Kilnojamojo turto muitinės įvertinimas Lietuvoje

Kilnojamasis turtas - tai turtas (daiktas), kuris nepakeičiant paskirties gali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą, o turto vertė iš esmės lieka nepakitusi.

Kilnojamas turtas, lyginant su nekilnojamu turtu, dėvisi ženkliai greičiau, o tai lemia ir spartesnį turto vertės pokytį. Populiariausia kilnojamo turto vertinimo rūšis - automobilių vertinimas. Dažniausiai automobilių vertinimas atliekamas perkant transporto priemonę lizingo būdu, dažnu atveju vertinimas atliekamas ir paveldėjimo (dovanojimo) atveju, atliekant muitinės procedūras, ar siekiant gauti valstybės kompensaciją.

Be automobilių vertinimo, turėdami reikiamą patirtį ir kompetenciją, vadovaudamiesi turto vertinimo metodika ir įstatymu, vertiname visą kilnojamą turtą.

ES prekybos politikos schema

Kilnojamojo turto vertinimo procesas

Norint įvertinti kilnojamąjį turtą, atliekami šie etapai:

• Duomenų analizė
• Vertinamo turto apžiūra
• Ataskaitos rengimas
• Ataskaitos pateikimas

Muitinės funkcijos įgyvendinant preferencinius susitarimus

Lietuvai 2004-05-01 įstojus į ES, iš esmės pasikeitė ir užsienio prekybos režimas. Visos iki to laiko galiojusios Laisvosios prekybos sutartys ir vyriausybiniai lengvatiniai prekybiniai susitarimai neteko juridinės galios, t.y. nustojo galioti.

Kadangi tinkamai išduotas preferencinę prekių kilmę pagrindžiantis dokumentas suteikia teisę importuoti prekę taikant sumažintą ar net 0 proc. importo muito tarifą, tai labai svarbu atliekant kilmės įrodymo kontrolę tinkamai atlikti auditą ir išaiškinti atvejus, dėl galimai klastojamos prekių kilmės siekiant apeiti prekėms nustatytus importo muito tarifus.

Šiais tempais augant užsienio prekybai, vykstant tam tikram šalių ar teritorijų ekonominiam pasiskirstymui, gamtinių išteklių panaudojimui bei galimybėms vienoje ar kitoje šalyje gaminti įvairias prekes ir prekybinių ryšių plėtros eigoje atsirandant naujoms ar modifikuojantis jau esamoms tarptautinėms Laisvosios prekybos, Asocijuotos narystės, Muitų sąjungos ar kitoms sutartims, prekių kilmės elementas išlieka ir vėl atgimsta, aktualiu naujoje šviesoje (pvz. šios kilmės kumuliacijos formų taikymo, derinimą).

Tyrimo tikslas

Išanalizuoti ES preferenciniuose susitarimuose nustatytas prekių kilmės taisykles ir atlikti jų palyginamąją analizę.

Taip pat, išanalizuoti šias prekių kilmės koncepcijos ir teisinio reglamentavimo principus, bei tarpusavyje juos palyginti.

Tyrimo metu taikytas - teisinis dokumentų analizės tyrimo metodas. Naudojant šį metodą, darbe buvo tiriami Lietuvos Respublikos, kai kuris užsienio valstybių teisės aktai, tarptautinės teisės dokumentai ir tarptautinės sutartys.

Magistro baigiamojo darbo tikslui ir iškeltiems uždaviniams spręsti padėjo autorės darbo patirtis Vilniaus teritorinės muitinės Prekių kilmės poskyryje, įgytos žinios Lietuvos ir užsienio šalių kvalifikacijos kėlimo kursuose.

Prekybos liberalizavimas ir ES integracija

Dėl išaugusios prekybos spartėja viso pasaulio ekonominis augimas, tai teikia naudos visiems. Vartotojai turi platesnį prekių pasirinkimą, o dėl importuotos ir šalyje gaminamos prekių konkurencijos mažėja kainos ir didėja prekių kokybė.

Svarbiausias ES prekybos principas yra atverti savo rinką importui iš išorės, jei jos prekybos partnerės daro tą patį.

Šios šalys tokia forma turi galimybę įsigyti pigesnes žaliavas ar jau gatavus produktus. Analizuojant ES preferencinės prekybos apimtis 2001 m., kaip pateikta 1 pav., preferencinė prekyba sudarė 21 proc. visų importuotų prekių, t.y. penktadalį ES importo.

ES prekybos susitarimai

Kalbant apie įvykius Lietuvoje, turėjusius lemiamą įtaką prekybos liberalizavimui negalima nepaminėti Lietuvos siekio tapti PPO nare, nes tai buvo svarbus prekybos politikos reformų ir ekonomikos atvėrimo elementas. Lietuvai teko derėtis dėl prisijungimo prie šios daugiašalės prekybos sutarties, kuri XX a. antroje pusėje tapo tarptautinės prekybos pagrindu.

Lietuva visateise PPO nare tapo 2001 m. gegužės 31 d. Siekiant integruotis į tarptautinius ekonominius ir prekybinius santykius, į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą buvo įtrauktas sprendimas pradėti derybas dėl prisijungimo prie Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos, o vėliau, kai buvo įkurta PPO, ir dėl narystės šioje organizacijoje.

Narystė PPO suteikė Lietuvos prekybos režimui stabilumą ir patikimumą - tai reikšmingi veiksniai prekybos partneriams ir investuotojams. Lietuvos prekybos politika šiomis šalimis tapo liberalesnė, skaidresnė ir prognozuojama, o pati Lietuva - patrauklesnė, patikimesnė užsienio prekybos partnerė. Narystė PPO turėjo didžiulę reikšmę tiek eksporto skatinimo, tiek verslo aplinkos gerinimo, tiek PPO siūlomų prekybos priemonių taikymo srityse.

Aktyvus dalyvavimas dvilateraliniuose ir regioniniuose prekybos susitarimuose tapo pagrindine Lietuvos užsienio prekybos politikos režimo tendencija, kuri galiausiai turėjo būti įtvirtinta įstojimu į didžiausią pasaulyje regioninį darinį - Europos Sąjungą. Tuo metu Lietuva buvo pasirašiusi laisvosios prekybos sutartis su 27 šalimis. Pirmosios laisvosios prekybos sutartys pasirašytos 1992-1993 m. su kai kuriomis ELPA šalimis. Politiškai svarbiausia buvo 1994 m. pasirašyta laisvosios prekybos sutartis su ES ir įsigaliojusi 1995 m. pradžioje.

Integracija į ES ir narystės joje perspektyva tapo lemiamu veiksniu, paskatinusiu trišalius susitarimus, liberalizavusius prekybą tarp Baltijos šalių, sudarymą ir dvilateralinius susitarimus su dauguma CELPA narių pasirašymą.

Lietuvai įstojus į ES bendrąją rinką, narystė Europos Sąjungoje reiškia seniausios ir sėkmingiausiai integruotos ES politikos srities - Bendrosios prekybos politikos (BPP) įgyvendinimą.

ES Bendroji prekybos politika

ES vidaus teisės normos, susijusios su bendrąja prekybos politika, paprastai skirstomos į bendrąjį muitų tarifą ir kitas priemones - eksporto bei importo taisykles, prekybos apsaugos priemones.

Europos Bendrija taiko preferencinius importo muitus pagal Bendrąją preferencijų sistemą (BPS) arba sudarytas preferencinės prekybos sutartis. Šiomis tolimiausiomis savo partneriais Azijoje ir Ramiojo vandenyno šalyse, jau neminint artimų kaimynų Europoje, šalims ES taikomos preferencijos paprastai atspindi valstybių narių politinius prioritetus ir istorinius ryšius.

Didelės preferencijos šiuo metu yra suteiktos Europos ekonominės erdvės, įsigaliojusios 1994 m. Toliau eina: EEE nepriklausanti, Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalis - Šveicarija. Žemiau ,,preferencijų piramidėje" yra Viduržemio jūros regiono šalys (Euro-Med Izraelis, Libanas, Sirija, Egiptas, Marokas, Alžyras, Jordanija, Tunisas, Palestina).

Europos Sąjunga ir Vakarų Balkanų šalys kartu sukūrė vadinamąjį ,,stabilizacijos ir asociacijos procesą", kuriame be Kroatijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, taip pat dalyvauja Albanija, Bosnija ir Hercogovina, Serbija bei Juodkalnija. Pasirašyti susitarimai su Pietų Afrika. Dar žemiau pagal preferencijas yra septyniasdešimt septynios AKR šalys, su kurioms yra pasirašyta ekonominio bendradarbiavimo ir prekybos sutartis (iki 2000 m. galiojo Lome konvencija, kuri šiuo metu yra transformuota į Cotonou sutartį, pasirašytą 20 metų laikotarpiui) ir šioms šalims suteiktos preferencijos kilmė siejama su buvusiu jų kolonijiniu statusu ir istoriniais ryšiais su kai kuriomis ES šalimis- senbuvėmis ( Belgija, Didžiąja Britanija, Prancūzija bei Olandija).

Pagal Cotonou sutartį AKR šalims suteikiamos vienašališkos prekybos preferencijos, išskyrus žemės ūkio prekes. Cotonou susitarimas skirtas prekybos ir bendradarbiavimo klausimams, t.y.sukurta nauja prekybos ir plėtros strategija, kuria siekiama integruoti šias šalis į pasaulio ekonomiką. Šios šalies Bendrija taiko vienašales prekybos nuolaidas.

ES derasi su MERCOSUR šalių grupe (Urugvajus, Paragvajus, Brazilija ir Argentina) dėl asociacijos sutarties, įskaitant laisvosios prekybos zonos tarp šių dviejų grupių sukūrimo. Artimuosiuose Rytuose ES derasi dėl laisvosios prekybos sutarties su Persijos įlankos šalių Bendradarbiavimo tarybos GCC šalimis (angl.Gulf Cooperation Council: Saudo Arabija, Omanas, Kuveitas, Kataras, Bahreinas, Jungtiniai Arabų Emyratai).

Šios šalys ar jų grupės įteisinami atitinkamomis sutartimis, kuriose ir atsispindi šių susitarimų esmė.

Prekių kilmės taisyklės

Nustatyti, kokios šalies kilmės prekė importuojama, nėra taip paprasta, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Reikia atsižvelgti į žaliavų įsigijimą, sudedamąsias dalis, sklaidą po visą pasaulį ir t.t.

Tam, kad būtų išvengta aptartų situacijų, prekių kilmės nustatymas būtų palengvintas ir numatytos aiškios jo nustatymo nuostatos, GATT priėmė Susitarimą dėl prekių kilmės taisyklių.

Kilnojamojo turto vertinimo paslaugos

UAB „Marleksa“ teikia trijų pagrindinių turto vertinimo grupių paslaugas: nekilnojamo, kilnojamo ir verslo bei įmonių akcijų turto vertinimą. Kilnojamą turtą apima tokios sritys kaip transporto priemonės, įrengimai, statybinė technika, elektros linijos, įvairios katilinės, miško, sodų, žemės ūkio produkcija, gyvuliai, paukščiai, žuvys bei kitas ilgalaikis arba trumpalaikis turtas.

Visų transporto priemonių vertinimo paslaugas gali sudaryti: likutinės vertės nustatymas, rinkos vertės nustatymas, taip pat žalos skaičiavimas po autoįvykio, muitinės vertės nustatymas ir kiti galimi atvejai.

Verslo arba įmonės vertinimą sudaro šios sritys: įmonės vertinimas įsigijimui, pardavimo, sujungimo, restruktūrizavimo, reorganizavimo atveju, įmonės akcijų vertinimas nepiniginiam įnašui, prekinio ženklo, patentų vertinimas bei akcijų vertinimas kitais neišvardintais atvejais.

Taigi, norint, kad būtų tinkamai įvertintas jūsų turimos įmonės turtas, akcijos, kilnojamas arba nekilnojamas turtai, būtina pasirinkti nešališkai, profesionaliai ir kokybiškai dirbančią įmonę.

tags: #kilnojamasis #turtas #muitines #ivertinimo #taisykles