Kilnojamojo Turto Konspektas: Kas Tai?

Šiame straipsnyje aptarsime civilinės teisės sąvoką, jos atribojimą nuo kitų teisės šakų bei kitus svarbius aspektus.

Civilinės Teisės Sąvoka

Žmonių bendruomenėje egzistuojantys santykiai tarp žmonių - visuomeniniai santykiai. Civilinė teisė - tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja lygių ir vienas kitam nepavaldžių subjektų visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius.

LR CK 1.1. str. sakoma, kad šis K reguliuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Įstatymų nustatytais atvejais šis kodeksas taip pat reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. Pagrindinis civilinio teisinio reguliavimo dalykas yra turtiniai santykiai.

Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja CT, yra būdinga prekinė piniginė išraiška. Su prekine pinigine forma yra susiję ir daugelis neatlygintinų turtinių piniginių santykių: pvz., pasaugos, ppanaudos, paveldėjimo, ir kt. Iš išorės tokie santykiai, atrodo, neturi prekinės piniginės išraiškos, tačiau ji yra jų pagrindas.

Asmeniniai Neturtiniai Santykiai

Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusiję su turtiniais, - tai visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dėl nematerialinių gėrybių, neatskiriamų nuo žmogaus ar žmonių organizuoto kolektyvo. Tos gėrybės nėra įvertinamos pinigais aar kitokiu turtu. Jos apibūdina asmenybę (žmogaus, organizuoto žmonių kolektyvo individualybę), atskleidžia jos visuomeninę, dorovinę vertę. Šioms vertybėms priklauso garbė, orumas, vardas (pavardė), juridinio asmens pavadinimas, prekės ženklas, asmens laisvė, neliečiamybė, buto neliečiamybė, piliečių asmeninio gyvenimo, susirašinėjimo, telefoninių pokalbių slaptumas ir kt.

Šios vertybės neatsiejamos nuo asmens, jų negalima perleisti, pasisavinti ir pan. Tačiau ne visus santykius, atsirandančius dėl šių vertybių, reguliuoja CT normos. Daugumą jų reguliuoja Konstitucinės normos, kurių CT nekonkretizuoja. CT normos gina garbę ir orumą, užgarantuoja vaizduojamojo meno kūrinyje pavaizduoto piliečio interesų apsaugą ir kt.

Asmeniniai neturtiniai santykiai, susiję su turtiniais, - tai santykiai, kurie atsiranda dėl dvasinės kūrybos produktų: mokslo, literatūros, meno kūrinių, atradimų, išradimų bei pramonės pavyzdžių sukūrimo bei naudojimo. Kūrėjas, sukurdamas atitinkamą kūrinį, įdeda į jį savo darbo ir pasiekia tam tikrą kūrybos rezultatą. Jeigu tas dvasinės kūrybos produktas visuomenei yra naudingas, tai jį panaudojant autorius įgyja asmenines neturtines ir su jomis susijusias turtines teises, o kartu ir neturtinius santykius, kurie susiję su turtiniais.

Asmeninių neturtinių santykių, susijusių su turtiniais, būdinga savybė yra ta, kad šie santykiai turi objektyvia forma išoriškai išreikštą objektą (kūrinį, išradimą ir pan.), kuris yra atskiras nuo kūrėjo asmenybės. Tuo tarpu asmeninių neturtinių santykių, nesusijusių su turtiniais, atskiro objekto nėra.

Šeimos Santykiai

Šeimos santykiai - santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindai ir tvarka, sutuoktinių turtinės ir asmeninės neturtinės teisės, vaikų kilmės nustatymas, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teisės ir pareigos, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindinės nuostatos.

Teisės Funkcijos

Teisės funkcija - tai jos poveikis, vaidmuo, paskirtis, įtvirtinant, organizuojant bei vystant visuomeninius santykius. Teisė kaip visuomeninių santykių įtvirtinimo, organizavimo bei vystymo veiksnys atlieka dvi svarbiausias funkcijas: reguliavimo ir apsaugos. Civilinėje teisėje pagrindinė vieta skiriama pozityviam visuomeninių santykių reguliavimui, t.y. reguliavimo funkcijai.

CT paskirtis - teisiškai veikti susiklosčiusius turtinius, taip pat asmeninius neturtinius santykius tarp vienas kitam nepavaldžių subjektų, organizuoti tuos santykius taip, kad jie funkcionuotų remiantis visuomenės vystymosi dėsningumais, pagal visuomenės poreikius, kad būtų užkertamas kkelias atsirasti ir plėstis visuomenei žalingiems santykiams.

Pagal CT normų poveikio visuomeniniams santykiams pobūdį tikslinga skirti dvi reguliavimo funkcijos rūšis: statišką ir dinamišką. Statiškos reguliavimo funkcijos poveikis reiškiasi tuo, kad atitinkami CT institutai įtvirtina visuomenei bei valstybei pageidautinus visuomeninius santykius (nuosavybės teisės institutas - nustato nuosavybės teisės subjektus, turinį, objektus ir t.t., autorinės teisės institutas, išradimų teisės institutas ir kt.).

Dinamiška reguliavimo funkcija pasireiškia tuo, kad civilinės teisės normų poveikis nukreipiamas į visuomeninių santykių dinamikos įforminimą, tų santykių keitimą, tobulinimą, skatinimą atsirasti naujiems visuomeniniams santykiams, atitinkantiems žmogaus ir visuomenės poreikius.

Nors civilinė teisė iš esmės yra reguliacinio pobūdžio, tačiau ji vykdo ir apsaugos funkciją. Pažeidus CT normas bei kitų asmenų subjektines teises, tos normos numato ir sankcijas, kurių tikslas - atstatyti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo: pvz., savininkas ar teisėtas valdytojas gali išreikalauti daiktą iš svetimo, jei jis neteisėtai jį valdo, reikalauti atlyginti žalą ar nuostolius, reikalauti per teismą paneigti garbę bei orumą žeminančią informaciją, jei ji neatitinka tikrovės, ir pan.

Civilinės Teisės Atribojimas Nuo Kitų Teisės Šakų

Teisinio reguliavimo dalykas yra pagrindinis kriterijus, metodas - pagalbinis kriterijus, kuriais remiantis viena teisės šaka yra atribojama nuo kitos. Atriboti CT nuo valstybės ar BT nesunku, nes jų reguliuojami santykiai kokybiškai skirtingi. Daug sunkiau CT atriboti nuo Administracinės, Darbo ir Šeimos teisės, nes jos turi daug bendro su CT.

Administracinė teisė rreguliuoja santykius, atsirandančius valstybės institucijoms įgyvendinant vykdomąją bei tvarkomąją veiklą (valstybinių įmonių, akcinių bendrovių steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvarką, valstybinėms įmonėms - valstybinio kapitalo lėšų ir kt.).

Skirtumai Nuo Administracinės Teisės

Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja administracinė teisė , būdinga tai, kad viena iš šių santykių ššalių yra valdymo institucija, tuose santykiuose dalyvaujanti kaip jai pavestų vykdomųjų - tvarkomųjų funkcijų vykdytoja, o kita šalis - jai pavaldi. T.y. administraciniai teisiniai santykiai yra valdžios ir pavaldumo santykiai. Jeigu valstybinio valdymo organas (pvz., savivaldybės miesto valdyba) lygybės pagrindu sudarytų rangos sutartį dėl savo patalpų remonto, šiuos sutartinius santykius reguliuotų jau ne administracinės , bet CT normos.

Skirtumai Nuo Finansų, Darbo ir Šeimos Teisės

Finansų teisė nuo civilinės teisės skiriasi tuo, kad jos reguliavimo dalykas - santykiai, atsirandantys valstybei įgyvendinant finansinę veiklą (biudžeto, emisijos ir kt.). Darbo teisės reguliavimo dalykas - visuomeniniai ssantykiai, susidarantys darbo proceso metu. Darbo teisinių santykių subjektai teisiškai yra lygūs ir kartu pavaldūs įmonėje, organizacijoje nustatytai vidaus tvarkai. Šeimos teisės reguliavimo dalykas - asmeniniai ir turtiniai santykiai, atsirandantys tarp sutuoktinių, tėvų ir vaikų, kitų šeimos narių, taip pat tarp globėjų ir globotinių, rūpintojų bei rūpintinių.

Atriboti CT nuo prekybos teisės iš esmės neįmanoma. Todėl kai kurie autoriai kelia klausimą: ar civilinė ir prekybos teisė yra dvi savarankiškos teisės šakos, ar tai viena šaka. Daugelis autorių CT laiko bendrąja privatine teise, o prekybinę - specialiąja privatine teise. Taigi CT reguliuoja daugiau bendrus privačius santykius, kitos privačios teisės šakos, tame tarpe ir prekybos teisė, - siaurus, specifinius privačios teisės santykius.

Civilinio Teisinio Reguliavimo Metodas

Civilinio teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius reguliuoja civilinė teisė, o civilinio teisinio reguliavimo metodas, - kaip, kokiais būdais ir priemonėmis tai yra daroma. Administracinėje teisėje dominuoja liepimo (įsakymo) elementai, baudžiamojoje - draudimo, civilinėje teisėje - leidimo.

Teisinė CT santykių dalyvių lygybė

CT reguliuojamų santykių dalyviai yra nepavaldūs vieni kitiems, CT normos jiems nustato lygias teises ir pareigas (neprikl. nuo to, kas šių santykių subjektas - fizinis asmuo, juridinis asmuo, valstybė., kokia subjektų turtinė padėtis ir t. t.). Pavyzdžiui, teisinė lygybė pirkimo - pardavimo santykyje reiškiasi tuo, kad pirkėjas ir pardavėjas teisiškai yra nepavaldūs vienas kitam ir pardavėjas negali priversti pirkėjo, kad jis nusipirktų daiktą už tam tikrą kainą.

Bet CT santykio dalyviai patys savo susitarimu gali pakeisti lygią pradinę teisinę padėtį (pvz., skolintojas, pagal paskolos sutartį perdavęs tam tikrą pinigų sumą skolininkui, turi tik teisę tos sumos reikalauti, o skolininkas - tik pareigą skolą grąžinti), ir vėl ją atstatyti (skola grąžinama), t.y. CT santykių dalyvių iniciatyva formuojant santykius.

Dispozityviškumas CT santykiuose

Dispozityviškumas CT santykiuose, - tai CT normomis pagrįsta civilinių teisinių santykių subjektų galimybė savo nuožiūra įgyvendinti savo civilinį teisinį subjektiškumą - pasirinkti atitinkamą savo elgesio variantą: įgyti vienokias ar kitokias subjektines teises ar jų neįgyti, pasirinkti konkretų jų įgijimo būdą, savo nuožiūra įstatymo nustatytuose rėmuose reguliuoti teisinių santykių turinį, disponuoti subjektinėmis teisėmis.

Kadangi turtinių santykių objektas - turtas - CT pažeidimo atveju sunaikinamas, kitokiu būdu padaromi nuostoliai ar neįvykdoma pareiga, tai neteisėtais veiksmais yra pažeidžiama ir CT santykių dalyvių turtinė lygybė, kurią būtina atstatyti. Todėl turtinių teisių pažeidėjas yra įpareigojamas atstatyti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį: atlyginti žalą natūra arba pinigais (nuostolius), o įstatymo nustatytais atvejais sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) ir kt.

Neturtinių, susijusių su turtinėmis, teisių pažeidėjas įstatymų numatytais atvejais taip pat įpareigojamas atlyginti žalą. Ji atlyginama, pvz., už autorystės teisės pažeidimus, dėl kurių atsirado turtinių nuostolių,. - 2.27 str. (teisė į vardą, teisė į atvaizdą, teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, asmens garbės ir orumo gynimas, teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą, teisė į fizinę laisvę, teisė keisti lytį). Žalos atlyginimo dydį nustato teismas.

Šiuo atveju žala padaroma asmeninėms neturtinėms vertybėms ir nėra susijusi su turtiniais praradimais, o pasireiškia dvasinio, fizinio pobūdžio praradimais, kuriuos bent iš dalies gali kompensuoti piniginės sumos. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Civilinių Teisinių Principai

• Lygiateisiškumas - reiškia diskriminavimo draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai (vienodos faktinės sudėties civilinės bylos t. b. sprendžiamos vienodai, ir kt.).
• Nuosavybės neliečiamumas - Nuosavybės teisė, kaip viena pagrindinių žm. teisių, yra kiekvieno civilinių teisinių santykių subjekto, tiek visos visuomenės gyvavimo ekonominis pagrindas (K 23 str.
• Sutarties laisvės pr. 2) negalima asmens priversti sudaryti sutartį prieš jo valią.
• Teisingumo pr. 2) asmeniui skiriama sankcija t. b.
• Protingumo pr. - asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t.y.
• Sąžiningumo pr. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu kriterijus, t. y.
• Nesikišimo į privačius reikalus pr.
• Teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių, arba teisinio aiškumo pr. - 1) pagarba įgytoms teisėms; 2) draudimas taikyti civilinius įstatymus atgaline tvarka; 3) draudimas pernelyg ddažnai keisti civilinius įstatymus, verslo sąlygas ir t.t.
• Proporcingumo pr. - taikomos priemonės t. b.

Norėdami patenkinti savo poreikius asmenys dalyvauja įvairiuose visuomeniniuose santykiuose. Jeigu šiuos santykius reguliuoja TN, visuomeniniai santykiai įgyja teisinę formą ir tampa teisiniais santykiais, o santykių subjektai įgyja subjektines teises ir teisines pareigas. CT santykiai, tai CT normomis sureguliuotas faktinis visuomeninis santykis, kurio dalyvia...

Pirkimo-Pardavimo Sutartis

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). (6.305) Ši sutartis-viena pagrindinių, nes susijusi su visomis kitomis.

Sutarties Reikšmė ir Ryšys

• Reikšmė: nesuvartojamos prekės yra ilgai apyvartoje. Ši sutartis užtikrina gamybą, realizavimą ar apyvartą.
• Ryšys su:
  • krovinių pervežimo sutartimi;
  • pasaugos sutartimi (prekės saugomos);
  • komiso sutartimi (prekės perkamos ir parduodamos komiso pagrindais) ir kt.

Sutarties Rūšys

• Vartojimo
• Didmeninio pirkimo pardavimo
• Viešojo p-p
• Energijos p-p
• Nekilnojamojo daikto p-p
• Įmonės p-p
• Daiktų p-p išsimokėtinai
• P-p su atpirkimo teise
• Daiktų pirkimas aukciono būdu
• Teisių p-p

Sutarties Šalys, Turinys ir Forma

• Šalys: pirkėjas ir pardavėjas. Jais gali būti visi civ.t. subjektai: teisnūs ir veiksnūs fiziniai ir juridiniai asmenys.
• Turinys: Sutarties turinį sudaro sąlygos, dėl kurių pirkėjas ir pardavėjas susitaria. Paprastai esminėmis laikomos susitarimo sąlygos dėl dalyko ir kainos, taip pat tos, kurias esminėmis pripažįsta šalys.
• Forma: Pirkimo-pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo-pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. (6.311).

Pardavėjo Pareigos

• Perduoti pirkėjui daiktus valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise.
• Pardavėjas kartu su daiktais privalo perduoti daiktų priklausinius, priedus.
• Perdavimo išlaidos tenka pardavėjui, jeigu sutartis nenumato kitaip.
• Pardavėjas privalo patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę.
• Pardavėjas privalo įstoti į tą bylą pirkėjo pusėje. (6.322).
• perduoti nuosavybės teisę.
• Kai nuosavybės teisė arba patikėjimo teisė pereina pirkėjui iki parduotų daiktų perdavimo, pardavėjas privalo iki perdavimo daiktus saugoti ir neleisti jiems pablogėti.

Pirkėjo Pareigos

• Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą ir kitas išlaidas per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje.
• Pirkėjas privalo priimti jam perduotus daiktus, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę reikalauti daiktus pakeisti ar nutraukti sutartį.
• Jeigu pirkėjas pagal įstatymus ar sutartį turi teisę jam perduotus daiktus grąžinti pardavėjui, tai pirkėjas privalo grąžintinus daiktus tinkamai saugoti iki grąžinimo.
• Pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, - per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas.

Pirkėjo Teisės

• Jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. (6.328)
• Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti:
  • kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;
  • kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;
  • kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;
  • grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

tags: #kilnojamo #turto #konspektas