Ylakių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia
Padavimai apie Karus su Švedais ir Seną Miestą
Ylakių miestelis, kaip padavimas pasakoja, įkurtas Švedų karo laikais. Prieš Švedų karą, kur dabar stovi Ylakių miestelis, nei miestelio, nei bažnyčios nebuvę. Čia buvusios neįeinamos girios, kurias supusios nepareinamos balos. Nuo šios vietos apie 6 km į pietvakarius, Erkšvos kaime, yra Alkos piliakalnis.
Alkos piliakalnis
Padavimas pasakoja, kad čia buvęs didelis miestas, kuris turėjęs keturias gatves, stiprią pilį ir didelę medinę bažnyčią. Kartą iš šiaurės krašto, iš užjūrių, atkeliavę barzdočiai vyrai - švedai, vikingai, kurie pradėjo žiauriai plėšti vietos gyventojus, degindami jų sodybas. Lietuviai drąsiai šiems nevidonams priešinosi. Ties Alka įvykęs didelis mūšis, kuriame krito daug švedų. Nors mūsiškiai aršiai kovojo, tačiau prieš skaitlingesnį priešą negalėjo atsilaikyti. Švedai, laimėję mūšį, visą miestą išdegino, o gyventojus išžudė. Tiktai vienam Alkos bažnyčios klebonui pasisekė laimingai pabėgti, kuris pasislėpė viename, pelkių apsuptame, miškelyje.Čia klebonas pasistatęs medinę bažnyčią, kurioje laikydavęs Šv. mišias, į kurią žmonės slaptai rinkdavosi melstis, mat švedai persekiojo tikinčiuosius. Šis klebonas turėjęs nepaprastas akis, kurių žvilgsniu žmogų lyg ylomis badydavęs. Todėl, kaip padavimas pasakoja, nuo šio klebono veriančio žvilgsnio miestelis gavęs pavadinimą „Ylakiai”, t. y. „yla akis”. Mūšio vietoje daugeliui metų baltavusios kritusių žmonių kaukuolės. Todėl ši vieta buvo pavadinta „Kaukolikais", kurio vardu ir dabar kaimas šioje vietoje pavadintas.Ylakiai po Karo
Metraštis mini, kad miestelis pradžioje turėjęs 999 gyventojus, o pats miestelis buvęs smarkiai žydiškas. Todėl prieš Didįjį karą visa prekyba buvusi, bemaž, žydų rankose. Buvusi tik viena lietuvių parduotuvė - kooperatyvas, kurią žmonės vadino „Bedriba”. 1916 m. per Šv. Petro ir Povilo atlaidus beveik visas miestelis išdegė. Liko tik pusė Židikų gatvės ir visa Sedos gatvė.Palengva auga gyventojų skaičius. Kyla gyvas reikalas rūpintis švietimu, kuris prieš Didįjį karą čia buvo gana menkas. 1920 m. prie valsčiaus sudaroma Švietimo Komisija iš 5 asmenų, kuriai pavesta rūpintis švietimo reikalais. Jau 1920 metų rudenį Ylakiuose atidaroma mišri keturių klasių vidurinė mokykla, kuri vėliau 1928 m. dėl mokinių stokos Šv. Ministerijos įsakymu buvo uždaryta. Valsčiaus Taryba rūpinasi ir kitomis reikalingomis įstaigomis, ir 1920 m. balandžio mėn. 23 d. valsčiaus Tarybos rūpesčiu Ylakiuose įsteigiamas paštas. Šiame laikotarpyje pradeda veikti ir katalikiškos organizacijos, kurios savo veikimu prisideda prie bendro gerbuvio kėlimo. Štai 1929 m. prie Ylakių bažnyčios Šv. Vincento à Paulo D-ja įsteigia senelių ir beturčių prieglaudą, kurioje randa prieglaudą apie 40 asmenų.Naujųjų Laikų Pažanga
Vaisingiausiais Ylakių miestelio istorijoje laikotarpis yra nuo 1931 iki 1937 m. Per šiuos kelerius metus Ylakių miestelis pakeičia savo vaizdą. Čia sumanaus valsčiaus viršaičio Varapnickio rūpesčiu išgrįstas visas miestelis, gatvės, ištiesti šaligatviai, sutvarkytos gatvės, gyventojų sklypai aptverti tvoromis ir gyvenamieji namai pradėti dažyti raudonai. Apskaičiuota, kad per šį laikotarpį nugrįsta daugiau kaip 20 000 kvadratinių metrų grindinio.1932 m. miestelyje įvesta elektra, kuri apšviečia miestelį, bažnyčią ir gyventojų butus. Toliau valsčiaus savivaldybė rūpinasi apsaugoti miesto gyventojų namus nuo ugnies. Tam reikalui 1933 m. įsteigiama pirmoji šaulių būrio ugniagesių komanda, kuriai savivaldybė skyrė paramos 2000 litų. Ugniagesius visi gyventojai remia ir jau 1935 m. Ylakiuose veikia dvi ugniagesių komandos.Staiga pradeda augti ir pramonė. 1933 m. Ylakiuose veikia trys dideli motoriniai malūnai ir dvi garinės pieninės. Su pramone ima tarpti ir prekyba. Prekybos gyveniman pradeda skverbtis lietuviai. 1935 m. ima augti lietuvių verslininkų skaičius: jau randama 5 lietuvių parduotuvės ir 1 latvių. Tačiau 1936 m. lietuviai verslininkai sudaro 50% visų miestelyje esamų verslininkų. Taip pat pažymėtinas ir svarbus dalykas yra savivaldybės rūpinimasis neturtingųjų gyventojų gydymu. Savivaldybė neturtingųjų gydymui 1935 m. buvo paskyrusi 25241 litą.Modernėjantis Miestelis
Dabar Ylakiai, kurie turi daugiau kaip 2000 gyventojų, mažai tesiskiria nuo kitų Lietuvos didesnių miestų. Pats miestelis švarus ir sausas. Gatvėse ištiesti šaligatviai, pačios gatvės apšviestos elektra. Miestelyje yra dvi kioskos, kurios parduoda daug įvairių laikraščių ir knygų. Miestelio viduryje yra graži šešiakampė „Laisvės aikštelė”. Miestelį puošia didelė, dviejų bokštų, raudonų plytų bažnyčia, kurios stilius panašus į gotišką stilių. Be to, miestelį puošia naujai pastatyti dviejų aukštų namai. Miestelyje veikia: viena garinė pieninė, kuri priskiriama prie pirmos rūšies pieninių, vienas motorinis malūnas, viena lentpjūvė, smulkaus kredito bankelis ir žydų kredito bankas. Miestelis turi: dviejų aukštų, didelę, mūrinę, šešių metų pradžios mokyklą, gydytoją, advokato kabinetą ir du restoranus.Matome, kad Ylakių miestelis per kelerius nepriklausomybės metus spėjo pakeisti savo, rusų priespaudos ir vokiečių okupacijos laikų, nualintą veidą ir sukurti Lietuvos provincijos gražų miestelį.| Laikotarpis | Pokyčiai Ylakiuose |
|---|---|
| 1931-1937 m. | Miestelio grindimas, šaligatvių tiesimas, gatvių tvarkymas, namų dažymas raudonai |
| 1932 m. | Elektros įvedimas |
| 1933 m. | Ugniagesių komandos įsteigimas |
| 1933 m. | Trijų motorinių malūnų ir dviejų garinių pieninių veikla |
| 1935 m. | Lietuvių verslininkų skaičiaus augimas |
tags: #klebono #gyvenamieji #namai