Kas Sukelia Mėlyną Kraują: Mitai, Faktai ir Medicininės Priežastys

Ar kada nors girdėjote apie posakį "mėlynas kraujas"? Jis dažnai siejamas su aristokratija ir kilmingumu. Tačiau, ar kraujas iš tiesų gali būti mėlynas? Ir kas lemia kraujo spalvą? Šiame straipsnyje panagrinėsime mitus ir faktus apie kraujo spalvą, taip pat aptarsime medicinines priežastis, dėl kurių kraujas gali įgauti neįprastą atspalvį.

Pagrindiniai kraujo komponentai

Venos Atrodo Mėlynos, Bet Kraujas Yra Raudonas

Dažnai manome, kad kraujas venose yra mėlynas, nes venos atrodo mėlynos per odą. Tačiau tai tėra optinė iliuzija. Žmogaus kraujagyslės iš tiesų yra pilkšvos spalvos, o kraujui raudoną spalvą suteikia eritrocitai, kuriuose yra hemoglobino - baltymo, pernešančio deguonį.

Kai prie hemoglobino prisijungia deguonis, kraujas tampa šviesiai raudonas. Kai deguonį atima ląstelės, hemoglobinas tampa tamsiai raudonas. Taigi, tiek arterinis (deguonies prisotintas), tiek veninis (deguonies netekęs) kraujas yra raudonas, tik skirtingų atspalvių.

Kraujagyslės atrodo mėlynos tik tada, kai yra tam tikrame gylyje po oda. Jei venos yra giliai, šviesa jų nepasiekia. Jei visai paviršiuje, tuomet atrodo rausvesnės ir pasimeta tame odos rausvume, kurį lemia odos kapiliarų tinklas.

Mėlynasis Kilmingųjų Kraujas: Mitas Iš Viduramžių

Idėja apie "mėlynąjį kilmingųjų kraują" kilo viduramžiais. Ispanai pastebėjo, kad baltaodžių europiečių venos atrodo mėlynos, o tamsiaodžių - ne. Iš to buvo padaryta klaidinga išvada, kad tik baltaodžiai turi "mėlyną" kraują, kuris vėliau buvo susietas su kilmingumu.

Tačiau, kaip jau išsiaiškinome, žmogaus kraujas nebūna mėlynas. Mėlyną atspalvį oda gali įgauti dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, apsinuodijimo sidabru (argirijos) arba kraujagyslių spazmo dėl deguonies trūkumo, susijaudinimo ar šalčio.

Medicininės Būklės, Galinčios Pakeisti Kraujo Spalvą

Nors žmogaus kraujas paprastai yra raudonas, tam tikros medicininės būklės gali paveikti jo spalvą:

• Methemoglobinemija: Tai būklė, kai organizmas gamina per daug methemoglobino - hemoglobino formos, kuri negali pernešti deguonies. Dėl to kraujas gali tapti tamsiai rudas arba net mėlynas.
• Argirija: Tai reta būklė, kurią sukelia ilgalaikis sidabro ar jo junginių vartojimas. Sidabro sankaupos odoje suteikia jai melsvą arba pilkšvą atspalvį.
• Apsinuodijimas smalkėmis ar cianidu: Šios medžiagos gali paversti kraują skaisčiai raudonu.
• Apsinuodijimas nitratais: Kraujas gali įgauti rudą atspalvį.
• Infekcijos: Kraujas gali įgauti melsvai žalsvą atspalvį užterštas sulfanilamidais ar veikiamas tam tikrų bakterijų.

Methemoglobinemijos atvejis

Neseniai "New England" medicinos žurnale buvo aprašytas atvejis, kai merginos kraujas tapo mėlynas dėl methemoglobinemijos. Prieš eidama miegoti, ji išgėrė didelį kiekį skausmą malšinančių vaistų, kuriuose buvo benzokaino - anestetiko, kuris sukelia tirpimą skaudančiose vietose. Ryte ji prabudo jausdama silpnumą ir nuovargį, jai taip pat trūko oro, o oda įgavo keistą mėlyną atspalvį.

Gydytojai nustatė, kad jos kraujyje itin trūko deguonies - jis siekė vos 88 proc., kai turėtų siekti 97-100 proc. Galiausiai gydytojai merginai nustatė įgytą methemoglobinemiją - būklę, kai organizmas ima gaminti itin didelius kiekius methomoglobino. Laimei, mergina atsigavo po intraveninio metileno chlorido suleidimo.

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) įspėja, kad žmonės, kurie naudoja „benzokaino turinčius vaistus, turėtų iš karto kreiptis į gydytojus ir išsitirti ar jiems nepasireiškė ši liga“.

Gyvūnų Mėlynas Kraujas

Nors žmonių kraujas niekada nebūna natūraliai mėlynas, kai kurių gyvūnų kraujas iš tiesų yra mėlynas. Pavyzdžiui, kardauodegiai (jūros gyvūnai, panašūs į apverstas keptuves) turi mėlyną kraują, nes deguonį pernešantis baltymas jų kraujyje yra pagrįstas variu, o ne geležimi, kaip žmonių kraujyje.

Kardauodegis

Kardauodegių kraujas yra labai vertinamas medicinoje, nes jame yra specifinių ląstelių - amebocitų. Aptikę į šio gyvūno kraujotaką patekusių bakterijų, amebocitai sukrešina kraują aplink bakteriją ir taip apsaugo nuo užkrato plitimo. Iš kardauodegių kraujo išgaudomi amebocitai, o iš šių išskiriamas fermentas, atsakingas už kraujo krešėjimą. Šis fermentas naudojamas patikrinti, ar medikamentai, skirti žmonėms leisti į kraujotaką, kai kurie instrumentai ir net kosminių stočių interjerai nėra užkrėsti bakterijomis.

Mėlynės: Kodėl Jos Keičia Spalvą?

Mėlynės (hematomos) atsiranda, kai kraujas išsilieja po oda dėl smulkių kraujagyslių pažeidimo. Nauja mėlynė dažnai būna raudonos spalvos, nes ją sudaro kraujas. Tačiau greitai ji virsta mėlyna, nes hemoglobinas ima irti ir netenka deguonies.

Per kelias dienas kūnas ir toliau ardo mėlynę, iš jos pašalindamas geležį. Irdamas hemaglobinas virsta biliverdinu, kuris yra žalias. Su laiku biliverdinas virsta bilirubinu - kitu hemoglobino irimo produktu, kuris yra geltonai rudos spalvos. Štai kodėl mėlynės keičia spalvą nuo raudonos iki mėlynos, žalios ir galiausiai geltonos.

Kraujo Krešėjimo Sutrikimai: Hemofilija ir Aspirinas

Hemofilija - tai grupė paveldimų ligų, kai sutrinka kraujo krešėjimas. Žmonėms, sergantiems hemofilija, net nedidelis sužeidimas gali sukelti ilgalaikį kraujavimą.

Aspirinas, populiarus vaistas nuo skausmo ir karščiavimo, taip pat veikia kraujo krešėjimą. Jis negrįžtamai neleidžia trombocito paviršiuje formuotis tokiai tromboksano A2 molekulytei, kuri yra svarbi kraujo krešėjimui. Dėl to aspirinas gali būti naudojamas kaip "kraują skystinantis" vaistas, apsaugantis didelės rizikos pacientus nuo miokardo infarktų ir kitų ligų.

Ką Daryti, Jei Atsiranda Mėlynių Be Priežasties?

Jeigu ant kūno staiga pradėjo rastis mėlynos dėmės be aiškios priežasties, reikia kreiptis į gydytoją konsultacijos. Pulti į paniką neverta, bet ir gaišti veltui laiko nevalia. Netikėtos mėlynės gali reikšti įvairias sveikatos problemas, tokias kaip:

• Padidėjęs kraujagyslių sienelių pralaidumas dėl vitaminų C, K ir P trūkumo.
• Hormonų sutrikimai.
• Kepenų ligos, kurios sukelia kraujo krešėjimo sutrikimus.
• Ilgalaikis antikoaguliantų ar kraują skystinančių preparatų vartojimas.
• Varikozė.
• Vaskulitas.
• Per dideli fiziniai krūviai.

Savarankiškai gydyti mėlynes galima tik tuomet, jeigu akivaizdu, jog jos atsirado dėl traumos.

Kaip Paspartinti Mėlynių Gijimą?

Jei mėlynė atsirado dėl traumos, galite paspartinti jos gijimą naudodami šiuos metodus:

• Iškart po traumos prie sumuštos vietos pridėkite ledo - tai susiaurins kraujagysles ir kraujosruva liausis.
• Kitą dieną ant mėlynės dėkite šildančius kompresus, kad susikaupęs kraujas greičiau išsisklaidytų.
• Pakočiokite kočėlu kopūsto lapą, kad suminkštėtų, ir uždėję ant skaudamos vietos apvyniokite tvarsčiu.
• Suvilgykite medetkų, ramunėlių ar taukės užpile vatos ar marlės gabaliuką ir gerai uždenkite juo mėlynę.
• Mėlynes galima patepti augalinių aliejų mišiniu. Tam reikalui sumaišykite keletą lašų miros, mairūno ir medetkų aliejaus.

Kaip Išvengti Mėlynių?

Norint išvengti mėlynių, svarbu stiprinti kraujagyslių sieneles. Tam labai padeda vitaminai C, K ir P, taip pat bioflavonoidai, tokie kaip rutinas. Subalansuota mityba ir reikiamų maistinių medžiagų vartojimas yra svarbus ne tik bendrai sveikatai, bet ir kraujagyslių stiprumui bei širdies ir kraujotakos funkcijai palaikyti.

Papildai Širdies ir Kraujotakos Funkcijai Palaikyti

Norint palaikyti sveiką širdies ir kraujagyslių funkciją, ypač jei pastebėjote, padidėjusį kraujagyslių trapumą ar dažniau atsirandančias mėlynes, verta apsvarstyti tam tikrų maisto papildų vartojimą:

• Omega-3 riebalų rūgštys
• Kofermentas Q10
• Vitaminas C ir bioflavonoidai (pavyzdžiui, rutinas)
• Magnis
• Vitaminas K2
• Gudobelės preparatai

Vis dėlto prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, ypač jei turite sveikatos sutrikimų ar vartojate vaistus (pavyzdžiui, kraują skystinančius), būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad išvengtumėte nepageidaujamų sąveikų.

tags: #ko #reikia #kad #kraujas #butu #melynas