Daugelis gyventojų, turinčių žemės sklypą, susiduria su klausimu, ar galima pjauti ar genėti medžius savo valdose. Nors nuosavybės teisė suteikia tam tikrą laisvę, medžių ir krūmų tvarkymo darbai yra griežtai reglamentuojami įstatymais. Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikalingas leidimas kirsti medžius savo sklype, kokie teisės aktai tai reglamentuoja ir kokia atsakomybė gresia už savavališkus veiksmus.
Kada reikalingas leidimas?
Daugeliu atveju, norint pjauti medžius savo sklype, būtina gauti leidimą. Medžių pjovimo, genėjimo ir panašius darbus, net ir atliekamus savo sklype, reglamentuoja Želdynų įstatymas. Pagal šį įstatymą privačioje žemėje kertant medį ar krūmą ar intensyviai jį genint (tai yra, kai pašalinama daugiau kaip 30 proc. šakų), reikalingas leidimas. Medžiai laikomi saugotinais, kai jų skersmuo ar aukštis pasiekia nustatytas ribas.
Vyriausybės nutarimu patvirtinti Kriterijai, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, nurodo, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokių skersmens bei aukščio parametrų želdiniai priskiriami saugotiniems. Todėl, norint įsitikinti, ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti kriterijų sąraše.
Medžio skersmuo, nuo kurio priklauso, ar medis priskiriamas saugotiniems, matuojamas 1,3 m aukštyje ir skiriasi miesto ir ne miesto teritorijoje. Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose esančioje privačioje žemėje saugotiniems priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kai jų skersmuo 30 cm ir didesnis. Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste saugotini yra 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, ne mieste saugotini šių rūšių medžiai 30 cm ir didesnio skersmens.
Kitas pavyzdys - jei privatus sklypas patenka į pakrantės apsaugos juostą, saugotiniems priskiriami ir kai kurie mažesnio skersmens medžiai - 12 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos. Beržai ir gluosniai pakrantėse priskiriami saugotiniems, kai jie yra 30 cm ir didesnio skersmens. Taip pat saugotini aukštesni kaip 3 m paprastieji kadagiai.
Dėl leidimo reikia kreiptis į savivaldybę, kuri leidimus išduoda pagal individualias taisykles.
Išimtys: kada leidimas nereikalingas
Labai retais atvejais nebūtina gauti leidimo pjauti medžius savo sklype. Nudžiūvęs, nulūžęs, skilęs, pakrypęs su išvirtusiomis ar pakilusiomis šaknimis, apdegęs ar kitaip pažeistas medis, kuris virsdamas gali sutrikdyti elektros tinklų veiklą ar padaryti kitokios žalos.
Leidimo kirsti saugotiną želdinį nereikia, kai kirtimo darbus reikia atlikti nedelsiant - kai dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.
Net jei leidimas nereikalingas, visada rekomenduojama atsakingai elgtis su gamta ir gerbti teisės aktų reikalavimus.
Želdynų įstatymo svarba
Medžių pjovimo, genėjimo ir panašius darbus, net ir atliekamus savo sklype, reglamentuoja Želdynų įstatymas. Privačios žemės savininkai turi teisę tvarkytis savo valdose, tačiau privalo laikytis teisės aktų reikalavimų.
Sezoniniai apribojimai
Nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. (intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu) draudžiama kirsti ir intensyviai genėti saugotinus medžius.
Kaip gauti leidimą Kauno mieste?
Privačios žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės valdytojas dėl Leidimo gavimo pateikia Institucijai Kauno miesto savivaldybės tarybos 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. T-864 „Dėl leidimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius išdavimo, prašymų perskaičiuoti želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją nagrinėjimo ir sumokėtos kompensacijos gražinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 3 priede nustatytos formos prašymą (toliau - Prašymas).
Kai privačios žemės sklypo savininkų ar valstybinės žemės sklypo valdytojų yra daugiau nei vienas, asmuo, prašantis išduoti Leidimą, Prašymą suderina su visais to žemės sklypo savininkais ar valdytojais arba pateikia visų žemės sklypo savininkų ar valdytojų raštišką sutikimą dėl pritarimo teikiamam Prašymui.
Asmuo, prašantis išduoti Leidimą dėl kito asmens žemės sklype augančių želdinių, Prašymą suderina su tos žemės sklypo savininku ar valdytoju, išskyrus prašymus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, kurie auga Savivaldybės patikėjimo ar panaudos teise valdomoje valstybinėje žemėje ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos valdomoje valstybinėje žemėje, esant suformuotam žemės sklypui.
Kiti reikalingi dokumentai: bendrijos ar gyventojų susirinkimo protokolo (ne vėlesnio kaip vienerių metų), patvirtinančio, kad šiam prašymui pritarta paprasta balsų dauguma (50 proc.
Pavojingų medžių priežiūra elektros linijų apsaugos zonose
Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme ir Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše numatyta, kad elektros linijų apsaugos zonoje pavojingų medžių priežiūros ir tvarkymo reikalavimus nustato LR Energetikos ministras Elektros tinklų apsaugos taisyklėse.
Jeigu ESO negalės išsiųsti pranešimų apie ketinimą kirsti pavojingus medžius (tais atvejais, kai viešajame registre nesutvarkyti nekilnojamojo turto (žemės sklypo, kuriame identifikuoti pavojingi medžiai) paveldėjimo dokumentai, sklypo savininkas (valdytojas) nėra deklaravęs arba netinkamai deklaravęs gyvenamąja vietą), tokiu atveju papildomai paviešins informaciją internetinėje svetainėje bei atitinkamoje regioninėje spaudoje.
ESO pranešimus siunčia paštu adresu: Laisvės pr.
Apribojimai medžių kirtimui ir genėjimui
Svarbu atkreipti dėmesį ir į nurodytą laiką, skirtą genėjimui bei medžių kirtimui, kadangi skirtingais atvejais galioja ir tam tikri draudimai. Draudžiama medžius kirsti ir genėti intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai medžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, saugiam eismui, saugiam elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų tiekimo atnaujinimui arba pateikiama eksperto pažyma, kad kertamame ir (ar) genimame medyje ir greta augančiuose medžiuose nėra besiveisiančių laukinių paukščių. Jeigu genimos ne didesnės kaip 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakos, draudimas netaikomas.
Sodinti augalus galima ne visur
Taisyklės yra taikomas ne tik medžių pjovimui, bet ir sodinimui. Štai, jeigu norime pasodinti augalus šalia daugiabučių pastatų, reikia laikytis atskirų reikalavimų.
Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse numatyta, kad Medžiai ir krūmai veisiami: * Medžiai - ne arčiau kaip 10 m atstumu, krūmai, aukštesni kaip 2 m - 2,5 m atstumu, kiti krūmai - 1,5 m atstumu nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais, išskyrus teritorijas tarp pastatų ir gatvių ar kelių; * šių taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.
Taip pat yra įstatyme yra išskiriami atskiri punktai, nurodantys, kada medžius bei krūmus veisti yra draudžiama: * vietose, kuriose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose įrašytas draudimas sodinti medžius ar krūmus; * melioracijos griovių ir vandens telkinių dugnuose, melioracijos griovių ir pylimų šlaituose; * kapavietėse ir kapinėse nesuderinus su savivaldybe ar seniūnija, išskyrus krūmus iki 1 m aukščio; * prie gatvių, vietinės reikšmės kelių, dviračių ir pėsčiųjų takų, šaligatvių medžiai ir krūmai sodinami, kaip reglamentuoja statybos techninis reglamentas.
Atsakomybė už neteisėtus veiksmus
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 80 iki 300 eurų.
Be baudos, už neteisėtai sunaikintą želdinį asmenys turi atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 3 iki 13 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą.
Būtina įsitikinti, ar želdinys nėra saugotinas
Norint įsitikinti, ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti Vyriausybės patvirtintame kriterijų sąraše, kuriame nurodoma, kokioje vietoje, kokios rūšies, kokio skersmens bei aukščio želdiniai priskiriami saugotiniems. Pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus drebulės, tuopos, tujos ir visos vaismedžių rūšys nėra saugotini medžiai.
Kitais atvejais, norint kirsti ar genėti želdinius, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kuri informuos, ar tai saugotini želdiniai, kurių kirtimui ar intensyviam genėjimui reikalingas savivaldybės leidimas. Prieš kirsdami ar genėdami nesaugotinus želdinius, pirmiausia įsitikinkite, kad želdiniai auga jūsų sklype.
Išimtys kirtimų ar genėjimo apribojimams taikomos tik tam tikrais atvejais, kai saugotini medžiai kelia realią grėsmę žmonių saugumui, jų turtui, eismo ar skrydžių saugumui. Išimtys taip pat leidžiamos, kai medžių kirtimas yra būtinas vykdant projektus, susijusius su infrastruktūros kūrimu, pvz., rekonstruojant ar tiesiant valstybinės reikšmės kelius, įgyvendinant ypatingos svarbos statybos darbus.
Medžių genėjimo rekomendacijos
Paprastai medžių genėti nereikia. Tačiau tai būtina daryti užtikrinant žmonių, turto ar eismo saugumą, norint išsaugoti biologinę medžių vertę, šalinant kenkėjų ar ligų pažeistas medžių dalis. Genint želdinius, pirmiausia reikėtų pašalinti sausas, džiūstančias, pažeistas, nušalusias, nulaužtas šakas ar jų dalis. Kartais dėl ligų, kenkėjų, oro taršos ar kitų priežasčių reikia pašalinti visą nusilpusį medį.
Geriausia sausas ir ligotas šakas pjauti iki gyvos ir sveikos vietos prie želdinio pagrindo. Norint pažeminti medžių viršūnes, negalima nupjaustyti storųjų šakų, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius - stagarus. Šakos turėtų būti pjaunamos trimis pjūviais: pirmas pjūvis daromas šakos apačioje 25-30 cm nuo stiebo. Įpjaunama ketvirtadalis stiebo. Antras pjūvis daromas iš viršaus 5 cm toliau kaip apatinis pjūvis. Trečiu pjūviu iš apačios, atsargiai prilaikant ranka, apipjaunama žiediškai, baigiama pjauti. Paskutinis šakos pjūvis turi būti ne lygiagretus stiebui, bet statmenas pjaunamai šakai.
Genint medžius draudžiama atlikti nustuobrinimo pjūvį (t. y. pjūvis, pažeminantis medžių viršūnes) kamieno tarpubamblyje, tarp šoninių šakų, nes įprastai toks pjūvis sukelia medžio puvinius. Šį pjūvį leidžiama atlikti sumažinant medžio aukštį dėl saugumo ar dėl ekologinių priežasčių. Taip pat negalima naudoti lipimo į medžius nagių.
Svarbu: prieš pradedant bet kokius medžių tvarkymo darbus, būtina pasitikrinti savivaldybės nustatytas taisykles ir, jei reikia, gauti leidimą. Taip išvengsite nemalonumų ir prisidėsite prie aplinkosaugos.