Apleistos Sodybos Lietuvoje: Įsigijimo, Renovacijos ir Teisiniai Aspektai

Pastaraisiais metais vyrauja tendencija link kaimo gyvenimo ir tvaraus gyvenimo būdo, todėl išaugo apleistų sodybų paklausa. Pirkėjus į šiuos nekilnojamojo turto objektus traukia ne tik jų įperkamumas, bet ir galimybė natūralioje aplinkoje kurti ekologiškus namus. Lietuva, garsėjanti savo ežerais ir upėmis, turi nemažai apleistų sodybų prie vandens telkinių. Nors tokios sodybos dažnai reikalauja didelių investicijų ir renovacijos, jos gali tapti puikia galimybe įsigyti nuosavą kampelį gamtoje arba investuoti į turizmą.

Apleistų Sodybų Kainos ir Populiarumas

Pigios sodybos - nepopuliarios. Tokių sodybėlių iki 30 tūkst. eurų galima rasti nemažai, o kituose Lietuvos kampeliuose, atokesnėse provincijose kai kurių kainos netgi gerokai mažesnės - galima surasti vos už porą tūkstančių eurų.

„Ober-haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka sako, kad tokios sodybos yra pakankamai atokiuose kaimuose, kurie nėra nei vaizdingoje vietoje, nei turi kokį nors vandens telkinį, nei pasižymi kažkuo išskirtiniu. „Kitas dalykas - tikriausiai tokių sodybų būklė yra pakankamai prasta ir jos tikriausiai nėra pritaikytos patogiam gyvenimui visais sezonais. Jos neatitinka šiandieninio pirkėjo, gyventojo poreikių“, - mano ekspertas.

Anot pašnekovo, sodybų kainoms ir likvidumui įtakos turi daugybė aspektų. Labai svarbi yra vieta, įrengimas, ar tai yra vaizdinga vietovė, sklypo dydis bei sodybos būklė. Svarbu atsižvelgti ir į tai, ar bus galimybė sodybą renovuoti, kiek tai kainuotų. „Žmonėms sodybos įdomios, tačiau tos, kurios kainuoja 50-70 tūkst. eurų ir yra visiškai pritaikytos gyventi tiek žiemą, tiek vasarą bei kurios yra visiškai suremontuotos. Taip pat tos, kurios turi pakankamai didelį žemės sklypą, yra vaizdingoje vietoje su patogiu susisiekimu“, - teigia A. Šapoka.

Pavyzdžiai apleistų sodybų kainų Lietuvoje:

• Kretingos rajone galima nusipirkti sodybą, kurios kaina - 15 tūkst. eurų.
• Raseinių rajone sodybą galima nusipirkti už dar mažesnę kainą - 10 900 eurų.
• Už 10 500 eurų parduodama sodyba Lazdijų rajone.
• Širvintų rajone parduoda sodybą taip pat už nedidelę kainą - vos 14 tūkst. eurų.

Jis sako, kad maždaug 2005 metais susidomėjimas sodybomis buvo pakankamai didelis ir tai yra natūralu. Sodyba dažniausiai yra ne pirmas būstas, o antras arba trečias. Tuo metu ekonominė padėtis buvo pakankamai gera. Per paskutinius aštuonerius metus interesas vėl padidėjo, nes tiek atlyginimai pakilo, tiek perspektyvos išaugo.

„Populiariausios vietos sodyboms yra ežeringi kraštai - Molėtai, Ignalina, Utena, Druskininkai ir tų rajonų periferijos. Žmonės juos renkasi atostogoms, kaip pagrindinį būstą renkasi labai retai, nebent tai yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie jau baigė savo darbus mieste“, - tikina ekspertas. Pasak jo, kadangi ši rinka nėra didelė ir aktyvi, pardavimai turėtų išlikti stabilūs - itin didelių pokyčių čia nenumato.

Įmonės „Vilniaus turtas“ direktorius Antanas Kudarauskas aiškina, kad sodybų kainos net ir Vilniuje skiriasi ne keliasdešimt procentų, o net keliolika kartų, nes turto vertė priklauso nuo vietos, objekto būklės, populiarumo. „Jeigu objektas yra nepopuliarioje, susisiekimo atžvilgiu blogoje vietoje, jo būklė prasta, tai jis gali net kelis kartus kainuoti pigiau negu netoliese esantis objektas“, - teigia jis.

Anot jo, kuo ekonominio pakilimo laikotarpis ilgiau tęsis, tuo daugiau bus perkančių sodybas ir namus tolėliau nuo Vilniaus centro, nes tai, kas per krizę atrodė kaip tolimas užmiestis, dabar žmonėms atrodo kaip kelios minutės iki centro. „Nuo praeitos krizės pradžios praėjo jau 10 metų, per tą laiką požiūris į sodybas pasikeitė kardinaliai. Šiuo metu labai maža dalis žmonių žiūri į jas kaip į patrauklų turtą gyvenimui. Tačiau dėl užsitęsusio ekonominio pakilimo, žmonių nuomonės palaipsniui vėl kinta, vėl daugėja turinčių laisvų pinigų ir perkančių ne tik tai, ko reikia, bet ir prabangos prekes, tokias kaip sodybas. Todėl nors ir gerokai sumažėjęs, bet poreikis yra“, - teigia A. Kudarauskas.

Anot jo, daugiausia namų parduodama vietose, kurios yra beveik mieste, tačiau laikomos užmiesčiu. Kainos priklauso ne tik nuo vietos, bet ir nuo namo dydžio, modernumo, energinės klasės, kambarių skaičiaus, išplanavimo, būklės, žemės ploto, komunikacijų, infrastruktūros ir daugybės kitų dalykų. Vis dėlto, brangiausiai parduodami yra išskirtiniai ir prabangiai įrengti namai uždaruose kvartaluose, vilos Laurų kvartale arba Valakampiuose. Pigiausios - apleistos trobelės, kuriose nėra nei elektros, nei vandentiekio, o pastato būklė avarinė.

„Kiekvienas turi savo motyvus, kodėl yra geriau butas, arba kodėl yra geriau namas, sodyba. Dažniausiai tai priklauso nuo asmenų socialinės padėties, statuso, šeimyninės padėties, pajamų ir asmenybės raidos tarpsnio. Didžiausi namo privalumai: ramybė, mažai kaimynų, privatumas, laisvė, oras, savas maistas iš daržo ir, ko gero, pigesnis pragyvenimas. Beveik visi draugiškai sutiks, kad gyventi name yra pigiau. Panagrinėjus privalumus gyvenant bute ir name, tai namas laimėtų, bet viena iš pagrindinių, svarbiausia ir logiškiausia priežastis, kodėl žmonės renkasi butą, yra laikas Laikas sutapatinamas su saugumu, infrastruktūra, likvidumu, greičiu. Žmonės gyvena butuose, nes gali suspėti per parą nuveikti kur kas daugiau - visomis prasmėmis. Tik pradėjęs gyventi name supranti, kiek daug už tave buvo daroma mieste gyvenant bute: bendra aplinkos ir infrastruktūros priežiūra, saugumas, transportas, keliai ir t.t.“, - dėsto A. Kudarauskas.

Specialistas tikina, kad tendencijos rodo, jog dauguma vis dėlto kelsis į miestus ir didins jų tankumą - ypač populiariųjų didmiesčių. Miestai vis didės, nes juose yra saugiau, gyvenimas yra kokybiškesnis ir patogesnis bei taupomas laikas, lyginant su gyvenimu rajonuose ar priemiesčiuose.

Paupio Sodybų Privalumai ir Galimybės

Sodybų pasiūla prie upės yra labai ribota, todėl tai yra pagrįsta investicija. Ribotas sodybų prieinamumas skatina paklausą, todėl laikui bėgant šios sodybos dažnai brangsta. Daugelį ant upės kranto esančių objektų galima išsinuomoti atostogoms arba turizmui, o tai gali sugeneruoti papildomas pajamas. Kadangi vis daugiau žmonių siekia atkurti ryšį su gamta ir mėgautis gyvenimu kaime, tikimasi, kad nekilnojamojo turto prie upės paklausa augs.

Paupio sodybos suteikia galimybę gyventi tvariau. „Tikra Vertė“ didžiuojasi giliomis paupio nekilnojamojo turto rinkos žiniomis. Nesvarbu, ar norite įsigyti sodybą asmeniniam naudojimui ar investicijai, mes teikiame profesionalias konsultacijas ir pritaikytas paslaugas, kad rastumėte tobulą turtą.

Patirkite paupio gyvenimo grožį su „Tikra Vertė“ - jūsų patikimu partneriu vertinant, perkant ir parduodant sodybas paupyje Lietuvoje.

„Tikra Vertė“ siūlo:

• Ekspertinis turto vertinimas: „Tikra Vertė“ nuodugniai įvertina kiekvieną paupio sodybą, įvertiname jos būklę, sklypo dydį ir artumą prie svarbiausių patogumų.
• Pritaikytos tarpininkavimo paslaugos: Mūsų patyrę brokeriai glaudžiai bendradarbiauja su jumis, kad surastų tinkamą sodybą prie upės, atitinkančią jūsų gyvenimo būdą ir biudžetą.
• Renovacijos ir plėtros patarimai: Jei svarstote apie sodybos paupyje atnaujinimą, „Tikra Vertė“ gali susisiekti su patikimais architektais ir rangovais, kurie padės jūsų viziją paversti realybe.

Ar esate pasirengęs investuoti į paupio gyvenimo žavesį ir ramybę? Tegul „Tikra Vertė“ padės surasti tobulą sodybą prie upės, atitinkančią Jūsų poreikius ir tikslus.

Gražiausios Sodybos Lietuvoje: Kėdainių Rajono Pavyzdys

Konkursas rengiamas kiekvienų metų birželio-rugpjūčio mėnesiais dviem etapais: I etapą einamųjų metų birželio mėnesį organizuoja atskirai kiekvienos seniūnijos seniūnas ir sudaro vertinimo darbo grupę; II etapą liepos-rugpjūčio mėnesiais organizuoja konkurso darbo grupė. Darbo grupė apžiūri vietoje ir išrenka gražiausiai tvarkomas konkurse dalyvaujančias sodybas. Konkurso nugalėtojai vėl dalyvauti konkurse gali ne anksčiau kaip po trejų metų.

Gražiausiai tvarkomos aplinkos vertinamos pagal šiuos kriterijus:

• kraštovaizdžio privalumų panaudojimas, aplinkos originalumas, išskirtinumas, suplanavimas
• pastatų sutvarkymas, etnografijos, mažosios architektūros elementų panaudojimas, pavėsinių, suolelių, vaikų žaidimų aikštelių, vandens baseinėlių, skulptūrų, kryžių, koplytstulpių, stogastulpių, paminklų, šulinių originalus įrengimas ir jų priežiūra
• sklypo suplanavimo racionalumas: sodo, daržo, poilsio zonų, pastatų optimalus išdėstymas jų originalumas bei išvaizda (fasadų spalvų darna, savitumas)
• želdynai, augalijos įvairovė, vešlumas, dekoratyvumas ir jų priežiūra
• gyvosios gamtos objektų įvairovė - inkilų, lesyklėlių įrengimas ir priežiūra, bitynų sutvarkymas, gyvūnijos laikymo sąlygos
• aplinkos švara ir tvarka (šienavimas, medžių genėjimas, gyvatvorių karpymas, piktžolių naikinimas, tinkamas buitinių nuotekų, nebaigtų statybų aikštelių tvarkymas, biodegraduojančių atliekų kompostavimas) bei gamtosaugos reikalavimų laikymasis
• vandens telkinių ir poilsio zonų priežiūra
• reklaminių iškabų kokybė ir jų derėjimas prie fasado
• bendrosios paskirties, šaligatvių, kelių, pakelių teritorijų priežiūra

Gražiausia individualaus gyvenamojo namo aplinka kaimiškojoje seniūnijoje - Ričardo Reikerto sodyba. Anksčiau Reikartai gyveno Rusnėje.

Ryčio Vieštauto, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo, vertinimo komisijos nario, nuomonė: „Sodyba įkurta vienoje vaizdingiausių Kėdainių rajono vietų, pietiniame Nevėžio šlaite. Gamta čia savaime nuostabi. Tačiau sodybos šeimininkai nepagailėjo pastangų subtiliai sutvarkyti ir pritaikyti savo poreikiams didžiulę teritoriją prie Nevėžio. Sodybos teritorija sutvarkyta labai funkcionaliai, bet tuo pačiu išlaikant natūralumą.

Parama Apleistų Sodybų Įsigijimui

Liberalų sąjūdžio Seimo rinkimų programoje siūloma skatinti įsigyti apleistas sodybas regionuose kaip antrąjį būstą. Idėjos autorius Viktoras Pranckietis sako, kad parama galėtų siekti 5 tūkst. eurų.

V. Pranckietis svarstė, kad nauja parama apleistoms sodyboms įsigyti galėtų siekti ribotą sumą, pavyzdžiui, 5 tūkst. eurų. „Jeigu tu perki sodybą ir įsipareigoji 10 ar daugiau metų ją išlaikyti, remontuoti, tvarkyti. Būtų paskata, kad sodyba atrastų šeimininką. Arba šeimininkas - sodybą. Žinau pavyzdžių, kai jauna šeima įsigijo 10 km nuo Utenos sodybą. Niekas paramos tam neturėjo, jie kaip pirmajam būstui irgi nepasinaudojo galimybe. Gyvenimas vyksta taip, bet manau, kad tokia paskata būtų naudinga, kad tos sodybos taptų dar patrauklesnės“, - dėstė V. Pranckietis.

Tačiau socialinės apsaugos ir darbo viceministras M. Navickienė nuomone: „Nemanau, jog reikia skatinti, kad žmonės įsigytų sodybas kažkur ne ten, kur jie gyvena ar dirba. Keistai atrodo pasiūlymas skatinti įsigyti dar vieną būstą. Jei galimybės leidžia tau įsigyti antrą būstą, tai tikrai nereikia dar skatinti to.“

Banko „Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas prisiminė, kad panašių į V. Pranckiečio iniciatyvų yra buvę ir kitose šalyse: „Taip bando aktyvinti tam tikrus miestelius. Bet Lietuvoje kažin ar ta iniciatyva būtų labai prasminga, nes jeigu žmogus pasiryžta įsigyti sodybą, dažniausiai tos investicijos siekia kelis šimtus tūkstančių eurų. Pietų Europos šalys tikisi, kad asmenys ir gyvens tame būste. Tokiu būdu neleis tiems miesteliams sunykti. Šiuo atveju, ar žmonės Lietuvoje tas sodybas naudos kaip poilsio paskirties, ar yra rūpestis, kad jie ten ir gyvens? Pasak Ž. Maurico, Lietuva turėtų eiti kita kryptimi: „Kaip įmanoma labiau skaidrinti ir paprastinti mokesčių ir išmokų sistemas, kad kuo mažiau būtų tokių dalykų. Gal reiktų supaprastinti statybų leidimus regionuose, turėti draugiškesnį požiūrį į žmones, kurie investuoja tose vietose.“

Šiuo metu Lietuvoje galioja subsidijų jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarka. Nuo kitų metų 10 proc. būsto paskolos vertės (iki 87 tūkst. eurų) subsidija bus skiriama šeimoms, neauginančioms vaikų ar turinčioms vieną, 12,5 proc. - jeigu šeimoje auga du vaikai, 15 proc. - jeigu šeimoje auga tris ir daugiau vaikų. Šiemet pakeista, kad subsidija nebus galima pasinaudoti daugiau nei 150 tūkst. gyventojų turinčiose savivaldybėse ir jas supančiose žiedinėse savivaldybėse, jei jose gyvena bent 60 tūkst. Iki 120 tūkst. eurų apribota maksimali su subsidija įsigyjamo būsto vertė.

Nuosavybės Teisių Klausimai

Vis dėlto, įsigijus sodybą, gali iškilti nuosavybės teisių klausimų. Du vienas šalia kito esantys, besiribojantys žemės sklypai Želvos seniūnijos Karališkių kaime įžiebė konfliktą tarp jų naudotojų. Sumaištį sukėlė atlikti ribų matavimo darbai, po kurių tos sklypų ribos susipainiojo.

Pasak Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Ukmergės skyriaus vedėjo Artūro Burneikos, sklypas ant sklypo „užlipti“ galėjo dėl įvairių priežasčių. „Situacijų gali būti aibė. Būna - vienas savininkas darosi matavimus, dedasi linijas - gal jų ilgiai neatitinka, arba atvirkščiai - kito savininko, su kurio sklypu ribojasi.“

Seniūnas abejoja, ar konfliktas užsibaigs be teismo: „Šiaip čia tas atvejis, kai lyg ir abu teisūs. Ginčas lygioj vietoj. Ar verta pyktis dėl tų kelių metrų? Girdėjęs seniūnas ir tokių kalbų, jog A. R. kaltinamas užgrobęs tą dalį žemės, kuri po naujų matavimų priklauso R. D. Tačiau prieš tai ji juk ir buvo paties A. R.“ Tuo metu teismą vadina „kraštutine situacija - pinigų ir nervų švaistymu“. Jo teigimu, tokių skundų nagrinėjimas jų įstaigoje užtrunka.

Pasak Ž. Maurico: „Gali nusipirkti ir susitvarkyti sodybą, o atvažiuos kas nors prie ežero šalia, leis garsiai muziką, vartos alkoholį ir nieko nepadarysi. Vienas pažįstamas neseniai pardavė sodybą. Yra nuosavybės apsaugos klausimai. Mes dar ne visai išsivadavę iš sovietmečio ir įstatymai yra specifiniai. Pavyzdžiui, ateidavo prie jo sodybos, leisdavo muziką, girtaudavo ir praktiškai nelabai ką gali padaryti.“

Saugomos Teritorijos: Apribojimai Ir Iššūkiai

Įsigyjant sodybą prie ežero, svarbu atsižvelgti į tai, ar ji nepatenka į saugomą teritoriją, nes tai gali reikšti papildomus apribojimus.

Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas Algis Gaižutis Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkui Algirdui Butkevičiui yra pateikęs kreipimąsi dėl būtinybės įtvirtinti konstitucines garantijas privačiai nuosavybei valstybiniame miškų ir saugomų teritorijų valdyme. „Dabartinis privačios miško naudojimo teisinis reglamentavimas visiškai nesudaro galimybių miško savininkams kompleksiškai panaudoti miškų, juos prižiūrėti. Nors daug kalbama apie miškų teikiamų nemedieninių naudų svarbą ir vertingumą, tačiau daugumoje atvejų dabartiniai įstatymai užkerta kelią privačių miškų savininkams tomis naudomis disponuoti, išskyrus griežtai reglamentuotą miško kirtimą. Miškų savininkams yra nesuvokiamas totalinis draudimas įsikurti miško žemėje net tais atvejais, kada tai siejasi tik su rekreacija“, - rašoma kreipimesi.

Kreipimesi prašoma „imtis iniciatyvos įpareigoti atsakingas valdžios institucijas neatidėliojant peržiūrėti šalies valstybinį miškų ir saugomų teritorijų valdymą bei keisti saugomų teritorijų politiką taip, kad būtų užtikrintos Konstitucijoje garantuotos disponavimo privačia nuosavybe ir jos, kaip šalies ūkio pagrindo, panaudojimo galimybės.“

Savivaldybės Turto Pardavimas: Iššūkiai Ir Perspektyvos

Savivaldybės turtą centrinėje miesto dalyje tarsi koks prakeiksmas lydi: niekas nesusigundo juo net ir už pusę kainos. Vieną po kito skelbiant aukcionus ir drastiškai mažinant kainą neatsiranda norinčiųjų įsigyti turto netgi prestižinėse vietose. Savivaldybė pripažįsta, jog pirkėjus atbaido didelių investicijų reikalaujanti prasta pardavinėjamų objektų būklė.

Korporacijos „Matininkai“ Panevėžio skyriaus vadovas Valdas Beinoris pats apsilankęs įvertino patalpas Vasario 16-osios gatvėje. „Norint parduoti, reikia investuoti. Kai asmeninį turtą pardavinėjame, bent jau kosmetinį remontą padarome. Savivaldybė, matyt, tam neturi resursų, eina paprastesniu keliu mušdama kainą, nors įdėjusi penkis litus galėtų atsiimti dešimt. Kai pardavinėji asmeninį turtą, esi tiesiogiai tuo suinteresuotas, o kai nėra nei tiesioginės, nei asmeninės atsakomybės, tik reikia vykdyti nustatytą tvarką, toks ir rezultatas“, - pastebi V. Beinoris.

Populiariausi Regionai Ieškant Sodybos

Pirkėjai dažniausiai ieško sodybų, kurios būtų arti vandens - ežero, upės ar tvenkinio. Kitas svarbus kriterijus - atstumas nuo miesto. Vilniečiai dažniausiai domisi Aukštaitijos rajonais, tokiais kaip Zarasai, Molėtai ar Utena, kur gausu ežerų ir gamtos ramybės.

• Aukštaitija: Zarasų r., Utenos r., Molėtų r.
• Pajūrys ir kurortai: Druskininkai, Birštonas, Trakai
• Kiti rajonai: Anykščių r. Ignalinos r. Lazdijų r.

Pajūryje ir kurortuose (Druskininkuose, Birštone, Trakuose) esančios sodybos - vienos brangiausių, o pigiausios dažniausiai randamos šiaurinėje Lietuvos dalyje, kur atstumas nuo didmiesčių yra didesnis.

Atnaujinant Seną Būstą

Architektė Gina Vieversytė dalinasi patarimais, kaip atnaujinti seną būstą, išsaugant jo unikalumą ir pritaikant šiuolaikiniams poreikiams:

• Vieta, apylinkė, kaimynai (svarbu draugiška bendruomenė).
• Patalpų aukštis (ar bus galima įrengti tinkamą apšvietimą).
• Ar įmanoma padidinti san. mazgą (senuose daugiabučiuose dažniausiai tualeto ir vonios patalpos yra atskiros).
• Langų orientacija (pagal galiojančius reglamentus visi vieno buto langai negali būti į šiaurę).

Klaidos, kurias daro žmonės remontuodami būstus:

• Per didelis skirtingų medžiagų, faktūrų ar spalvų kiekis.
• Skirtingų rūšių grindys kambariuose.
• Mažose erdvėse naudojant tamsias medžiagas ar spalvas.

tags: #kirtiliske #apleistos #sodybos