Vanduo yra vienas svarbiausių išteklių mūsų buityje. Jo norime švaraus ir kokybiško. Tačiau kartais susiduriame su įvairiomis problemomis, pavyzdžiui, iš čiaupo ne iš karto bėga karštas vanduo, arba vandens temperatūra nuolat svyruoja. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias priežastis ir galimus sprendimus.
Nemalonus Vandens Kvapas
Blogas vandens kvapas gali sukelti susirūpinimą dėl jo kokybės ir saugumo. Prastas ir nemalonus vandens kvapas gali kilti iš įvairių šaltinių. Smirdantis vanduo signalizuoja, jog yra tam tikrų problemų, kurias reikia spręsti.
Pirmas dalykas, ką reikia padaryti, norint išspręsti problemą, susijusią su prastu ir nemaloniu vandens kvapu, yra nustatyti, kuris vanduo smirda (šaltas ar karštas). Jeigu smirda tik karštas vanduo, o šaltas yra bekvapis, reiškia problema yra susijusi su karšto vandens ruošimo įrenginiais.
Kodėl Smirda Karštas Vanduo?
- Per žema boilerio temperatūra. Dažnu atveju boileriai būna didelės talpos, todėl palaikyti aukštą vandens temperatūrą juose reikalauja nemažų eksploatacinių kaštų. Dėl to, žmonės sumažina karšto vandens temperatūrą. Sumažėjusi vandens temperatūra tampa palanki terpė veistis bakterijoms, nes jos paprasčiausiai nežūsta nuo karščio. Joms pradėjus veistis boileryje atsiranda prastas ir nemalonus vandens kvapas karštame vandenyje.
- Sprendimas: Palaikyti aukštesnę boilerio temperatūrą, jog bakterijos žūtų ir neturėtų galimybės pradėti veistis.
- Anodas. Nuo laiko susidėvėjęs ir pradėjęs irti boilerio viduje esantis tirpstantis anodo strypas gali sukelti ne tik prastą ir nemalonų vandens kvapą, bet ir pradėti dažyti vandenį gelsva spalva. Anodas elektrochemine prasme yra aktyvesnis už plieninę boilerio sienelę, todėl pats aktyviai reaguoja, o reaguodamas tirpsta ir susidėvi, kad apsaugotų šildymo prietaiso sieneles nuo korozijos.
- Sprendimas: Tirpstantį anodo strypą išpjauti arba įsigyti naują šildymo prietaisą, kuris būtų iš nerūdijančio plieno ir be tirpstančio anodo.
Jeigu smirda tiek karštas, tiek šaltas vanduo, reiškiasi problema yra susijusi su jau atitekančiu (šaltu) vandeniu.
Kodėl Smirda Šaltas Vanduo?
- Supuvusio kiaušinio kvapas (sieros vandenilis). Dažniausia supuvusio kiaušinio kvapo vandenyje priežastis yra vandenilio sulfido dujos. Šias dujas gamina sieros bakterijos, kurios klesti aplinkoje, kurioje mažai deguonies, pavyzdžiui, gręžiniuose. Taip pat jos gali susidaryti dėl cheminių reakcijų vandens šildytuvuose. Dėl vandenilio sulfido vanduo įgauna aiškų, nemalonų kvapą ir gali sukelti vandentiekio medžiagų koroziją.
- Sprendimas: Įsirengti KDF technologijos filtrus, kurie šalina sieros vandenilio kvapą. Vandenyje esant ne tik prastam kvapui, bet ir labai dideliam geležies kiekiui, galima statyti nugeležinimo filtrus, kurie ne tik pašalins perteklinę geležį iš vandens, bet taip panaikins prastą supuvusių kiaušinių kvapą.
- Metalo kvapas. Pertekliniai kiekiai geležies gali sukelti metalo kvapą vandenyje. Dažnu atveju dideli geležies kiekiai yra aptinkami gręžinio arba šulinio vandenyje.
- Sprendimas: Įsirengti vandens geležies šalinimo filtrus. Šie filtrai ne tik pašalina geležį, bet ir geležies kvapą ir kitus teršalus, kurie gali sukelti vandens spalvos ar skonio problemų.
- Chloro kvapas. Chloro kvapas vandenyje paprastai atsiranda dėl dezinfekavimo proceso, kai yra ruošiamas centralizuotas miesto vanduo. Didelis chloro kiekis gali būti ypač juntamas, jei gyvenate netoli vandens valymo įrenginių.
- Sprendimas: Aktyvuotos anglies filtrai puikiai pašalina chlorą iš geriamojo vandens, pagerindami jo skonį ir kvapą. Norint ne tik pašalinti kvapą, bet ir turėti puikios kokybės geriamą vandenį, galima įrengti atvirkštinio osmoso sistemas, kurios valo nuo 93% visų vandenyje esančių teršalų, o filtravimo pabaigoje prisotina vandenį mineralais.
Sprendžiant prasto ir nemalonus vandens kvapo namuose problemas reikia suprasti konkrečias priežastis, kurios padės pasirinkti tinkamus sprendimo būdus. Yra daugybė sprendimų, kaip užtikrinti, kad vanduo būtų bekvapis - nuo paprastų aktyvintos anglies filtrų ar kasetinių KDF filtrų, iki pažangių geležies šalinimo filtrų ar osmosinių sistemų.
Kitos Dažnos Vandens Problemos
- Silpna vandens srovė. Silpna ir nepakankama srovė nėra kažkas, prie ko turite prisitaikyti. Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių: tiekėjo sunkumai, didelė apkrova, nepilnai atsukti vožtuvai, sugedęs slėgio matuoklis, užsikimšę ar prakiurę vamzdžiai.
- Karšto vandens trūkumas. Jeigu nėra karšto vandens ir turite boilerį, patikrinkite, kaip jis veikia. Jeigu nebėga karštas vanduo ir neturite boilerio arba su juo viskas atrodo tvarkoje, reikėtų patikrinti ar tinkamai bėga šaltas vanduo. Jeigu jis bėga, problema tikrai bus šildytuve arba dėl to, kad karštą vandenį atjungė jūsų vandens operatoriai. Geriausia elektrinių ar dujinių šildytuvų patiems neremontuoti. Išsikvieskite meistrus ir leiskite jiems patikrinti, kaip viskas veikia.
- Nenormali vandens spalva. Vandens spalva gali būti ne tik skaidri. Tačiau bet kokia kita iš karto turėtų sukelti nerimą.
- Arbatos spalvos ar gelsvai rusvas vanduo: reiškia, kad vandenyje - labai daug mangano ir geležies.
- Mėlynos arba žalios spalvos vanduo: praneša apie didelius vario kiekius.
- Mažos, gličios dalelės: gali reikšti ne biologinę taršą, o tai, kad vandenį užteršę jūsų filtras, nuo kurio atskilo medžiagos.
- Varvėjimas. Varvėjimą gali sukelti O formos sandarinimo guma, kuri atsipalaiduoja ir susidėvi. Ją pakeitus - problema dingsta. Vandens slėgio problemos taip pat sukelia varvėjimą.
- Rudas vanduo iš čiaupo. Rudas vanduo iš čiaupo dažniausiai reiškia padidintą geležies ar kitų nuosėdų kiekį vandenyje. Tai gali atsirasti tiek dėl vidaus santechnikos problemų, tiek dėl bendros vandentiekio būklės.
Jei iš krano bėgantis vanduo verčia suraukti nosį, pirmiausia kreipkitės į įmonę „Kėdainių vandenys“ arba kitą jūsų vandens tiekėją. Jie patikrins, dėl ko susidarė tokia situacija.
Rudas Vanduo iš Čiaupo: Priežastys ir Sprendimai
- Priežastys:
- Senos metalinės vamzdynų sistemos palaipsniui rūdija.
- Po vandentiekio tinklų remonto ar hidraulinio praplovimo.
- Senuose daugiabučiuose namuose, kur vamzdynas daug metų nekeistas.
- Individualiuose namuose, naudojant šulinio ar gręžinio vandenį.
- Sprendimai:
- Trumpalaikio rudumo po tinklo remonto galima atsikratyti paprasčiausiai ilgesnį laiką paliekant atsuktą vandenį.
- Jei problema nuolatinė, rekomenduojama atlikti profesionalų vandens tyrimą. Pagal rezultatus sprendžiama, ar reikia keisti vamzdyną, ar pakanka įrengti vandens filtrus (nugeležinimo sistemas).
Vandens Temperatūros Svryravimai
Gali būti kelios priežastys, kodėl vanduo greitai tampa šaltas po kurio laiko.
- Vandens šildytuvas: Patikrinkite, ar vandens šildytuvas veikia tinkamai. Gali būti, kad jis per greitai išnaudoja šiltą vandenį arba veikia netinkamai.
- Vandens maišytuvo gedimas: Maišytuvas gali būti sugedęs arba užsikimšęs, todėl maišo vandenį netinkamai.
- Slėgio problemos: Gali būti, kad karšto vandens slėgis yra per mažas.
- Cirkuliacinis siurblys: Jei turite sistemos cirkuliacinį siurblį, patikrinkite, ar jis veikia tinkamai.
Rekomenduojama pasikviesti santechniką, kuris profesionaliai patikrintų sistemą ir nustatytų tikslią problemą.
Ko gero kiekvieni namai susiduria su situacija, kada staiga dingsta vanduo ir nėra aišku, kodėl taip nutiko. Ypač opus - karšto vandens nebuvimas tuose namuose, kur nėra boilerio.
Planiniai atjungimai yra be galo dažna priežastis, kodėl namuose nustoja bėgti vanduo, ypač - karštas vanduo. Planiniai atjungimai yra susiję su infrastruktūros gerinimu, kelio arba požeminių trasų darbais, patikromis ir panašiais dalykais.
Neplanuoti atjungimai yra patys nemaloniausi ir sunkiausiai nuspėjami. Jų atsiradimas yra nenuspėjamas, o sutvarkymas taip pat gali trukti ganėtinai ilgai. Apie neplanuotą atjungimą nebūsite informuoti ir dėl jo dažniausiai kaltos vandentiekio avarijos, kurios kyla dėl įvairiausių priežasčių.
Jeigu kaimynai darė kokį nors remontą ar darbus savo bute, susijusius su vandentiekiu, jie galimai užsuko viso aukšto, visos laiptinės ar viso namo vandentiekio įvadą. Palaukite iki darbo dienos galo ir, jei vanduo neatsirado - paklauskite, kodėl.
Jeigu jokių remontų nebuvo numatyta, o namuose nebėga karštas vanduo, galite turėti rimtų problemų. Pirmasis dalykas, kurį reikėtų patikrinti - vandens šildytuvas. Jeigu jis nebeveikia, yra užkalkėjęs arba kitaip pažeistas, vanduo tikrai neįšils. Bet kokiu atveju gali būti, kad boilerį reikės keisti. Tai pareikalaus laiko ir piniginių išlaidų.
Silpnai vanduo bėga dėl prisukto arba užkimšto vamzdžio. Vamzdyną reikėtų atkimšti, tačiau tam reikės visiškai atjungti vandentiekį, ateinantį į jūsų įvadą ir ištuštinti vamzdį. Patiems, be santechniko tai atlikti yra labai pavojinga, todėl rekomenduojame geriau kviesti specialistus, jeigu su tokia problema susiduriate. Perspėjame ir tai, kad susikaupusios šiukšlės gali skleisti labai nemalonius kvapus.
Vandentiekiu tekantis vanduo nėra tyrut tyrutėlis, it iš šaltinėlio, bet jis tikrai turėtų būti geriamas ir pakankamai švarus. Vanduo turi būti skaidrus, permatomas, bekvapis. Jeigu užuodžiate kvapą arba iš čiaupo bėga nešvarus vanduo, įtarimai turėtų krypti į užneštą vandens filtrą. Pakeiskite jį nauju. Įprastai vandens filtrus reikia keisti kas keletą metų, todėl pakeitimas tikrai nėra dažna procedūra ir tikrai nevargina.
Legioneliozės Grėsmė ir Termošokas
Svarbu suprasti, kad nepakankamai įkaitęs vanduo gali būti pavojingas dėl Legionella bakterijų. Didžiausią grėsmę kelia Legionella bakterijos, kurios gali daugintis stovinčiame ar nepakankamai įkaitusiame vandenyje. Įkvėpus jų sukeltus aerozolius, gali išsivystyti sunki kvėpavimo takų infekcija, galinti pasibaigti net mirtimi.
Siekiant maksimalaus termošoko efekto, kiekviename bute, prevencijos metu, būtina bent 5 minutes paleisti karštą vandenį. Tai leidžia pašalinti bakterijas iš visos pastato vandens tiekimo sistemos.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) įspėja, kad Legionelioze yra vadinamos Legionella bakterijų sukeltos ligos. Yra išskiriamos dvi pagrindinės kliniškai ir epidemiologiologiškai susijusios legioneliozei priskiriamos ligos: legionierių liga, kuriai būdingas plaučių uždegimas ir Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ūminės kvėpavimo takų ligos eiga be plaučių uždegimo.
Atsižvelgiant į saugumo reikalavimus, termošokus atliekame visuose daugiabučiuose namuose, kuriuose prižiūrime karšto vandens sistemas. Per šildymo sezoną procedūra kartojama du kartus, o siekiant dar geresnių rezultatų, papildomas termošokas gali būti vykdomas ir ne šildymo sezono metu.
Legionierių ligos prevencija
Rizikos Veiksniai ir Prevencijos Priemonės
NVSC teigimu, didesnė rizika susirgti legionelioze kyla vyresnio amžiaus asmenims, rūkantiems, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių ligomis, onkologinėmis ligomis ir esant kitoms ligoms ar būklėms, slopinančioms imuninę sistemą.
Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų ir įrenginių priežiūra, tinkamu vandens temperatūros palaikymu karšto ir šalto vandens tiekimo sistemose.
- Karštas vanduo visada turi būti pakankamai karštas (ne mažiau kaip 50 °C atsukus čiaupą ir nuleidus vandenį 1 min.).
- Šaltas vanduo turi būti pakankamai šaltas (ne daugiau kaip 20 °C).
- Neleisti vandeniui užsistovėti vandens sistemose - nuleisti vandenį stipria srove 5 min., jeigu juo nebuvo naudotasi ilgesnį laiką (pvz., savaitę ar ilgiau).
- Reguliariai valyti dušų galvutes ir vandens čiaupus, kad ant jų nesikauptų kalkių nuosėdų.
- Prižiūrėti ir valyti namuose esančius įrenginius, pvz., nešiojamus oro drėkintuvus, taip, kaip nurodo gamintojas gaminių naudojimo instrukcijose.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė informuoja, kad Legionella bakterijų normos ribos gyvenamųjų namų vandentiekyje nėra reglamentuotos. Tačiau karšto vandens temperatūra vandens sistemoje turi būti 50-60 ºC. Tai dažniausiai naudojamas legionierių ligos kontrolės būdas.
Legionella bakterijoms daugintis palankiausia vandens temperatūra 20 - 45 ºC. Jos nesidaugina žemesnėje nei 20 ºC ir aukštesnėje nei 60 ºC temperatūroje.
Gyventojų Patirtys ir Institucijų Reakcija
Vilniaus departamentas nustatė, kad namo karšto vandens sistema užteršta Legionella bakterijomis, nes šio namo karšto vandens prižiūrėtojas UAB „Adminsta“ netinkamai prižiūri karšto vandens sistemą: nepalaiko ir nekontroliuoja vartotojų čiaupuose teisės aktais reglamentuotos 50-60°C temperatūros, netinkamai ir atmestinai vykdo karšto vandens terminę dezinfekciją.
Vienos gyventojos bute legionelių kiekis per pastarąjį mėnesį išaugo netgi du kartus. Nors karšto vandens temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 54°C, buvo nustatyta, kad ji nesiekė nė 50°C.
Gyventoja teigė, jog taip galėjo nutikti ir dėl neapdairiai parenkamo vandens kaitinimo laiko. Terminiai šokai buvo atliekami labai nepatogiu laiku, maždaug nuo 11 iki 15 val. popiet. Tokiu metu dauguma žmonių dirba, nebūna namuose, o tam, kad vandens kaitinimas būtų bent kiek efektyvus, vamzdžiuose užsilikusį vandenį yra būtina nuleisti.
Viena gyventoja ėmė rinkti parašus dėl namo vamzdžių keitimo, nes jų būklė yra kritinė. Vamzdžiai yra visiškai išpuvę, surūdiję ir nežinia kiek laiko nevalyti.
Trys Paprastos Taisyklės
Atsakingas institucijų elgesys ir trys paprastos taisyklės, kurių turėtų laikytis kiekvienas karšto vandens vartotojas, padės užtikrinti, kad vandenyje neatsirastų pavojingą ligą sukeliančių bakterijų - legionelių:
- Nuleisti užsistovėjusį vandenį (5 minutes).
- Reguliariai valyti dušų galvutes ir čiaupus.
- Prižiūrėti vandens temperatūrą.
Šilumos Kaina ir Jos Dedamosios
Šilumos kaina kiekvieną mėnesį apskaičiuojama laikantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) patvirtintos metodikos. Šilumos kainą sudaro šios dedamosios:
- Kintamoji kainos dedamoji (priklauso nuo kuro kainų)
- Pastovioji kainos dedamoji (fiksuotos šilumos tiekėjo išlaidos)
- Papildoma dedamoji (skirtumas tarp įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų)
- PVM (9 %)
Šiuo metu Vilniuje šilumos kainos dydį daugiausiai lemia nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) parduodamos šilumos kaina šilumos aukcione ir energetinių išteklių kaina.
Sąskaitos dydis už šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės (kWh) kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio.
Veiksniai, įtakojantys šilumos suvartojimą:
- Lauko oro temperatūra: Kuo šalčiau, tuo daugiau šilumos energijos reikia sunaudoti tai pačiai gyvenamųjų patalpų temperatūrai užtikrinti.
- Namo energetinis efektyvumas: Renovuoti, modernizuotas šildymo sistemas turintys namai šilumos energijos sunaudoja mažiau, nei senos statybos namai.
- Šilumos vartojimo įpročiai: Šilumos poreikis yra individualus. Jeigu jūsų būste yra galimybė reguliuoti energijos vartojimą pagal savo poreikius, nuo to priklauso ir šilumos suvartojimas.
Karšto Vandens Kaina ir Jos Dedamosios
Karšto vandens kaina kiekvieną mėnesį apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytą metodiką.
- Kintamoji kainos dalis nuolat keičiasi ir priklauso nuo šilumos kainos ir geriamojo vandens (su nuotekų tvarkymo ir pardavimo kainomis) kainos.
- Pastovioji kainos dalis yra fiksuota. Tai - būtinosios karšto vandens tiekėjo veiklos išlaidos.
- PVM - pridėtinės vertės mokestis (9 %), mokamas valstybei.
Karšto vandens kaina daugiausiai priklauso nuo šilumos kainos dydžio.
Sąskaitų Apmokėjimas ir Rodmenų Deklaravimas
Sąskaitą už suteiktas paslaugas galite apmokėti internetu arba fizinėse įmokų surinkimo vietose. Nuotoliu nenuskaitomo karšto vandens skaitiklio rodmenis reikia deklaruoti nuo einamojo mėnesio 21 d. 00:00 val. iki paskutinės einamojo mėnesio dienos 23:29 val.
Šildymo Kokybė ir Vonios Šildytuvas
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei +18 oC temperatūra. Jei bute nepakankamai ar visai nešyla vonios kambario šildytuvas (“gyvatukas”), jei nepatenkinama karšto vandens temperatūra reikia kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarnybą.
Atsakomybė Už Karšto Vandens Sistemos Priežiūrą
Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
Nauja Higienos Norma
Nuo liepos 1 d. įsigaliojusi Lietuvos higienos norma HN 136:2023 „Karšto vandens visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ padės užtikrinti, kad vartotojus pasiektų saugus karštas vanduo. Higienos normoje įtvirtintas reikalavimas, kad karšto vandens temperatūra vartotojų čiaupuose turi būti ne žemesnė kaip 50 °C.
Turto Apsauga Nuo Užliejimo Vandeniu
Sena ir sugedusi santechnika, pačių draudėjų ar kaimynų aplaidumas namuose dažniausiai sukelia užliejimus. Pasak „Gjensidige“ atstovo, problemos butuose kyla dėl netvarkingų arba susidėvėjusių karšto ir šalto vandens vamzdynų.
Rekomenduoju namuose periodiškai apžiūrėti kanalizacijos vamzdžius, esančius už tualeto ir vonios.
Ką Daryti, Jeigu Bute Yra Per Šilta Arba Per Šalta?
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei +18 oC temperatūra.
Problemos priežastis greičiausiai susijusi su karšto vandens cirkuliacijos sistema jūsų daugiabutyje.
- Netinkamas karšto vandens cirkuliavimas: Kai daugelis gyventojų naudoja karštą vandenį, susidaro netolygus spaudimas vamzdžiuose, dėl kurio sumažėja vandens srautas pro gyvatuką.
- Sistemos užsikimšimas ar senėjimas: Ilgainiui susikaupę nuosėdos vamzdžiuose gali trukdyti tinkamam vandens srautui, taip paveikdamos šilumos paskirstymą.
Kreipkitės į daugiabučio administraciją ar pastatų priežiūros įmonę, kad jie atliktų būtinas diagnostikas ir remontus.
Tikriausiai ne vienas esame patyrę, kad atsukus karšto vandens čiaupą, iš jo ilgokai bėga drungnas vanduo. Tokiu atveju padeda tik vienas vaistas - nekreipti dėmesio į sparčiai besisukantį skaitiklį ir kantriai laukti, kol atvėsęs vanduo išbėgs iš vamzdžių...
Administratoriai pataria kreiptis į tas organizacijas, kurios rūpinasi jūsų namo karšto vandens sistemomis ir šilumos punkto priežiūra - arba administratoriai, arba gyvenamųjų namų bendrija ar jos samdytas asmuo, ar organizacija.
Ekspertai teigia, kad kokios temperatūros karštas vanduo bėga iš čiaupo, ir kodėl skirtinguose namo butuose jo temperatūra skiriasi, iš tikrųjų priklauso nuo daugelio dalykų. Pavyzdžiui, nesubalansuota šildymo sistema, kai kuriuose butuose sumontuoti papildomi radiatoriai. Kita priežastis - šilumos praradimas dėl pasenusių vamzdžių, nekokybiškų balansinių ventilių.
Vandens temperatūrai įtakos turi ir cirkuliacijos sistemos būklė. Dėl to, kad vanduo nuolat cirkuliuoja „gyvatuku“, iš čiaupo bėga ne vamzdyje atvėsęs, o karštas vanduo. Tarkime, jei pagal projektą name „gyvatukas“ nenumatytas ir neįrengtas, gyventojams visada teks laukti, kol iš čiaupo ims bėgti karštas vanduo, o jei „gyvatukas“ yra, iš karto turėtų bėgti karštas vanduo, aiškina ekspertai.
Anot ekspertų, toje pačioje namo laiptinėje skirtinguose butuose vandens temperatūra gali skirtis dėl to, kad į vienus butus vanduo teka iš vieno šilumos mazgo, į kitus - iš kito. Visa tai turėtų aiškintis ir tvarkyti tie, kurie už gyventojų pinigus rūpinasi vandens sistemos ir šilumos punkto priežiūra, pakartojo jie.
Karšto vandens skaitikliai, kuriuos montuoja „Vilniaus energija“, vandens temperatūros nefiksuoja, jie matuoja tik vandens kiekį. Pagal higienos normas ir kitų teisės aktų reikalavimus karšto vandens sistemoje temperatūra turi būti 50-60 laipsnių.
Dėl butų ir patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančiuose karšto vandens sistemos vamzdynuose atsirandančių šilumos nuostolių karšto vandens temperatūra sistemoje gali nukristi, nepaisant to, kad į sistemą tiekiamas reikiamos temperatūros karštas vanduo.
Pagal šiuo metu galiojančias karšto vandens sistemų įrengimo reikalavimus daugiabučių namų karšto vandens sistemoje privalomas papildomas cirkuliacinis kontūras. Jis padeda užtikrinti nuolatinę karšto vandens cirkuliaciją per vandens pašildymo įrenginį bei nuolatine jo temperatūra namo karšto vandens sistemoje ir bute. Tačiau Vilniuje toks cirkuliacinis kontūras įrengtas ne visuose namuose.