Nuosavybės teisė yra vienas pagrindinių civilinės teisės institutų, reglamentuojančių asmens galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Lietuvoje šios teisės įgyvendinimas turi savų ypatumų, kuriuos svarbu žinoti kiekvienam, įsigyjančiam ar jau valdančiam materialinį turtą. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su materialinio turto nuosavybės teisėmis Lietuvoje.
Nuosavybės teisės atsiradimas
Naujasis Civilinis kodeksas apibrėžia, kad nuosavybės teisė atsiranda, kai patvirtinama turto perleidimo sutartis ir tas turtas pagal priėmimo ir perdavimo aktą perduodamas naujajam savininkui. Taigi nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo įgijėjui momento.
Naujasis Civilinis kodeksas įsigaliojo 2001 m. Senajame Civiliniame kodekse nuosavybės teisės atsiradimas apibrėžtas labai paprastai - ji atsiranda nuo turto įregistravimo viešajame registre momento (įsigytą turtą buvo privaloma įregistruoti per 3 mėn.).
Kita vertus, tas pats Civilinis kodeksas sako, kad teisiškai disponuoti (valdyti, t. y. parduoti, pirkti, mainyti, dovanoti, paveldėti ir pan.) turtu negalima, kol jis neįregistruojamas.
Turto registracijos svarba
Piliečiai, įsigiję žemę ar pastatus, tačiau neįregistravę jų Nekilnojamojo turto registre, negali savo turto valdyti, o tam tikrais atvejais gali net jo netekti. Kol naujasis savininkas neįregistruoja savo įsigyto turto, mokesčių inspekcija žemės ir kito nekilnojamojo turto mokesčius toliau skaičiuoja registre užfiksuotam senajam savininkui.
Jei naujasis savininkas neįregistruoja nuosavybės teisės į savo įsigytą turtą, buvęs savininkas gali jį dar kartą parduoti, išnuomoti ar įkeisti. Naujasis Civilinis kodeksas nebenumato termino, per kurį įgytas turtas turi būti įregistruotas.
Pavyzdžiui, turtą pardavęs asmuo po sandorio gali pasitikrinti registre (duomenys yra prieinami), ar pirkėjas įregistravo savo teises. Pamatęs, kad tai dar nepadaryta, jis gali išsiimti pažymą kitam sandoriui ir įkeisti, išnuomoti ar net perleisti turtą kitam asmeniui. Jei pastarasis pirma įregistruos savo nuosavybės teises, tai teisme aiškinantis abiejų savininkų teisę į tą patį turtą, pirmenybė bus teikiama turtą įregistravusiam asmeniui.
Tai labai aktualu ir tvarkant paveldėjimo dokumentus, kai miršta turto savininkas.
Turto registracijos tinklas veikia visuose rajonuose ir miestuose. Visus dokumentus, susijusius su turto tvarkymu, žmogus gali užsakyti ten, kur pats gyvena.
Vyriausybė 2003 m. vasario 26 d. priėmė nutarimą “Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, registruojant senus statinius”. Šiuo nutarimu supaprastinta tvarka pateikti dokumentus, įrodančius teises į pastatus, statytus iki 1989 m. Dabar pakanka seniūno pažymos, kad Ūkinėse knygose yra įrašas apie tai, kas valdo vieną ar kitą pastatą.
Notaro vaidmuo
Pats svarbiausias tuose sandoriuose yra notarų vaidmuo. Tvirtindami sandorį, jie prisiima ir visą atsakomybę už tai, kad abi šalys geranoriškai susitartų: viena - turtą perleisti, kita - įsigyti, nežiūrint, kokios sąlygos yra su tuo turtu susijusios (tarkim, turtas yra įkeistas, tai notaras turi apie tai perspėti pirkėją, nes šiam reikės prisiimti su turtu susijusius įsipareigojimus).
Visi notarai yra prisijungę prie registro duomenų bankų, kad galėtų užtikrinti vartotojams duomenų patikimumą. Įstatymai juos įpareigoja prieš tvirtinant sandorį patikrinti, ar turto būklė tikrai yra tokia, kokia įrašyta pirkimo ir pardavimo dokumentuose.
Notarai privalo įspėti ir įspėja žmones, kad šie registruotų turtą. Ši sąlyga yra įrašyta ir turto pirkimo bei pardavimo sutartyje, tačiau vis tiek pasitaiko atvejų, kad žmonės to nepadaro, o paskui patys nukenčia.
Notaras, patvirtinęs sandorį dėl turto pirkimo ir pardavimo, tą pačią ar (vėliausiai) kitą dieną informuoja apie tai registro duomenų banko tvarkytoją.
Turto registracijos kaina yra socialiai orientuota į dabartinės mūsų visuomenės išgales. Tarkim, 50 tūkst. Lt vertės turto registracija kainuoja tik 20 Lt, o pati didžiausia registracijos kaina už milijoninį turtą neviršija 1 tūkst. Lt.
Administruojamų įmokų kodai
Mokant mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, svarbu nurodyti teisingą įmokos kodą. Štai keletas pavyzdžių:
- Gyventojų pajamų mokestis nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų: 1311
- Žemės mokestis: 3011
- Paveldimo turto mokestis paveldint turtą Lietuvos Respublikoje: 3311
Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojami deklaruojami mokesčiai ir nuo 2015-07-01 paskirtos baudos už administracinius nusižengimus, mokami vienu įmokos kodu 1001: Pelno mokestis, Pridėtinės vertės mokestis, Akcizai, Paveldimo turto mokestis (mokamas nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldinčio turtą užsienio valstybėse), Nekilnojamojo turto mokestis, Loterijų ir azartinių lošimų mokestis, Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise, Mokestis už valstybinius gamtos išteklius, Angliavandenilių išteklių mokestis, Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą, Mokestis už aplinkos teršimą.
BŪSTO PIRKIMO PROCESAS (SU BŪSTO KREDITU)
Valstybinės rinkliavos
Už įvairias valstybės institucijų teikiamas paslaugas mokamos valstybinės rinkliavos. Štai keletas pavyzdžių:
- Valstybės rinkliavos už Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikiamas paslaugas: 5740
- Valstybės rinkliavos už Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teikiamas paslaugas: 5742, 5814
- Valstybės rinkliavos už Lietuvos transporto saugos administracijos teikiamas paslaugas: 5746
Taip pat yra valstybės rinkliavų už Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos teikiamas paslaugas (5758), Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos teikiamas paslaugas (5760), muitinės įstaigų teikiamas paslaugas (5761) ir daugelį kitų.
Išvados
Tinkamas nuosavybės teisių įgyvendinimas yra svarbus ne tik asmenims, bet ir valstybės ekonomikai. Todėl būtina žinoti ir laikytis galiojančių teisės aktų reikalavimų, o kilus neaiškumams - kreiptis į specialistus.
tags: #materialinio #turto #nutasymoaktai