Kilnojamojo turto apibrėžimas ir vertinimo ypatumai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime, kas laikoma kilnojamuoju turtu, kaip jis vertinamas, kokie jo skirtumai nuo nekilnojamojo turto ir kokie mokesčiai taikomi parduodant kilnojamąjį turtą Lietuvoje.

Kas yra kilnojamasis turtas?

Kilnojamasis turtas - tai turtas, kuris gali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą, nesumažinant turto vertės, paskirties ar turinio. Tai reiškia, kad jį galima lengvai transportuoti be didelių pastangų ar žalos.

Priklausomai nuo savybių ir pobūdžio, kilnojamasis turtas gali būti skirstomas į šias kategorijas:

• Transporto priemonės (automobiliai)
• Ūkinės prekės
• Pramoninės prekės
• Elektros prekės
• Kompiuterinė technika
• Tauriųjų metalų gaminiai
• Kitas kilnojamasis turtas (pvz., meno kūriniai, gyvūnai, speciali gamybinė įranga, grožio priemonės, medicinos aparatai, seifai ir kt.)

Kilnojamojo turto pavyzdžiai:

• Siūlų gamybos įranga
• Mėsos apdirbimo įranga
• Gyvūnai
• Spaustuvių įranga
• Poliakalės
• Pastoliai
• Sienų ir perdangų klojiniai
• Rotorinis smulkintuvas Bomatic B135
• Geležinkelio vagonai
• Gatvių šlavimo mašina MFH
• Boulingo takai su papildoma įranga
• Autotraukiniai
• Šilumos tiekimo vamzdynai
• Medienos - cementinių blokelių gamybinė linija
• Pinigų skaičiuotuvai
• Odontologinė įranga ir įrankiai
• Vandens ir sniego slydimo įrangos kompleksas
• Soliariumai
• Ryšulių išrišėjas BRT BAL-O-MAT
• Hidrauliniai kranai
• Asenizacinės mašinos
• Plaučių ventiliavimo aparatai
• Miško kirtimo traktoriai
• Plastiko gaminių pūtimo įranga
• Seifai
• Dažymo kameros
• Daug kitokio kilnojamojo turto.

Registruotinas kilnojamasis turtas

Yra kilnojamojo turto kategorija, kurią būtina registruoti. Registruotinam kilnojamajam turtui priskiriami:

• Automobiliai
• Žemės ūkio technika
• Šaunamieji ginklai
• Ir kt.

Skirtumai tarp nekilnojamojo ir kilnojamojo turto

Pagrindinis skirtumas tarp nekilnojamojo ir kilnojamojo turto yra jo mobilumas. Nekilnojamasis turtas yra fiksuotas ir negali būti perkeltas, o kilnojamasis turtas gali būti lengvai transportuojamas.

Pagrindiniai skirtumai tarp nekilnojamojo ir kilnojamojo turto

Kilnojamojo turto vertinimas

Kilnojamojo turto vertinimas - tai turto, kurį galima perkelti ar gabenti, nesumažinant turto vertės, pavyzdžiui, baldų, transporto priemonių, mašinų ir įrangos, vertės nustatymo procesas.

Kilnojamojo turto vertinimas yra atliekamas pirkimo-pardavimo sandorių metu, kai kilnojamuoju turtu, kaip nepiniginiu įnašu, didinamas įstatinis kapitalas, kai turtas yra įkeičiamas ar lizinguojamas, vykdant teismų nutartis ar turto savininko(-ų) iniciatyva.

Kilnojamojo turto vertinimo metodai

Kilnojamasis turtas paprastai vertinamas vienu ar keliais iš šių metodų:

• Lyginamuoju metodu, kuris pagrįstas lyginimu su analogiškais ar panašiais į vertinamą turto objektais, kurio kaina yra žinoma, ir ją koreguojant dėl vertei turinčių įtakos skirtumų.
• Išlaidų (kaštų) metodu, kuris pagrįstas remiantis ekonominiu principu, kad kaina, kurią pirkėjas mokėtų už turtą, jeigu įtakos jam neturėtų tokie veiksniai kaip sugaištas laikas, patirti nepatogumai, riziką būtų nedidesnė nei tokio paties turto įsigijimo ar pasigaminimo (statybos) kaina.
• Pajamų metodu, kuris pagrįstas tikėtinomis pajamomis, gautomis iš turto per jo naudingo tarnavimo laiką. Pajamų metodas rečiausiai taikomas kilnojamojo turto vertei nustatyti, nes šiuo metodu retai atsižvelgiama į individualias kilnojamojo turto savybes, taip pat kilnojamasis turtas retai generuoja pajamas, t. y. jis yra tik verslo subjekto dalis.

Veiksniai, turintys įtakos kilnojamojo turto vertei

Veiksniai, turintys įtakos kilnojamojo turto vertei, gali skirtis priklausomai nuo nagrinėjamo turto tipo. Kai kurie bendri veiksniai, turintys įtakos kilnojamojo turto vertei, yra jo amžius, būklė, retumas, istorinė reikšmė, kilmė, kokybė ir paklausa rinkoje.

Rinkos vertė - nustatyta suma, už kurią turtas ar įsipareigojimas galėtų būti perleidžiamas jų vertės nustatymo dieną tarp norinčio pirkti pirkėjo ir norinčio parduoti pardavėjo sudarius sandorį tarp nesusijusių šalių po tinkamo turto ar įsipareigojimo pateikimo rinkai, kai abi šalys veikia dalykiškai, apdairiai ir be prievartos.

Likvidacinė (priverstinio pardavimo) vertė yra apskaičiuota suma, kurią tikimasi gauti pardavus turtą ar turto grupę atskiromis dalimis su prielaida, kad tai yra priverstinis sandoris ir sutrumpintas prateikimo rinkai laikotarpis.

Nusidėvėjimas reiškia laipsnišką turto naudingumo mažėjimą laikui bėgant turto ar jo elementų fizinio nusidėvėjimo dėl amžiaus ar naudojimo, taip pat naudingumo sumažėjimas dėl turto efektyvumo mažėjimo, t. y. pasenusios konstrukcijos, savybių ar technolgijų pasikeitimo, bei ekonominių ar teisinių veiksnių tiesiogiai nepriklausančių nuo paties turto. Didesnis nustatytas nusidėvėjimas turi įtakos kilnojamojo turto vertei mažindamas jo rinkos vertę.

Pasiūlos ir paklausos įtaka kilnojamojo turto vertei gali skirtis priklausomai nuo nagrinėjamo turto tipo. Kilnojamo turto vertei dažniausiai galioja pasiūlos paklausos dėsnis, t. y. kilnojamasis turtas, kurio paklausa yra didelė, arba turtas yra sunkiai randamas (retai parduodamas antrinėje rinkoje), paprastai yra vertingesnis, nei turtas, kuris yra lengvai prieinamas arba kurio paklausa yra nedidelė.

Norėdami maksimaliai padidinti arba išlaikyti kiek įmanoma didesnę savo kilnojamojo turto vertę, reikėtų imtis veiksmų ir užtikrinti, kad jis būtų gerai prižiūrimas, reguliariai, kaip numatyta gamintojo, atlikti apžiūrą, techninį aptarnavimą ar einamąjį remontą.

Kilnojamojo turto apmokestinimas

Svarbu žinoti, kaip apskaičiuoti tokio turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas, jas deklaruoti ir sumokėti mokestį.

Pajamų mokesčio lengvatos

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 28 punktą parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto (išskyrus GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose nurodytą nekilnojamąjį daiktą) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu toks nekilnojamasis turtas buvo įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.

Pajamų mokesčio taip pat nereikia mokėti, jeigu:

• Parduodamas Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esantis gyvenamasis būstas (įskaitant priskirtą žemę), kuriame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka;
• Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu 2 metų laikotarpį, tačiau gautos pajamos per vienerius metus nuo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn panaudojamos kito būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimas

Nekilnojamojo turto apmokestinamosios pardavimo pajamos apskaičiuojamos iš gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų atėmus to parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidas, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu (pvz., atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, privalomas mokestis parduodant turtą už geodezinius sklypo matavimus, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.).

Gautos nekilnojamojo turto apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei per kalendorinius metus jų kartu su kitomis GPMĮ 6 straipsnio 12 dalyje nurodytomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau - VDU; 2022 m. - 180 492 Eur) sumos.

1 pavyzdys

2015 m. gyventojas įsigijo žemės sklypą. 2022 m. metais šį žemės sklypą pardavė. Kadangi nuo žemės sklypo įsigijimo iki pardavimo nepraėjo 10 metų, nuo gautų žemės sklypo pardavimo pajamų (atėmus įsigijimo kainą ir su įsigijimu susijusius privalomus mokėjimus) turi būti apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas pajamų mokestis.

2 pavyzdys

Gyventojas 2014 m. įsigijo negyvenamosios paskirties patalpas, kurias 2022 m. pardavė. Kadangi turtas nebuvo išlaikytas 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, turi būti apskaičiuojamas pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. Pagal turto įsigijimo dokumentus nustatoma, kad patalpų įsigijimo kaina - 120000 Eur. Turto pardavimo kaina - 150000 Eur. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais viršija 120 VDU dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.

Turto įsigijimo išlaidos

Turto įsigijimo kaina - tai pinigų suma, už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto perleidimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz., atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo arba kapitalinio remonto išlaidos.

Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos tam turtui pagaminti patirtos išlaidos.

Jeigu nekilnojamasis turtas buvo rekonstruotas arba buvo atliktas kapitalinis remontas, šiems darbams patirtos išlaidos, pagrįstos tas išlaidas patvirtinančiais dokumentais, priskiriamos turto įsigijimo kainai.

Jeigu parduodamas ne individualios veiklos turtas (ar jo dalis) kuriuo nors metu buvo priskirtas individualios veiklos turtui ir jo įsigijimo kaina buvo atskaitoma iš individualios veiklos pajamų, apskaičiuojant apmokestinamąsias tokio turto pardavimo pajamas, šio turto įsigijimo kaina mažinama iš individualios veiklos pajamų atskaityta turto įsigijimo kainos dalimi. Ši taisyklė taikoma ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos nustatymui.

3 pavyzdys

Gyventojas vykdė individualią veiklą. Tarkime, kad gyventojas individualiai veiklai priskyrė ir joje naudojo 90 proc. jam priklausančių ne gyvenamosios paskirties patalpų, kurias jis įsigijo už 150 000 Eur, t. y. šių patalpų nusidėvėjimą skaičiavo nuo 135 000 Eur sumos (150 000 x 0,9). Per naudojimo individualioje veikloje laikotarpį (2 m.) buvo apskaičiuota 27 000 Eur šių patalpų nusidėvėjimo suma ir priskirta individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams. Gyventojas parduoda šias patalpas už 140 000 Eur jų neišlaikęs nuosavybėje 10 metų.

Gyventojo apmokestinamosios nekilnojamojo turto, kuris buvo priskirtas individualios veiklos turtui, pardavimo pajamos sudaro 17 000 Eur (140 000 - (150 000 - 27 000)). Skirtumas tarp pardavimo ir apskaičiuotos įsigijimo kainos apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu.

4 pavyzdys

Gyventojas vykdė individualią veiklą. Tarkime, kad individualioje veikloje (100 proc.) buvo naudojamas veiklą vykdančiam gyventojui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis ne gyvenamosios paskirties pastatas, kurio įsigijimo kaina 180 000 Eur. Per naudojimo laikotarpį (3 m.) nusidėvėjimas buvo skaičiuojamas nuo visos turto įsigijimo kainos (180 000 Eur). Kadangi buvo duotas gyventojo sutuoktinės sutikimas šį pastatą valdyti, naudoti ir juo disponuoti kaip individualios veiklos turtu. Atitinkamai priskaičiuota 54 000 Eur nusidėvėjimo suma buvo priskirta gyventojo individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams. Pastatas parduodamas už 160 000 Eur neišlaikius nuosavybėje 10 metų. Teisės aktuose nustatytų privalomų mokėjimų sumokėta 1 500 Eur suma.

Visos, pardavus pastatą, gautos pajamos yra priskiriamos šį turtą individualioje veikloje naudojusio sutuoktinio pajamoms. Gyventojas pastatą pardavė vykdydamas veiklą, tačiau šios pajamos priskiriamos ne individualios veiklos turto pardavimo apmokestinamosioms nekilnojamojo turto, kuris buvo priskirtas individualios veiklos turtui, pajamoms. Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos, tokio daikto įsigijimo kainą sumažinus iš individualios veiklos pajamų atskaityta šio daikto įsigijimo kainos dalimi, t. y. 160 000 - (180 000 - 54 000 + 1 500). 32 500 Eur apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu.

Deklaravimas

Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2022 m. gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turi deklaruoti iki 2023 m. gegužės 2 d., pateikdamas pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą.

Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. deklaracijoje GPM311 pajamų mokestis turi būti sumokėtas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą iki 2023 m.

tags: #kilnojamasis #turtas #savoka