglamentuojamas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės normas, derinant jas su bendrąja (bazine) nuosavybės samprata, bei patikslinus Bendrijų įstatymą.
Tačiau straipsnyje aptarti klausimai gali būti sprendžiami galiojančių teisės normų rėmuose. Esant ne sąryšiui tarp atskirų teisės normų, pirmenybę teikiant toms normoms, kurios artimesnės teisingumo ir sąžiningumo principams.
Svarbu prisiminti, kad balkonas yra ne tik privati erdvė, bet ir pastato dalis, kurios priežiūra ir naudojimas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Laikantis šių reikalavimų, galima užtikrinti ne tik savo, bet ir aplinkinių saugumą bei komfortą.
Balkonai Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt
Pagrindiniai aspektai, kuriuos reikia žinoti apie balkonus:
- Balkonas nėra privati nuosavybė, bet naudojimosi teisė priklauso buto savininkui.
- Balkonų stiklinimui reikalingas leidimas.
- Balkone draudžiama kaupti daiktus, kurie darko pastato estetinę išvaizdą.
- Balkonų priežiūros ir remonto išlaidos paskirstomos pagal galiojančius įstatymus.
Apibendrinant, balkonas yra svarbi būsto dalis, tačiau jo naudojimas ir priežiūra turi būti vykdomi atsakingai, atsižvelgiant į įstatymus ir kitų gyventojų interesus. Tik tokiu būdu balkonas gali tapti tikra namų puošmena ir komforto zona.