Kilnojamojo Turto Pardavimo Konkursai, Aukcionai ir Jų Skirtumai

Šiame straipsnyje aptarsime kilnojamojo turto pardavimo konkursus ir aukcionus, jų skirtumus bei pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumus. Taip pat apžvelgsime elektroninius aukcionus ir varžytynes, kurie tampa vis populiaresni Lietuvoje.

Elektroniniai Aukcionai ir Varžytynės Lietuvoje

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius įvykę elektroniniai aukcionai ir varžytynės jų organizatoriams padėjo uždirbti net 4 mln. eurų daugiau. Toks skirtumas tarp pradinės ir galutinės turto pardavimo kainos buvo susumavus visus per pirmąjį ketvirtį portale www.evarzytynes.lt įvykusius aukcionus ir varžytynes, skelbia portalą administruojantis Registrų centras.

Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį e. varžytynių ir aukcionų portale buvo paskelbta 3,6 tūkst. naujų e. aukcionų ir varžytynių, įvyko beveik 1 tūkst. e. aukcionų ir varžytynių, o jų metu parduoto turto vertė viršijo 20 mln. eurų. Pradinė visų per ketvirtį parduotų objektų kaina buvo 16 mln. eurų.

Antstolių skelbtose varžytynėse šiemet parduota turto už 5,7 mln. eurų, savivaldybių aukcionuose - už 3,8 mln. eurų, nemokumo administratorių varžytynėse - už 1,4 mln. eurų, kitų institucijų aukcionuose - už 4,7 mln. eurų. Pirmąjį šių metų ketvirtį taip pat įvyko Turto banko organizuoti aukcionai už 4,5 mln. eurų.

„E. varžytynių ir e. aukcionų portalas išlieka patrauklia vieta įmonėms ir institucijoms realizuoti turtą aukščiausia kaina - pasitaiko atvejų, kai galutinė parduoto turto kaina būna net kelis kartus didesnė už pradinę kainą. Aktyvus potencialių pirkėjų varžymasis ir kainų didinimas taip pat reiškia daugiau lėšų, kurias gali atgauti kreditoriai. Be to, pastebime tendenciją, kad įstaigos vis dažniau skelbia įvairius nuomos konkursus, didelio susidomėjimo sulaukia konkursai dėl teisės naudoti žvejybos plotus“, - sako Registrų centro Priežiūros IS valdymo skyriaus vadovas Laurynas Ivinskis.

Sėkmingiausi Aukcionų Laimikiai

Brangiausiu per pirmąjį šių metų ketvirtį e. varžytynių ir e. aukcionų portale parduotu objektu tapo Turto banko skelbtame aukcione realizuotos sostinės Kalvarijų gatvėje esančios administracinės patalpos, už kurias naujieji savininkai sutiko sumokėti beveik 1 mln. eurų. Antroje vietoje atsidūrė Vilniaus miesto savivaldybės skelbtas aukcionas, kuriame už kiek daugiau nei 450 tūkst. eurų buvo parduotas sostinės V. Šopeno gatvėje esantis butas.

Tarp sėkmingiausių aukcionų pateko ir du „Lietuvos geležinkelių“ aukcionai. Viename iš jų už 425 tūkst. eurų parduoti Šiauliuose esantys sandėliai, kitame - už beveik 400 tūkst. eurų parduotos sostinės Mindaugo gatvėje esančios patalpos.

Tarp brangiausiai parduotų objektų taip pat pateko nemokumo administratoriaus varžytynėse už 270 tūkst. eurų parduotas bankrutavusios Kauno baldų fasadų gamintojos „Baltic Furnirute Components“ turtas - mašinos ir įrengimai.

Registrų centro specialistų teigimu, kaip įprasta, aktyvių dalyvių gausa ir kainos kėlimų skaičiumi išsiskyrė aukcionai, kuriuose buvo pardavinėjamos transporto priemonės ar žemės sklypai.

Pirkimo-Pardavimo Sutarties Samprata ir Reikšmė

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (LR CK 6.305 str.). Ši sutartis yra viena pagrindinių, nes susijusi su visomis kitomis. Reikšmė: nesuvartojamos prekės yra ilgai apyvartoje. Ši sutartis užtikrina gamybą, realizavimą ar apyvartą.

Ryšys su:

• krovinių pervežimo sutartimi;
• pasaugos sutartimi (prekės saugomos);
• komiso sutartimi (prekės perkamos ir parduodamos komiso pagrindais) ir kt.

Pirkimo - pardavimo sutartis:

• konsensualinė - laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų jos sąlygų. Įstatymu ar sutartimi numatytais atvejais tas susitarimas išreiškiamas įstatymo reikalaujama forma (pvz. nekiln. turto sutartis yra tvirtinama notariškai ir įregistruojama).
• dvišalė - abipusiai įpareigojanti, nes abi šalys (pirkėjas ir pardavėjas) turi teises ir pareigas;
• atlygintinė - už parduodamą daiktą mokamas piniginis ekvivalentas.

Atribojimas Nuo Kitų Sutarčių

• nuo mainų sutarties - daiktas keičiamas į daiktą;
• nuo dovanojimo sutarties - taip pat perduodami daiktai, bet ji yra neatlygintinė;
• nuo turto perdavimo iki gyvos galvos - rizikos sutartis.

Pirkimo-Pardavimo Sutarčių Rūšys

1. Vartojimo;
2. Didmeninio pirkimo pardavimo;
3. Viešojo p-p;
4. Energijos p-p;
5. Nekilnojamojo daikto p-p;
6. Įmonės p-p;
7. Daiktų p-p išsimokėtinai;
8. P-p su atpirkimo teise;
9. Daiktų pirkimas aukciono būdu;
10. Teisių p-p.

Pirkimo-Pardavimo Sutarties Šalys, Turinys ir Forma

Šalys: pirkėjas ir pardavėjas. Jais gali būti visi civilinės teisės subjektai: teisnūs ir veiksnūs fiziniai ir juridiniai asmenys.

Turinys: Sutarties turinį sudaro sąlygos, dėl kurių pirkėjas ir pardavėjas susitaria. Paprastai esminėmis laikomos susitarimo sąlygos dėl dalyko ir kainos, taip pat tos, kurias esminėmis pripažįsta šalys, pvz. Pirkimo-pardavimo kreditan sutartimi būtina susitarti ir dėl terminų. Kiekviena sutartimi siekiama tam tikro teisinio rezultato. Todėl šalys būtinai susitaria atlikti veiksmus, kuriais būtų pasiektas šis rezultatas ir atsirastų norimos pasekmės, t.y. sąlygomis nustatomos šalių teisės ir pareigos. Paprastai nurodomos kiekvienos šalies pareigos, o teisės nenurodomos, nes vienos šalies pareigos atitinka kitos šalies teises.

Tarptautinėse pirkimo - pardavimo sutartyse būtina nurodyti, kokie įstatymai bus taikomi sprendžiant ginčus.

P-P sutartyse numatoma ginčų sprendimų tvarka - teisminė ar arbitražinė. Numatomas išlaidų paskirstymas vykdant sutartį (kas mokės muitus, kitas rinkliavas ir pan.). Numatomas nenugalimos jėgos turinys ir t.t.

Forma: Pirkimo-pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo-pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles (LR CK 6.311 str.).

Sutarties Dalykas ir Kaina

Pagal CK pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, vertybiniai popieriai, bei turtinės teisės, t.y. turtas plačiąja prasme (LR CK 6.306 str.). Visos prekės yra daiktai, bet ne visi daiktai yra prekės. Tik skirti parduoti daiktai yra prekė.

Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu. Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta kaina ar nenurodyta tvarka jai nustatyti ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kuri sutarties sudarymo metu buvo įprastai toje prekybos srityje mokama už tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, - protingumo kriterijus atitinkanti kaina.

Bendrosios Pardavėjo Teisės ir Pareigos

Pardavėjo Pareigos

1. Perduoti pirkėjui daiktus valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise. Kur ir kaip (transporto organizacijai, ryšių įmonei, parduotuvėje ir pan.) nustato sutartis ir paprotys. Jeigu pardavėjas, pažeisdamas sutartį, neperduoda pirkėjui parduoto daikto, tai pirkėjas turi teisę reikalauti atisakyti vykdyti sutartį ir pareikalauti atlyginti nuostolius, jeigu pardavėjas neperduoda individualiais požymiais apibūdinamą daiktą, pirkėjas gali reikalauti perduoti jam parduotą daiktą arba atisakyti vykdyti sutartį ir pareikalauti atlyginti nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu (LR CK 6.324 str.). Pardavėjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir nuosavybės teisę į daiktus patvirtinančius dokumentus, kai to reikalauja sutartis ar šis kodeksas (LR CK 6.318 str.). Pardavėjas kartu su daiktais privalo perduoti daiktų priklausinius, priedus. Sutartimi ar įstatymu nustatoma daiktų (priklausinių) perdavimo vieta, momentas, terminas. Perdavimo išlaidos tenka pardavėjui, jeigu sutartis nenumato kitaip. Jeigu kas kita nenumatyta pirkimo-pardavimo sutartyje, daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą (LR CK 6.320 str.).
2. Pardavėjas privalo patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjas privalo patvirtinti, kad į perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, išskyrus atvejus, kai pirkėjas iš anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra tokių teisių ar pretenzijų objektai, o pardavėjas apie jas tinkamai pranešė pirkėjui (LR CK 6.321 str.). Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (LR CK 6.317 str. 2 d.). Kai pardavėjas pažeidžia šią savo pareigą, pirkėjas turi teisę reikalauti sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas žinojo arba turėjo žinoti apie trečiųjų asmenų teises į daiktus ar šių teisių suvaržymą.
3. Jeigu trečiasis asmuo iki pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo atsiradusiu pagrindu pareiškia pirkėjui ieškinį dėl daikto paėmimo, tai pardavėjas privalo įstoti į tą bylą pirkėjo pusėje (LR CK 6.322 str.).
4. Kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, atiteisia iš pirkėjo, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti (LR CK 6.323 str.).
5. Perduoti nuosavybės teisę. Pagal CK nuosavybės teisė pereina nuo daikto perdavimo momento, jei sutartis nenustato ko kita. Kai neįvykdomos p-p sutarties sąlygos, su kuriomis sutartis sieja nuosavybės teisės į daiktus perėjimą pirkėjui, pardavėjas turi teisę išreikalauti daiktus iš pirkėjo, jeigu sutartis nenumato ko kita (LR CK 6.349 str.).
6. Kai nuosavybės teisė arba patikėjimo teisė pereina pirkėjui iki parduotų daiktų perdavimo, pardavėjas privalo iki perdavimo daiktus saugoti ir neleisti jiems pablogėti. Su daiktų saugojimu susijusias būtinas išlaidas pirkėjas privalo pardavėjui atlyginti, jeigu sutartis nenumato ko kita (LR CK 6.326 str.).

Bendrosios Pirkėjo Pareigos ir Teisės

Pirkėjo Pareigos

1. Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą ir kitas išlaidas per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Už pavėlavimą sumokėti kainą pirkėjas privalo mokėti palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo daikto perdavimo ar šalių sutarto termino, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita.

Apmokėjimo formos:

• išankstinis apmokėjimas;
• apmokėjimas po prekių gavimo;
• Prekės gali būti parduodamos asmenims kreditan (išsimokėtinai). Prekės kaina ir atsiskaitymų tvarka parduodant ją kreditan nustatoma šalių susitarimu.
• akredityvinis apmokėjimas: Pirkėjas perveda bankui pinigus, nurodydamas kam ir pagal kokius reikalavimus bankas turi sumokėti. Tiekėjas atkrauna prekes, įformina visus būtinus dokumentus ir pateikia juos bankui. Bankas, gavęs dokumentus, patikrina ar jie atitinka akredityvo reikalavimus. Jeigu viskas tvarkoje - perveda tiekėjui pinigus.

Trūkumai:

1. pirkėjas netenka apyvartinių lėšų;
2. bankas patikrina tik dokumentus, bet nepatikrina fakto (kokybės ir pan.).

Kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. Kai pirkėjas atsisako priimti daiktus ir už juos sumokėti, pardavėjas gali savo nuožiūra reikalauti sumokėti kainą arba atsisakyti vykdyti sutartį. Jeigu kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkėjui, o jis kainos nesumokėjo, pardavėjas turi teisę atsisakyti sutarties raštu apie tai pranešdamas pirkėjui ir išreikalauti daiktus iš pirkėjo.

2. Pirkėjas privalo priimti jam perduotus daiktus, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę reikalauti daiktus pakeisti ar nutraukti sutartį. Jeigu pirkėjas, pažeisdamas savo pareigą, nepriima ar atsisako priimti daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas priimtų daiktus, arba atsisakyti vykdyti sutartį (LR CK 6.346 str.). Pirkėjas turi turėti laiko patikrinti daiktą. Prekės priimtos, kai atliekamas priėmimo veiksmas arba priėmimo faktas fiksuojamas dokumentuose. Pirkėjas gali atsisakyti priimti prekes, jei perduodamas ne tas prekių kiekis, ne to asortimento, prekės nekokybiškos, nesukomplektuotos, netinkamoje taroje ar pakuotėje, jei sutaryje nenurodyta kitaip. Prekių priėmimas yra jų kiekio ir kokybės patikrinimas.

Kiekis. Daiktų, kuriuos pardavėjas privalo perduoti pirkėjui, kiekis nustatomas pirkimo-pardavimo sutartyje svorio, kiekio, tūrio ar kitais matais arba pinigais. Sutarties sąlyga dėl daiktų kiekio gali būti šalių suderinta numatant sutartyje tik kiekio nustatymo tvarką. Jeigu iš pirkimo-pardavimo sutarties turinio ir ją aiškinant neįmanoma nustatyti perduotinų daiktų kiekio, laikoma, kad sutartis nesudaryta (LR CK 6.329 str.).

Kokybės reikalavimai: Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (LR CK 6.333 str.).

3. Jeigu pirkėjas pagal įstatymus ar sutartį turi teisę jam perduotus daiktus grąžinti pardavėjui, tai pirkėjas privalo grąžintinus daiktus tinkamai saugoti iki grąžinimo. Šiuo atveju pirkėjas turi daiktų sulaikymo teisę, išskyrus atvejus, kai pardavėjas atlygina pirkėjo išlaidas.
4. Pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, - per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas. Kai pirkėjas neįvykdo šios pareigos, pardavėjas turi teisę atsisakyti visiškai ar iš dalies patenkinti pirkėjo reikalavimus, jeigu įrodo, kad pirkėjui pažeidus savo pareigą nebeįmanoma įvykdyti jo reikalavimų arba kad tų reikalavimų įvykdymas pareikalautų nepaprastai didelių pardavėjo išlaidų, palyginti su tomis, kurių pardavėjas būtų turėjęs, jei pirkėjas būtų tinkamai pranešęs pardavėjui apie sutarties pažeidimą.

Pirkėjo Teisės

1. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus (LR CK 6.328 str.).
2. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti:
   • kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;
   • kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;
   • kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;
   • grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Vartojimo Pirkimo Pardavimo Sutarčių Ypatumai

Pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas - asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę - kilnojamąjį daiktą pirkėjui - fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Vyriausybė tvirtina mažmeninės prekybos taisykles (LR CK 6.350 str.).

Jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, laikoma, kad vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nuo to momento, kai pirkėjas išsirenka perkamą daiktą arba kitokiu būdu pareiškia savo valią (LR CK 6.351 str.). Sutartyje gali būti nurodyta, kad iki nuosavybės teisės į daiktus perėjimo pirkėjui jis yra perduotų daiktų nuomininkas (nuomos-pardavimo sutartis). Jeigu sutartis nenumato ko kita, pirkėjas tampa daiktų savininku, kai visiškai už juos sumoka (LR CK 6.361 str.).

Pirkėjas turi teisę per keturiolika dienų nuo ne maisto daiktų perdavimo jam, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo ar kitoje pardavėjo nurodytoje vietoje analogiškais kitokių matmenų, formos, spalvos, modelio ar komplektiškumo daiktais. Jeigu keičiant daiktus...

Lentelė: Pardavimai per elektroninius aukcionus ir varžytynes

tags: #kilnojamo #turto #pardavimo #konkursas #aukcionas