Vaistinių patalpoms keliami reikalavimai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami vaistinių steigimo ir veiklos ypatumai Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant vaistinių patalpoms keliamiems reikalavimams, vaistų prieinamumui ir nuotolinei prekybai vaistais.

Vaistinių tinklas Lietuvoje

Vaistinių steigimas Lietuvoje nėra ribojamas taikant teritorinį ar kitokį kriterijų, todėl vaistinių tinklas yra tankus, ypač lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalimis.

2023 m. vaistinių skaičius 100 tūkst. gyventojų ES buvo 32, EBPO - 28, Lietuvos Respublikoje - 47 (3 vieta pagal vaistinių tankumą ES). 2025 m. liepos mėn. duomenimis, Lietuvos Respublikoje yra 1241 veikiančios visuomenės vaistinės. Remiantis Vilniaus universiteto atliekamo žvalgomojo tyrimo „Vaistų prieinamumo vertinimas Lietuvoje“ pirminėmis išvadomis, visuomenės vaistinių skaičius visose savivaldybėse yra geras - vidutiniškai 100 tūkst. gyventojų tenka 42 vaistinės, vidutinis atstumas iki vaistinės, vertinant pagal visus Lietuvos pašto kodus ir negrupuojant jų pagal savivaldybes, yra 2,3 km. Didžiausias atstumas iki visuomenės vaistinės užfiksuotas Ignalinos raj. savivaldybėje (šiame rajone užfiksuotas vidutinis atstumas - 10,1 km).

Nuotolinė prekyba vaistais

Nuotolinė prekyba nereceptiniais vaistiniais preparatais vaistinės interneto svetainėje Lietuvoje įteisinta nuo 2016 metų.

Vadovaujantis Aprašo pakeitimais receptinius vaistinius preparatus nuotoliniu būdu galima įsigyti jau nuo 2022 metų, o nuo 2025 metų vasario mėnesio vaistinėms sudaryta galimybė prekiauti nereceptiniais vaistiniais preparatais ne tik savo interneto svetainėje, bet ir per internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjo elektroninę sąsają, tai yra bet kokią programinę įrangą, įskaitant interneto svetainę ar jos dalį ir taikomąsias programas, įskaitant mobiliąsias programėles.

Sveikatos apsaugos ministerija nuolat vykdo komunikaciją apie alternatyvias vaistinių preparatų įsigijimo galimybes (užsakomieji straipsniai, infografikai, sklaida socialiniuose tinkluose, interneto svetainėje, konferencijose ir pan.), todėl matomas augantis nuotolinės prekybos būdu įsigyjamų vaistinių preparatų skaičius.

Lyginant su tuo pačiu mėnesiu 2023 m. šis skaičius padidėjo tris kartus, o lyginant su 2022 m. - penkis kartus (Registrų centro duomenimis (vieša prieiga E. sveikatos portalas/Statistika) 2025 m. birželio mėn. nuotolinės vaistinių preparatų prekybos būdu buvo parengti ir pasirašyti 3367 vaistinių preparatų išdavimo (pardavimo) dokumentai, 2023 m. birželio mėn. - 897, 2022 m. birželio mėn. - 597).

Be to, iki 2025 m. III ketv. pabaigos planuojamas Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos patobulinimas, kuris leis patogiau nuotoliniu būdu įsigyti vaistus, o iki 2025 m. IV ketv. pabaigos numatoma sukurti stebėsenos įrankį, kuris leis nustatyti, kuriuo metu nutrūksta nuotolinio vaistinių preparatų įsigijimo procesas ir vaistinis preparatas neįsigyjamas, bei numatyti priemones, skirtas pašalinti priežastis, dėl kurių tai atsitinka.

Iki 2025 m. IV ketv. pabaigos numatoma sukurti trumpą klipą, kaip patogu ir paprasta yra užsakyti vaistinius preparatus internetu, ir jį transliuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ekrane bei pasiūlyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija numato aktyviai bendradarbiauti su vaistinėmis, vykdančiomis nuotolinę vaistinių preparatų prekybą ir skatinti jas užtikrinti kuo didesnę vaistinių preparatų pasiūlą nuotolinės prekybos metu, kurios nepakankamumas yra viena iš priežasčių, kodėl nepakankamai naudojamasi galimybe įgyti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu. Taip pat informacija apie nuotolinę vaistinių preparatų prekybą įvairiomis priemonėmis (pvz., per nacionalinę platformą, konferencijų metu ir kt.) skleidžiama sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, vaistinėms ir kitiems socialiniams partneriams, bendradarbiaujama su pacientų interesus atstovaujančiomis asociacijomis, viešosiomis bibliotekomis (pvz., viena iš jose 2025 m.

Vaistų prieinamumas kaimuose

Kaimuose gyventojų aprūpinimas vaistiniais preparatais per pirminės sveikatos priežiūros įstaigas vaistinėms su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis sudarius sutartis vykdomas nuo 2007 m., vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintu Vaistinių pasiūlymų tiekti vaistinius preparatus gyventojams per kaimo pirminės sveikatos priežiūros įstaigas vertinimo, pavedimo sutarčių sudarymo ir vaistinių preparatų vežimo tvarkos aprašu.

2025 m. birželio 25 d. Valstybinės ligonių kasos duomenimis (vieša prieiga Vaistinės - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos), vaistiniais preparatais kaimuose aprūpina 108 pirminės sveikatos priežiūros įstaigos 21 savivaldybėje.

Nereceptinių vaistų pardavimas mažmeninės prekybos įmonėse

Priėmus Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 35-1, 59-1, 68-1 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo aštuntuoju-1 skirsniu įstatymą nuo 2019 m. sausio 1 d. tam tikrų nereceptinių vaistinių preparatų, įtrauktų į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tvirtinimą sąrašą, pardavimas gyventojams leidžiamas vaistinių preparatų mažmeninėse prekybos įmonėse (pvz., parduotuvėse, degalinėse).

Valstybinės vaistų kontrolės prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VVKT) duomenimis, 2025 m. liepos mėn. 2 d. į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą įtraukta virš 1000 veiklos vietų, kuriose gali būti vykdoma mažmeninė nereceptinių vaistų prekyba.

Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse vaistinius preparatus parduodantiems darbuotojams nenumatyti jokie kvalifikacijos reikalavimai, o įmonės patalpoms, kuriose numatoma parduoti vaistinius preparatus, Farmacijos įstatyme numatytas tik reikalavimas, kad jos būtų veiklos vietoje (vietose), kuriai (kurioms) išduotas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas. Taigi į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą gali būti įrašytas platus įmonių ratas.

Siekiant didinti vaistinių preparatų prieinamumą vietovėse, kuriose nėra didžiųjų prekybos centrų, Sveikatos apsaugos ministerija numato kreiptis į mažmenines įmones vienijančius prekybos tinklus, pavienes mažmenines įmones, esančias kaimo vietovėse, su siūlymu joms kreiptis į VVKT dėl įrašymo į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą ir prekybos vaistiniais preparatais.

Pacientų atstovavimas perkant vaistus

Sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos apraše numatyta, kad pacientas turi teisę pasirinkti ir kaip atstovus nurodyti kitus asmenis, kuriuos įgalioja atlikti veiksmus, susijusius su jo sveikatos įrašais, esančiais Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (be kita ko peržiūrėti e. receptų ir e. receptų užsakymų vaistinėms duomenis), įskaitant teisę atsiimti vaistinius preparatus, medicinos priemones ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones pagal jam išrašytus e. receptus.

Tai reiškia, kad pacientas gali pasirinkti asmenį, kuris gali jo vardu užsakyti vaistinius preparatus, kai pacientas pats negali to padaryti arba nori, kad tai darytų kitas asmuo. Taip pat šis paciento atstovas gali atsiimti vaistinius preparatus ir medicinos pagalbos priemones pagal pacientui išduotus e.

Išvažiuojamosios vaistinės paslaugos

Įgyvendinant priimtą Įstatymo projektą turėtų būti nustatyti griežti išvažiuojamųjų vaistinės paslaugų teikimo reikalavimai ir sąlygos, užtikrinantys šių paslaugų ir vaistinių preparatų bei medicinos priemonių, parduodamų (išduodamų) šių paslaugų teikimo metu, kokybę ir pacientų saugą.

Įvertinus tai, šio nutarimo 2.1 papunktyje nurodytą vaistinių skaičių, mažmeninės prekybos vietų skaičių ir kitų vaistinių preparatų įsigijimo būdų prieinamumą, darytina išvada, kad vaistinėms teikti išvažiuojamąsias vaistinės paslaugas, būtų ekonomiškai nenaudinga ir jos jų neteiktų, todėl Įstatymo projekto tikslas - didinti vaistinių preparatų prieinamumą gyventojams, ypač regionuose - nebus pasiektas.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog „išvažiuojamosios vaistinės paslaugos būtų visuomenės vaistinės pasirinktinai teikiamos paslaugos, kai „automobilis ant ratų“ pagal tam tikrą grafiką galėtų lankytis tam tikrose Lietuvos teritorijose“.

Taigi vaistinės, teikiančios išvažiuojamąsias vaistinės paslaugas, turėtų iš anksto pranešti VVKT ir (arba) savivaldybei ir paskelbti viešai apie numatomą vaistinės mobiliųjų paslaugų teikimo laiką ir vietą.

Išvažiuojamosioms vaistinės paslaugoms naudojami automobiliai galėtų važiuoti ne tik į vietas, kuriose nėra vaistinių, bet ir ten, kur jos yra. Ši vaistinių ir išvažiuojamąsias vaistinės paslaugas teikiančių vaistinių konkurencija galėtų sąlygoti vaistinių, veikiančių tam tikrose gyvenamosiose vietovėse, sprendimą nutraukti veiklą dėl išvažiuojamąsias vaistinės paslaugas teikiančių vaistinių konkurencijos. Vaistinėms nutraukus veiklą, tam tikrose gyvenamosiose vietovėse nuolatinis (t. y.

Išvažiuojamųjų vaistinės paslaugų licencijavimo ir jų priežiūros funkcijoms užtikrinti būtų reikalingi 2 aukštos kvalifikacijos darbuotojai, turintys įgūdžių reikiamoms funkcijoms ir užduotims įgyvendinti, vienam etatui reikalinga suma metams būtų 28 038,79 Eur, dviem etatams - 56 077,58 Eur (pagal VVKT viršininko tvirtinamą VVKT darbo apmokėjimo sistemos aprašą nustačius 1,29 pareiginės algos koeficientą, pareigybės lygį - A). Vaistinių preparatų informacinės sistemos (VAPRIS) funkcionalumams išplėsti dėl vaistinės mobiliųjų paslaugų licencijavimo (licencijavimo ir rinkos priežiūros veikloms vykdyti, skirtiems tiek išorės vartotojams, tiek VVKT darbuotojų funkcijoms vykdyti) 2026 m. reikėtų 70 tūkst. eurų biudžeto asignavimų.

Vaistinių skaičius Lietuvoje

Duomenys apie vaistinių skaičių ir prieinamumą Lietuvoje:

tags: #reikalavimai #vaistiniu #patalpoms