Kito Asmens Turto Administravimas: Esminiai Aspektai

Įstatymas suteikia galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu.

Tai įgyvendinama per testamentą arba paveldėjimą pagal įstatymą, jei testamentas nesudarytas.

Kito asmens turto administravimas - siejant su teisine prigimtimi - jis reikšmingas ir taikomas tuomet, kai pats savininkas dėl kokių nors priežasčių negali įgyvendinti savo, kaip savininko, teises.

Priežastys gali būti įvairios: specialių žinių trūkumas, laiko stoka, etc.

Tokiais atvejais paprastai nustatomas savanoriškas turto administravimas, bet administravimas gali būti nustatomas ir prieš savininko valią, t. y. priverstinis administravimas.

Tikslas (bet kokiu atveju) - kad būtų tinkamai pasirūpinta turtu.

Viena vertus, kad daiktas būtų naudojamas pagal paskirtį gaunant iš to daikto naudą. Jei savininkas to negali padaryti, nenori ar negali dėl kitų priežasčių, tai turi padaryti kitas asmuo - turto administratorius.

Kita priežastis - daugelis nuosavybės teisės objektų, daiktų yra tokie, kurie galėtų padaryti žalos, jei jie nebūtų tinkamai naudojami, jais rūpinimąsi, etc.

Todėl labai svarbu, kad būtų asmuo, kuris pasirūpintu tuo turtu, neleistų atsirasti žalos tam daiktui.

Galiausiai, administruojant, kad būtų užtikrinimas ir viešasis interesas, pvz., sumokami mokesčiai, etc.

Taigi, atsižvelgus į teisinę prigimtį, kito asmens turto administravimas - vertinant reguliavimą visumoje, jį geriausiu atveju galima būtų vadinti kvazidaiktine teise, nes turi panašumų į turtinius daiktinius santykius, tačiau kito asmens turto administravimas - NĖRA DAIKTINĖ TEISĖ.

Turto administravimas institucine prasme panašus į turto patikėjimo teisę.

Tačiau administravimas gali būti įžvelgiamas kaip ir vienas iš savininko teisių įgyvendinimo būdų, tik kad jas įgyvendina ne pats savininkas, bet kitas asmuo - turto administratorius.

Turto administravimas nėra daiktinė teisė - neturi absoliutumo požymio, būdingo kitoms daiktinėms teisėms, tai nėra savarankiška daiktinė teisė, turto administravimas - santykis, Net ir CK nenurodyta, kad turto administravimas būtų daiktine teise.

Administravimas net pagal Registro įstatymą yra įforminamas kaip juridinis faktas, o ne daiktinė teisė.

Geriausiu atveju - turto administravimas - kvazidaiktinė teisė (bet ir tai abejotina).

Tai daugiau savininko teisių įgyvendinimo būdas, kuris gali būti priverstinis ar savanoriškas.

Testamentas ir Paveldėjimas

Testamentą gali sudaryti tik pats palikėjas, t. y. tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 str.).

Įstatymas imperatyviai nurodo, kad neveiksnaus asmens sudarytas testamentas negalioja.

Taigi šiam asmeniui mirus, jo palikimą turi teisę priimti tik įpėdiniai pagal įstatymą ir jame nustatytą eilę.

Notaro ar kito įstatymo įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji; po testatoriaus mirties jų pagrindu testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. įgyja teisę disponuoti palikėjo turtu.

Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 str.).

Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 str.).

Privalomoji Palikimo Dalis

Tačiau įstatymas tam tikriems asmenims numato teisę paveldėti, nepaisant to, jog testatorius testamentu turto jiems nėra palikęs ar palikęs mažiau nei yra privalomoji palikimo dalis.

Nagrinėjamu atveju, nors palikėjo sūnus ir nėra paskirtas įpėdiniu pagal testamentą, jis vis vien turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumas neįgaliems-neveiksniems asmenims yra preziumuojamas), o palikėjas šiam asmeniui testamentu jokio turto nepaliko.

Testamento Nuginčijimas

Įstatymas nustato atvejus, kuriems esant testamentas yra negaliojantis (CK).

Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (nuginčytas) ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (pvz. Neišlikęs testamentas neturi galios.

Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl veiksnumo stokos.

Taigi asmeniui, šiuo pagrindu (CK 1.89 str. pagrindu) pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną.

Kasacinis Teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas - testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią.

Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Mirusiojo testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės.

Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų.

Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Globėjo Veiksmai ir Teismo Leidimas

Neveiksnių asmenų vardu palikimą priimti turi teisę jų tėvai arba globėjai.

Siekiant priimti palikimą, šiems asmenims reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus paveldėtam turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas ir turto administratorius.

Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu, privalo skirti globėją (gali būti skirta ir institucinė globa) bei turto administratorių.

Pažymėtina, kad teisės aktai neriboja neveiksnaus asmens teisės priimti palikimą.

Palikimą neveiksnaus asmens vardu priima globėjas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad yra galimos situacijos, kai globėjas gali priimti globotinio vardu palikimą faktiškai pradėdamas valdyti palikėjo turtą, jeigu globėjas atlieka aktyvius veiksmus, kurie patvirtina jo valią veikti globotinio interesais ir paveldimą turtą įgyti globotinio nuosavybėn.

Taigi, mūsų nuomone, paveldėjimo priėmimą tuo pagrindu, kad palikimą priėmė neveiksnus asmuo, nuginčyti nėra galimybės, nebent palikimą neveiksnus asmuo būtų priėmęs be globėjo arba palikimas būtų priimtas neveiksnaus asmens vardu be teismo leidimo, jei palikimo priėmimo sandoris pastarajam būtų nenaudingas (pavyzdžiui, palikimą sudarytų skolos).

Palikimo Priėmimo Tvarka

Pagal Civilinio kodekso 5 knygos nuostatas paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.

Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.

Jei sūnus paveldėjo pagal testamentą, testamentas gali būti nuginčytas tuo atveju, jei jį sudariusi mama buvo neveiksni arba jos veiksnumas buvo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, taip pat jei testamentas buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo.

Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti.

Tuo atveju, jei įpėdinis yra neveiksnus ir jo vardu veikia globėjas, jis ir išreiškia valią globotinio vardu dėl palikimo atsisakymo ar nepriėmimo.

Civilinio kodekso 3.244 straipsnio 3 dalyje nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas.

Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises.

Taigi, sudarant palikimo priėmimo ar atsisakymo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių teismo leidimas yra būtina sąlyga sudaryti minėtą sandorį, t. y. priimti ar atsisakyti palikimo.

Asmens valia priimti palikimą turi būti išreikšta aktyviais veiksmais įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą - tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Būtina per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir tuomet pradedamas procesas palikimui priimti.

Svarbiausi aspektai

Disponuoti paliekamu turtu įpėdinis galės tik po testatoriaus mirties priėmęs palikimą.

Rentos sutarties pagrindu rentos mokėtojas gali perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į perduotą jam mainais už išlaikymą iki gyvos galvos nekilnojamąjį daiktą, tačiau tam būtinas išankstinis rašytinis rentos gavėjo sutikimas.

Toks sutikimas paprastai būna įtraukiamas į rentos sutartį.

Asmeniui, kuris yra pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, yra nustatomas globėjas.

Asmens globa apima ir jo turto globą, jei turtui valdyti ir tvarkyti nėra paskirto turto administratoriaus.

Globėjas turi teisę atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais sudaryti visus būtinus sandorius.

Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1 500 eurų, taip pat sandoriams, kuriais yra disponuojama globotiniui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas.

Pasak teisininkės, prašymas dėl teismo leidimo išdavimo parduoti ar išnuomoti globotinio nekilnojamąjį turtą turi būti paduotas nekilnojamojo turto buvimo vietos apylinkės teismui.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Klausimą uždavęs skaitytojas gali išnuomoti arba parduoti dėdės nekilnojamąjį turtą, jei rentos sutartyje dėdė davė tokį sutikimą, šiame sutikime nurodytomis sąlygomis.

Jei sutikimas neduotas, nekilnojamasis turtas gali būti išnuomotas arba parduotas gavus teismo leidimą, o visos iš sandorio gautos lėšos turi būti išimtinai naudojamos dėdės poreikiams tenkinti.

Paveldėti pagal įstatymą gali palikėjo sutuoktinis, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, provaikaičiai, broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės, sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos, pusbroliai ir pusseserės.

LT2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs CK1517 Lietuvos teisinį reglamentavimą daug kuo atnaujino.

Buvo papildytas teisinis reglamentavimas ir daiktinių teisių srityje.

Naujasis CK siekė priderinti daiktinių teisinių santykių reguliavimą prie iš esmės pasikeitusių ekonominių sąlygų, sudaryti kiek įmanoma platesnes savininko ir kitų daiktinių teisinių santykių subjektų teisių įgyvendinimo galimybes, užtikrinti tų teisių apsaugą ir gynimą1518.

CK kūrėjai, pasinaudodamiesi kitų šalių teisine praktika, kodifikavo nemažai išvestinių daiktinių teisių.

Galiojant 1964 m. redakcijos CK, jos nebuvo reglamentuotos viename teisės akte, o kai kurios apskritai nebuvo žinomos ir taikomos Lietuvos civilinėje teisėje [p.

Turto administravimas nustatomas įvairiais tikslais, ir ginant turto savininko, ir kitų asmenų interesus.

Pavyzdžiui, turto administravimas gali būti nustatytas siekiant apsaugoti nežinia kur esančio asmens turtą.

Tokiu atveju suinteresuotų asmenų arba prokuroro pareiškimu teismas skiria asmens, kurio buvimo vieta nežinoma, turto laikinąjį administratorių (CK 2.29 str.).

Jis dirba ne savo naudai, kito turto administratorius.

O su uzufruktu asmuo gali savo asmeniams poreikiams naudoti gsutus vaisius, produkciją ir pajamas.

Turto administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniam labui.

Pagrindai labai išsiskiria iš kitų teisių (yra ir spec. ir bendri pagrindai).

Svarbus teismo vaidmuo, nes turtas yra ne administratoriaus o kito asmens.

tags: #kito #asmens #turto #administravimas