Aukštaitijos sostinė negali pasigirti unikalia senamiesčio dvasia, tačiau pagrindinės miesto arterijos - Klaipėdos gatvės pradžioje daugiau kaip prieš šimtmetį statyto raudonų plytų namo rekonstrukcija sukėlė nemažą diskusijų audrą.
Panevėžietis architektas Valdas Klimavičius ištikimas medžiagiškumui ir tamsiai spalvai - tą patį braižą galima įžvelgti jo projektuotuose namuose Laisvės aikštėje ar naujajame SEB banko pastate Vasario 16-osios gatvėje. Kas yra šiuo metu intensyviai rekonstruojamo Klaipėdos g. senolio architektas, spėlioti nereikia.
Šio projekto autoriui skrieja kritikos strėlės dėl modernizmo subjaurotos istorijos. Šio rekonstruoto namo projekto autoriui skrieja kritikos strėlės dėl modernizmo subjaurotos istorijos.
Prieš 120 metų statytas ir ilgą laiką apleistas raudonų plytų mūrinis pastatas pasikeitė neatpažįstamai, tačiau visuomenėje kilo diskusijos, ar modernizmas neišniekino senosios architektūros.
Architektūra skiriasi labai stipriai. "Ryškus ir brėžiantis akį kontrastas yra privalomas. Negalima pataikauti tam, kas buvo, ir nekreipti dėmesio į tai, ką darome dabar. Liaudiškai tariant, „suženyti“ vieną epochą su kita yra gana sudėtinga. Tam reikia ir drąsos, ir užsakovo pasitikėjimo. Manau, kad ilgainiui apsiprasime su tokiu pastatu", - sako V.
Rekonstruojant raudonplytį mūrinuką, pristatytas trečiasis aukštas bei išplėstas į plotį. "Statinį buvo galima tiesiog nugriauti, bet savininkas nusprendė išlaikyti tai, kas buvo, o kartu pritaikyti prie šių dienų realijų. Jeigu dėl to kyla diskusijos visuomenėje, yra gerai. Reikėtų susirūpinti, jei visiems viskas būtų gerai", - mano S.
Rekonstrukcijos turėtų sulaukti ir kitas panašus raudonų plytų namas, stovintis ties Klaipėdos ir Naujamiesčio gatvių sankryža. Šiuo metu rengiami namo atnaujinimo projektiniai pasiūlymai. Nors matyti, kad mūrinukas apjuostas tvora, o viduje jau pluša darbininkai, anot architekto, kol kas vykdomi tik teritorijos tvarkymo darbai. Šis Klaipėdos gatvės 54-uoju numeriu pažymėtas namas išsiskiria tuo, kad turi kultūros paveldo požymių fasado eksterjere.
V. Klimavičius dirba ir prie kitoje Klaipėdos gatvės pusėje stovinčio seno raudonų plytų pastato rekonstrukcijos projekto. Abu pastatai - to paties laikotarpio bei tos pačios plytinės architektūros.
"Bent jau man labai gražu, tarsi raižinys ar mezginys iš plytų, todėl rekonstruojant pastatą bus labai svarbu išsaugoti šį vertingą palikimą. Inkrustuosiu stiklo plokštėmis. Bet šitas namas bus daug baisesnis už tą, kurį dabar visi aptarinėja. Kad panevėžiečiams būtų apie ką kalbėti. Kai architektūra visai neaptarinėjama, ji neveda į niekur", - savotiškai provokuoja V.
Klaipėdos gatvės pradžia - vienos svarbiausių miesto arterijų ištakos, tačiau ilgus metus nesulaukė tinkamo dėmesio. Kone kas antras namukas pravažiuojančiuosius pasitikdavo užkaltais langais ir begriūvančiais balkonais.
"Amžius nesuteikia paveldosauginio statuso. Visi pastatai gali būti pripažinti saugomi kaip kultūros vertybė, jeigu yra senesni nei 50 metų, bet ne visiems tokia teisė suteikiama. Jeigu pastatas neturi vertingų architektūrinių elementų ar nėra svarbus istorine, kultūrine prasme, jis nėra saugomas. Ir šiuo atveju pastato savininkai jį tiesiog galėjo nugriauti", - sako S. Anot jo, reikėtų pasidžiaugti, kad seną ir begriūvantį pastatą įsigiję savininkai vis dėlto nusprendė jį atgaivinti, o ne nušluoti nuo žemės paviršiaus. Pastarasis variantas būtų buvęs daug paprastesnis.
Šis namas statytas apie 1900-uosius metus. Tai buvo tipinė to meto plytinė žydų architektūra. Nuo to laiko pasikeitė tiek medžiagos, tiek ir požiūris bei gyvenimo realijos. Todėl, pasak V.
Anot jo, nors Klaipėdos gatvė yra pagrindinė miesto gija, nuo pat centro vedanti į Šiaulius, tačiau anaiptol nepanaši į pagrindinę miesto gatvę. "Tikiuosi, kad tas sodybinio tipo užstatymo kvartalas mūsų mieste regeneruosis. Negali Panevėžys vegetuoti. Viena sofa su mansarda jau yra vidurkis. Daugelis kaimų turi geresnes sąlygas. Labai tikiuosi, kad šioje vietoje atsiras ir daugiau įdomesnės architektūros pastatų ar bent naujų daugiabučių. Man visada šioje gatvėje norėjosi didinti tankumą, kelti į aukštį", - kalbėjo V.
"Pajudinkite kokią apkerpėjusią vietą, iš karto iškyla aibė reikalų. Bet Panevėžį reikia keisti. Labai džiaugiuosi užsakovu, kuris gal ir neuždirbs iš šių projektų, bet pasiryžęs pastatus prikelti antram gyvenimui. Vien nuvalyti plytas ir padaryti stogą neužtenka. Ne Rumšiškės čia, nereikia iš Panevėžio daryti muziejaus", - savo požiūrį į miesto atsinaujinimą turi V.
"Panevėžys miestu dar nevirtęs, bet iš kaimo viena koja jau išėjęs", - miesto veidą įvertina V.
Apibendrinant, V. Klimavičiaus darbai Panevėžyje kelia diskusijas, tačiau neabejotinai prisideda prie miesto atsinaujinimo ir modernizavimo. Jo požiūris į architektūrą, jungiantis seną ir naują, skatina visuomenę mąstyti apie miesto veidą ir jo ateitį.
tags: #klimanavicius #patalpa #jums