Versliems 6c klasės mokiniams, vadovaujamiems verslumo mokytojos Rūtos Mockevičienės, labai įdomi ir aktuali pasirodė medžio tema. Šeštokai nutarė kuo daugiau sužinoti apie medžius, jų reikšmę žmonių gyvenimę, svarbą gamtai, verslui.
Šios konferencijos dėka dar kartą įsitikinome, kad miško vaidmuo žmogaus gyvenime buvo ir yra labai svarbus. Pranešėjas Vytenis Grigūnas teigė, kad „šiuolaikinis žmogus supranta, jog augantis miškas gali duoti daugiau naudos, nei nukirstas.
Lietuvos miškų danga
Šiandienos pasaulyje, kuriame kiekvienas nori būti mažų mažiausiai pastebėtas ir pagirtas vien už tai, kad egzistuoja toks vienintelis ir originalus, tokia mintis skamba bene šventvagiškai.
Miško ekologinė funkcija
Ekonominė nauda iš miško aiški - reikia visuomenei medienos ir statyboms ir baldams, o pastaruoju metu ypač ir kurui. Socialinė nauda irgi lengvai pajuntama - juk norisi poilsio prie miško ar miške, dygsta sodybos, žmonės grybauja, uogauja.
O ekologinė funkcija, kaip jau sakiau, yra ne taip aiškiai apibrėžta. Nors visi žinome, kad kvėpuojame oru ir miškas kaip niekas kitas prie to prisideda, niekas per daug į tai nesigilina, nes tai yra savaime suprantami dalykai. Sutinku, kad trūksta aiškiai suprantamų ir lengvai pateikiamų pavyzdžių, todėl dažnai miško ekologijos funkcija lieka antrame plane.
Biologinė įvairovė
Turime atminti, kad biologinė įvairovė, kaip ekosistemos grandis, padeda pačiai ekosistemai būti tvariai, subalansuotai, bet yra ir kita funkcija - tai yra tam tikros rūšies apsauga. Gali būti taip, kad kuri nors rūšis ypatingo vaidmens ekosistemoje nevaidina, bet ji turi būti išsaugojama ne tik dėl to, kad neišnyktų, bet ir dėl to, kad mes nežinome, kada jos prireiks.
Būtent taip ir yra dabar pasaulyje. Ir pateisinti tokį elgesį visuomenių ar šalių taip pat galima. Juk miškus dažniausiai išnaudoja mažiau pažengusios, skurdesnės Pietų Amerikos ar Afrikos šalys, kurias tai daryti verčia tiesioginis išgyvenimo reikalas.
Turtingesnės šalys dalinai kompensuoja skurdesnių veiklos padarinius, pavyzdžiui, kad ir mažindamos kirtimų apimtis, nes, populiariai tariant, gali sau tai leisti. Bet reikėtų daugiau paramos toms besivystančioms šalims sprendžiant gamtos saugojimo klausimus.
„Žvilgsnis į miško išteklių kaitos gerinimo galimybes“ (doc. dr. A. Tebėra)
Miškų ūkio principai
Nevienarūšiai medynai yra gerokai labiau atsparesni ligoms, vėjui ar gaisrams. Aišku, kirsti plynai yra paprasčiau, lengviau - ten daug smegenų nereikia. O su neplynais kirtimais reikia labiau pasukti galvą, kaip juos teisingai atlikti, kad suformuoti įvairiaamžį, įvairiarūšį medyną.
Tokių kirtimų pagrindinis tikslas yra išlaikyti nuolatinį gyvybingą mišką ir kad net medienos jis gamintų nuolatos, o ne kartą per keliasdešimt metų. Neplynieji miško kirtimai prisideda prie miško ekosistemos stabilumo, o taip pat prie bendrai akiai patrauklios aplinkos formavimo.
Miško plotas ir anglies sekvestracija Europoje
Šiuo požiūriu medyne (miško sklype, biogeocenozėje, mezoekosistemoje) bioįvairovės turi būti tiek, kiek reikia tam stabilumui pasiekti. Ir negyvos medienos tam paliekama per daug.
Aš priėjau prie tokios išvados, kad gamtą mes turime išsaugoti žmogui. Jeigu gamtoje nebus žmogaus, tai nebus ir prasmės kalbėti apie gamtos apsaugą. Būdami sąmoningos būtybės čia, Žemėje, turime išsaugoti aplinką, kuri yra tinkama gyventi žmogui.
Žmogaus veikla miške
Rimtų miškų mokslo vyrų, kurie dirba miško rekreacijos srityje, yra įrodyta, kad ten kur miško valda sutvarkyta, kur yra takai, šiukšlinės, žmogaus poveikis aplinkai yra žymiai mažesnis. Todėl reikia ne riboti žmonių srautus, o juos protingai reguliuoti.
Jei valdą gerai sutvarkysime ir prižiūrėsime, tuomet parodysime, kad aplinka rūpinamasi ir ilgesnėje perspektyvoje sumažinsime neigiamą poveikį. Žmogus yra privertas elgtis etiškai tuomet, kuomet randasi tvarkingoje aplinkoje.
Anksčiau buvo populiarus šūkis „Sodink medį”. Labiau aktualus būtų požiūris, kurį sąlyginai galima pavadinti „Saugok medį”. Tai reikštų, kad saugoji ne tik medį, bet ir jo aplinką. Mums dar labai daug reikia padirbėti toje srityje, kad žinoti, kaip elgtis gamtoje.
| Šalis | Miškų plotas (ha) | Miškų dalis (%) |
|---|---|---|
| Rusija | 815,312,000 | 49.8 |
| Brazilija | 496,573,000 | 59.2 |
| Kanada | 346,944,000 | 38.1 |
| JAV | 310,095,000 | 33.9 |
| Kinija | 220,026,000 | 22.8 |
Miško gaisrai, miško deginimas yra tapęs tam tikra nepopuliaria tema, o juk iš miško ekologijos pusės nieko blogo tame nėra. Priešingai, tokios rūšys kaip sekvojos, pušys, maumedžiai natūraliai atsikurti gali tik miško gaisro pagalba.