Arkliai paprastai kaustomi nuo 2 metų amžiaus, kas kelis mėnesius. Tai daroma, kad ant ledo neslystų, nepasimuštų kanopų, nesusižeistų jų į akmenis.
Kaustymo istorija ir reikšmė
Nuo senų senovės Lietuvoje vienas žinomiausių sėkmės talismanų yra pasaga. Prieš atsirandant metalinėms pasagoms žirgų kanopų apsaugos buvo gaminamos iš karnų, nendrių bei odos. Metalą pradėta naudoti tik romėnų laikais.
Lietuvoje ankstyviausios pasagos siekia 12 amžių, tačiau dažniau arklius kaustyti imta 16 amžiuje. Iki 20 amžiaus vidurio vasarą valstiečiai dažniausiai dirbdavo nekaustytais arba tik priekinėmis kojomis kaustytais arkliais.
Pasagos tipai ir gamyba
Paprastos kalvio nukaltos pasagos būdavo su 2-3 cm pločio priekine užkarta, į apačią užlenktais galais, tobulesnės pasagos - su paprastais, fabrikinės gamybos - su įsukamais grifais. Nuo 20 amžiaus antros pusės dažniausiai kaustoma fabrikinės gamybos pasagomis.
Pasagos simbolinė reikšmė
Europoje manoma, kad pasaga turi stebuklingų galių, nes savo forma primena Mėnulį. Taip pat buvo tikima, kad nelabasis visuomet vaikšto ratais, tačiau priėjęs pasagos pabaigą - nesujungtą ratą, jis priverstas pasukti atgal.
Pasagos gana dažnai nukrisdavo arkliams nuo kanopų ir pasimesdavo. Tuomet net ir paprastas metalas buvo be galo brangus, tad rasti pamestą metalinį daiktą buvo laikoma sėkme.
Kur žiūri rageliai?
Šis paprotys daug kur išliko iki šių dienų. Tiesa, teko matyti pasagų, virš durų prikaltų ir rageliais į viršų, ir rageliais į apačią. Kai kuriose Rytų šalyse, beveik visoje Europoje ir Lotynų Amerikoje pasagos prikalamos arba pakabinamos rageliais į apačią - kad laimė lietųsi ant jūsų. O štai airiai ir anglai įsitikinę, kad ji turėtų būti rageliais į viršų - kad laimė neištekėtų.
Kabinti rageliais į apačią, kaip įprasta Lietuvoje, ar pagal fengšui - į viršų? Matyt, reikėtų paeksperimentuoti, pirmiausia pakabinti pasagą, kaip jums labiausiai patinka, ir stebėti. Jeigu pajusite, kad jums sekasi labiau ir pinigų atsiranda daugiau, palikite kaip buvę. O jeigu ne - pabandykite pasagą apversti.
Žmonės tikėjo, kad pasaga gelbėja nuo žaibo kirčio ir raganų kerų, todėl ją kabindavo ne tik virš durų, bet ir visur, per kur piktoji dvasia galėdavo pakliūti į namų vidų - langai, kaminas, krosnis ir t.t.
Britams pasaga virš durų reiškė apsaugą nuo piktųjų fėjų, vokiečiai, norėdami apsisaugoti nuo vaiduoklių, pasagą prikaldavo net ir ant mirtimi nubaustų nusikaltėlių karstų, o lietuvių tautosakoje yra pasakojimas, kaip ant namo slenksčio prikalęs pasagą žmogus apsigynė nuo naktimis vagiliaujančio aitvaro.
Šiuolaikinis požiūris į pasagas
Per šimtmečius susiformavęs tikėjimas pasagos galia ir šiandien išlaiko šią santarvės ir namų gerovės kūrimo simboliką. Tai įprasminta ir Europos heraldikoje: pasaga aptinkama miestų, giminių herbuose.
Pasaga heraldikoje
Lietuvoje pasagą herbe turi Utena, Kėdainiai, Baisogala, Dieveniškės, Punia ir kitos gyvenvietės. Utenos herbe pasaga, kurios galai nukreipti į apačią, reiškia sėkmę ir miesto augimą, o štai Punios herbo pasaga, vaizduojama galais į viršų, atkeliavo iš bajoriškos giminių heraldikos.
Atmintkite, visi talismanai padeda tik tada, kai mes jais tikime.
Žirgų kaustymo amatas
Tvarkingas ūkininkas visada pakaustydavo savo arklius. Įgūdžius, žinias kaupė praktikoje. Pasimokęs pas P., jaunuolis ir pats pradėjo kaustyti žirgus.
Pasak Ž.Vasilionkos, geriausiai pažįstu žirgus, nes žirgams nežinomas kalvis.
Žirgų kaustymas - sunkus ir atsakingas darbas. Nuo to labai priklauso tolimesnė jo sportinė karjera.
Štai tokia informacija apie tai, kiek laiko arklys gali būti su pasagomis, kaustymo svarbą ir simbolinę reikšmę.
| Aspektas | Reikšmė |
|---|---|
| Forma | Primena Mėnulį arba gausybės ragą |
| Padėtis | Rageliais į viršų (laimė lieka namuose), rageliais žemyn (apsauga nuo blogio) |
| Heraldika | Sėkmė, turtas, ūkiškumas miestų ir giminių herbuose |