Klaipėdos Savivaldybės Nekilnojamojo Turto Mokesčio Koeficientai

Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra svarbus savivaldybių biudžeto pajamų šaltinis, o jo tarifai ir taikymo tvarka daro didelę įtaką tiek verslui, tiek gyventojams. Klaipėdos miesto savivaldybė, siekdama užtikrinti konkurencingą verslo aplinką ir tvarkingą miesto įvaizdį, nustato skirtingus NTM tarifus, atsižvelgdama į turto paskirtį, būklę ir savininkų kategorijas.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis NTM, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ). Šiame straipsnyje aptariami NTM tarifai Klaipėdos savivaldybėje, lengvatos, deklaravimo ir mokėjimo tvarka, taip pat savivaldybės planai dėl mokesčių surinkimo.

Klaipėdos panorama

Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai Klaipėdoje

Savivaldybių tarybos nustato konkretų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, kuris galioja tos savivaldybės teritorijoje.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale: nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų:

• Nekilnojamojo turto paskirtį
• Naudojimą
• Teisinį statusą
• Mokestinę vertę
• Technines savybes, įskaitant energinį naudingumą
• Mokesčio mokėtojų kategorijas
• Juridinio asmens teisinę formą, dydį, darbuotojų skaičių ar apyvartą arba fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį
• Nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą, pagal teritorijos teisinį statusą (ar statiniui eksploatuoti suformuotas žemės sklypas ar ne) arba pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą prioritetą.

Komercinio Nekilnojamojo Turto Tarifai

Komerciniam nekilnojamajam turtui nustatytas mažiausias pagal įstatymą leistinas - vos 0,5 proc. nekilnojamo turto mokestinės vertės tarifas. Tai esminis sprendimas, siekiant palaikyti verslą ir skatinti investicijas mieste.

Anot A. Vaitkaus, Klaipėdos savivaldybė neplanuoja keisti komercinio NT mokesčio tarifo - jis turėtų likti 0,8 proc.

Apleisto Nekilnojamojo Turto Tarifai

Apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui nustatytas maksimalus - 5 proc. tarifas (vietoje dabar galiojančio 3 proc. tarifo). Ši priemonė skirta paraginti savininkus rūpintis savo turtu ir nedarkyti miesto vaizdo.

„Apleistam, neprižiūrimam nekilnojamajam turtui taikysime pagal įstatymą maksimalų 5 proc. tarifą. Šiuo metu galiojantis tarifas yra 3 proc. Tai sąžiningas sprendimas: tie, kurie investuoja, kuria darbo vietas ir prisideda prie miesto augimo, turi jausti palaikymą, o tie, kurie dešimtmečiais laiko griūvančius pastatus miesto centre, turi prisiimti atsakomybę už miesto veido darkymą, juolab, kad savivaldybė pati investuoja milijonines lėšas senamiesčio pastatų fasadų tvarkymui. Mūsų pozicija tokia“, - teigia meras.

Gyvenamojo Būsto Tarifai

Kadangi šiuo sprendimu savivaldybės taryba nenustato nei pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinamojo dydžio, nei jam taikomo tarifo, 2026 metais Klaipėdos miesto teritorijoje galios įstatyme numatyta tvarka: pagrindiniam gyvenamajam būstui bus taikomas 0,1 proc. tarifas tik tai mokestinės vertės daliai, kuri viršija 450 tūkst. eurų. Savivaldybių taryboms taip pat nesuteikta teisė spręsti dėl antrojo ir kitų gyvenamųjų būstų apmokestinimo.

Pagal nuo 2026 m. įsigaliosiančius Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus, fiziniams asmenims priklausančiam kitam gyvenamajam turtui, įskaitant butus, namus, sodų namelius, garažus ir kitus gyvenamosios ar pagalbinės paskirties statinius, bus taikomi valstybės nustatyti progresiniai tarifai, kurie didėja kartu su turto verte:

• Vertės daliai iki 50 000 eurų bus taikomas 0 proc. tarifas;
• Nuo 50 000 iki 200 000 eurų - 0,2 proc.;
• Nuo 200 000 iki 400 000 eurų - 0,4 proc.;
• Nuo 400 000 iki 600 000 eurų - 0,6 proc.;
• Nuo 600 000 iki 1 000 000 eurų - 0,8 proc.;
• Viršijant 1 000 000 eurų - 1 proc. tarifas.

Nekilnojamojo Turto Mokesčio Lengvatos ir Išimtys

Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius), ne mažesnį (mažesnius) negu 450 000 eurų, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba abu kriterijus: nekilnojamojo turto mokestinę vertę, fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų nuosavybės ar jų įsigyjamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis):

• Naudojamas socialinei globai ir socialiniai priežiūrai;
• Naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti);
• Kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos;
• Naudojamas švietimo darbui;
• Esantis kapinių teritorijoje;
• Fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.

Neapmokestinamas juridinių asmenų nuosavybės teise priklausantis, jų įsigyjamas ar iš fizinių asmenų perimtas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis):

• Užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių;
• Valstybės ar savivaldybių, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, nekilnojamasis turtas, esantis laisvojoje ekonominėje zonoje;
• Bankrutavusių įmonių;
• Tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų - nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;
• Aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą;
• Esantis kapinių teritorijoje;
• Asmenų su negalia asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik asmenų su negalia asociacijos;
• Juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti);
• Kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos;
• Daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
• Labdaros ir paramos fondų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
• Mokslo ir studijų institucijų;
• Švietimo įstaigų;
• Socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą;
• Profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai;
• Juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
• Lietuvos banko nekilnojamasis turtas;
• Juridinių asmenų, veikiančių pagal Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą;
• Nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti. Nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikia, kai jos suma neviršija 5 eurų.

Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai Kai Kuriose Savivaldybėse

Šioje lentelėje pateikiami nekilnojamojo turto mokesčio tarifai kai kuriose savivaldybėse:

Deklaravimas ir Sumokėjimas

Už 2026 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius:

Fiziniams asmenims už nuosavybės teise priklausantį arba jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą apskaičiuos, nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT719 formą užpildys ir pateiks mokesčių administratorius iki kitų kalendorinių metų kovo 1 dienos. Fizinis asmuo sumokėti apskaičiuotą nekilnojamojo turto mokesčio sumą turės iki kovo 15 dienos.

Juridiniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį ar jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą bei už neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtą naudotis nekilnojamąjį turtą, kuris nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, nekilnojamojo turto mokestį turi apskaičiuoti, deklaruoti (deklaracijos KIT719 formoje) bei sumokėti iki kitų metų vasario 15 d. Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų. Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę. Avansiniai mokesčiai deklaruojami deklaracijos KIT719 formoje. Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų.

Už 2025 m. ir ankstesnius mokestinius laikotarpius:

Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą (2 versija), kuri patvirtinta VMI prie FM viršininko 2012-05-10 įsakymu Nr. VA-47) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Deklaracijos KIT711 forma turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos. Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų. Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę. Avansiniai mokesčiai deklaruojami deklaracijos KIT711 A priede. Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų.

Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto mokestis

tags: #klaip #m #savivaldybe #nekilnojamo #turto #koefic