Knygos - tai langas į kitus pasaulius, laikotarpius ir patirtis. Jos leidžia mums pabėgti nuo kasdienybės, tačiau tuo pačiu metu gali padėti geriau ją suprasti ir vertinti. Straipsnyje panagrinėsime, kuo skiriasi knygų pasaulis nuo kasdienybės, ir kaip šie du pasauliai susiję.
Literatūros ir Kasdienybės Sąveika
Giedros Radvilavičiūtės esė knyga "Tekstų persekiojimas" atsidūrė "Publicistikos ir dokumentikos" penketuke Metų knygos rinkimuose. G. Radvilavičiūtės esė knyginis pasaulis nuolat užengia ir transformuoja kasdienybę. Kad ir kur pasakotoja būtų, kad ir ką darytų, dažniausiai regi tai, ką perskaitė.
Ne vienam šiomis dienomis veikiausiai sukirba klausimas: kaip šitą laiką tiesiog išgyventi, kaip nepasimesti kasdienybėje ir įžvelgti joje prasmę? Atsakymo, kaip dažnai būna, tikrai verta paieškoti literatūroje. Ypač verta jo ieškoti knygose, pasakojančiose apie stojišką ir kantrų buvimą. Apie, regis, patį banaliausią kasdienybės išbuvimą. Apie tai, kaip netikėtus gyvenimo vingius, kad ir kiek jų būtų, priimti ramiai ir oriai. Apie gebėjimą kasdien daryti tai, ką privalai ar manai privaląs atlikti.
Knygos, kurios Padeda Išgyventi Kasdienybę
Štai keletas knygų, kurios gali padėti nepasimesti kasdienybėje ir įžvelgti joje prasmę:
- "Profesorius ir namų tvarkytoja" - romanas, kupinas žavių ekscentriškų kasdienio gyvenimo detalių, žmogiškumo šviesos, kone kiekvienas jo sakinys trykšta gyvenimo džiaugsmu. Tai odė tolerancijai, atsidavimui ir empatijai.
- "Stouneris" - kūrinys išaukština stojišką savo prosenių laikyseną ir susitaiko su vienatve.
- "Egeris" - pasakojimas apie paprasto žmogaus gyvenimą, stiprų ryšį su gamta ir gebėjimą susitaikyti su vienatve, joje atrandant paguodą ir gyvenimo grožį.
- "Dienos likučiai" - savita meditacija apie 20 a.
- "Naktis" - atskleidžiamas paprastų žmonių paprasto gyvenimo grožis, tyli ir kartu šviesiausių jausmų turtinga kasdienybė, stojiška ir ori laikysena pasitinkant gyvenimo saulėlydį.
- "Motinų sekmadienis" - įstabiai poetiška istorija apie savojo balso paieškas, apie intelektualinį, socialinį ir seksualinį moters išsilaisvinimą.
Knygų Leidybos Užkuliusiai
Leidyklos "Baltos lankos" direktorius Saulius Žukas teigia: "Čia ir matau leidybos prasmę, misiją". Jis gerai atsimena laikus, kaip buvo populiarus ir toks šūkis: "Ar turi visas "Baltų lankų" knygas?"
Prieš 20 metų bent man „Baltų lankų“ pavadinimas buvo tam tikras kokybės ženklas. Tai liudija ir Sauliaus Žuko ką tik išvardintos knygos. S. Repečka: Taip, „Baltos lankos“ tada išties buvo savotiškas kokybės ženklas. Juk šioje leidykloje buvo susibūrę išties profesionalūs žmonės, kurie žinojo, ką daro. Tai jautėsi.
S. Žukas: Bet leidybos prasmė, manyčiau, slypi kasdieniame metodiškame darbe. Paskęstame smulkmenose. Juk tai tavo gyvenimas. Tarkim, mes padidinome vaikiškos literatūros leidybos apimtis. Šioje srityje nėra skirstymo - rimtoji ar nerimtoji literatūra. Tai yra vaikiškos knygos, kurios vaikams arba patinka, arba nepatinka. Be to, iš statistikos mes žinome, kad per visas krizes vaikiškos literatūros pardavimai nesumažėja.
S. Repečka: Elektroninės knygos - neišvengiamybė. Tad mes žengiame ir šia kryptimi. Esame susidarę sąrašą, ką artimiausiu metu paleisime į elektroninę erdvę tiek iš verstinės literatūros, tiek ir iš lietuvių autorių kūrinių.
Leidyklos "Baltos Lankos" Istorija
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1991 | Įkurtas žurnalas "Baltos lankos" |
| ~1994 | Įkurta leidykla "Baltos lankos" |
| 1998-1999 | Pasirodė pirmieji literatūros vadovėliai |
| 2002 | Įsteigtas "Baltų lankų" knygynas |
| 2009 | Parduoti "Baltų lankų" knygynai |
Knygos ir Vaikystės Prisiminimai
Sigutė Chlebinskaitė, augusi menininkų šeimoje, pasakoja apie savo vaikystės prisiminimus, susijusius su knygomis: "Apie išskirtinį santykį būdama tarp jų niekada nepagalvojau - tai buvo kasdienybė ir būtinybė, supusi mane ir brolius, pusseseres ir pusbrolius." Ji prisimena, kaip matydavo nuolat ką nors veikiančius senelius, mamą ar tėtį, ir kaip atrodė, kad jų kūrybiškumas ir dėmesys yra neišsenkantis.
Ji taip pat prisimena pirmąją knygą, sužavėjusią ne turiniu, o vaizdu - iliustracijomis, šriftu, spalvomis. O pirmosiomis knygomis turbūt reikėtų laikyti darželyje ir pradinėse klasėse Motinos dienai (tai būdavo kovo 8-oji) skirtus eilių sąsiuvinius su piešinėliais - vis dėlto kokia graži tai buvo iniciatyva, ir dabar virpinanti širdį.
Sigutė - čiurlioniukė. Man vaikų sukurtos knygos labai svarbios, o stebėti, kaip jie jas kuria ir pristato - begalinė dovana. Ir tie, kuriems pavyksta užaugti išsaugant vaiką savyje, dažnai savo knygų nugarėlėmis puošia namų bibliotekas.
Skaitymo malonumas. Harville'io Hendrixo „Santykių labirintai“
Knygos - tai ne tik būdas pabėgti nuo kasdienybės, bet ir galimybė geriau ją suprasti, įžvelgti prasmę ir atrasti įkvėpimą. Nesvarbu, ar skaitote grožinę literatūrą, ar publicistiką, knygos gali praturtinti jūsų gyvenimą ir padėti jums augti kaip asmenybei.