Kodėl naudinga būti partijos nariu Lietuvoje: NVO sektoriaus perspektyva

Lietuvoje, kur NVO sektorius dar nėra pakankamai stiprus ir pajėgus deramai atlikti jam tenkantį vaidmenį, dažnai NVO kuriasi iš reikalo. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizė rodo, kad informacijos teikimas žmonėms, konsultavimosi galimybės ir piliečių įsitraukimas gerina viešojo administravimo veiksmingumą ir efektyvumą bei didina viešojo sektoriaus kaip visumos skaidrumą ir atskaitomybę.

Pagrindiniuose Lietuvos strateginiuose dokumentuose (Lietuva 2030, NPP) įtvirtinta nuostata dėl piliečių, nevyriausybinių organizacijų didesnio įsitraukimo į viešosios politikos sprendimų priėmimą. Išsikėlę pagrindinius septynis klausimus, ieškojome atsakymų, skirdami tam tikrą įvertį.

Partijų programų analizė ir NVO sektorius

Skaitydami partijų rinkimines programas pirmiausia ieškojome raktinių žodžių, tam tikrų temų paminėjimo. Kitas svarbus kriterijus buvo kokiame kontekste NVO yra minimos, ar tik per kablelį šalia verslo ir valstybinių institucijų, ar skiriamas atskiras dėmesys ir joms tiekiama speciali vieta tam tikrose srityse ar programų dalyse.

Laisvės partija

Laisvės partijos programoje NVO įtraukimas minimas tokiose srityse bei problemose, kaip smurtas šeimoje, gyvūnų globa, sveikata, švietimas, mažumų integracija, duomenų apsauga, neįgaliųjų integracija, kultūra. Nevyriausybinių organizacijų įtraukimas minimas kalbant ne tik socialinių problemų kontekste, bet ir apie krašto apsaugą, viešųjų paslaugų infrastruktūrą, krizių valdymą, politikos formavimą. Sektoriui išreiškiama nemažai pasitikėjimo jo kompetencijomis, keliose vietose yra sakoma, kad tam tikrų valstybėje kylančių problemų būtų galima išvengti, jei nebūtų nuvertinamas NVO sektorius. Pilietinės visuomenės iniciatyvos įvertinamos kaip itin veiksmingos esant krizinėse situacijose, kadangi sugeba atlikti tai, ko nesugeba išspręsti valdžioje esantys lyderiai. Taip pat įdomu tai, kad pačioje programoje, kalbant apie įvairaus pobūdžio problemas, pasitelkiami būtent NVO duomenys, kas kelia didesnį partijos pasitikėjimo šiuo sektoriumi įspūdį.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)

Į kelias atskiras dalis išskaidytoje TS-LKD programoje NVO sektorius minimas beveik trisdešimt kartų, o preambulėje minimas noras turėti įsitraukiančią pilietinę visuomenę ir susitarimu priimtus sprendimus. Daugiausia apie šį sektorių kalbama sveikatos apsaugos, socialinės politikos, švietimo ir kultūros politikos dalyse. Nevyriausybinis sektorius porą kartų paminimas ir kalbant apie užsienio politiką bei nacionalinį saugumą, tačiau čia nėra numatomos konkrečios funkcijos būtent šiam sektoriui, jis labiau numatomas kaip vienas iš įtrauktinų partnerių siekiant įvykdyti partijos siūlymus. Apibendrinant, NVO sektorius yra pripažįstamas kaip vertingas partneris vykdant programoje numatytą politiką, yra siūlymų sektoriaus veiklos gerinimui, tik kiek pasigendama siūlymų, kaip įtraukti pilietinę visuomenę į valstybės valdymą. Tai yra kiek keista, kadangi neretai pabrėžiamas pilietiškumo svarbos aspektas.

Liberalų sąjūdis (LRLS)

LRLS programoje NVO sektorius minimas daugelį kartų, kaip galimas partneris sprendžiant socialines problemas. Iš viso NVO sektoriaus paminėjimų yra apie penkiasdešimt. Yra atskira skiltis, kurioje kalbama apie pilietinę visuomenę. Joje numatoma, kad viešasis valdymas turi būti įtraukiant nevyriausybines organizacijas, perduodant joms dalį administravimo funkcijų. Čia pat kalbama ir apie tai, kokia yra pilietinės visuomenės svarba, išskiriamos problemos, su kuriomis susiduria organizacijos. NVO įvardijamas kaip puikus valdžios ir visuomenės tarpininkas, numatoma perduoti dalį viešųjų paslaugų teikimo funkcijų, taip pat nurodomi konkretūs punktai kaip tai reikėtų daryti.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)

Partijos itin trumpoje programoje NVO sektorius minimas keliolika kartų. Galima atrasti keletą vietų, kur kalbama apie pilietinės visuomenės svarbą, tačiau to paties nėra kalbant konkrečiai apie NVO. LVŽS partijos programa išsiskiria savo apimtimi ir struktūra, kadangi susideda iš daug dalių, kurios tarpusavyje labai skiriasi ir didele dalimi apima konkrečius vyriausybės patvirtintus planus. Kitų partijų programas labiausiai primena tik pirmoji dalis, kurioje ir yra daugiausia NVO paminėjimų. Visgi pilietinės ir nevyriausybinės organizacijos minimos nedaug kartų ir kontekstas dažniausiai itin abstraktus, suplakant su daugybe kitų institucijų bei viename sakinyje paminint daugelį veiklos sričių, taip ir nenumatant konkrečios vietos NVO. Kitose programos dalyse pasitaikantys pavieniai NVO sektoriaus paminėjimai taip pat nėra konkretūs ar nurodantys aiškius siekius bendradarbiavimui ar funkcionavimo strategijų keitimui. NVO kaip pagalbininkas numatomas ir stiprinant visuomenės kritinį mąstymą ir atsparumą informacinėms atakoms, informuotumą apie pasirengimą krizėms, mobilizacijai, gynybai ir pilietinam pasipriešinimui. Tačiau NVO čia minimas tarp kitų institucijų ir visuomenės įtraukimas bus tik skatinamas, nesukonkretinant kaip.

Kitų partijų programos

Šioje programoje nevyriausybinių organizacijų paminėjimų itin maža, o apie pilietinės visuomenės svarbą užsimenama kalbant apie krizės padėtį šalyje. Tačiau čia labiau pabrėžiama valstybinių institucijų svarba, o pilietinės organizacijos esą turėtų palaikyti jų kuriamą sistemą ir tai yra pačių piliečių atsakomybė. Ne tik nėra kalbėjimo apie NVO svarbą, bet vienoje vietoje šis sektorius dar ir sukritikuojamas, nes, anot programos kūrėjų, kartu su valdžios institucijomis rūpinasi tik labai siaurais žmogaus teisių aspektais, kurie visiškai negarantuoja socialinio teisingumo. Laisvės ir Teisingumo partija savo programoje per daug neišsiplėtoja, ją sudaro tik 14 puslapių. Neišsiplėtojama ir kalbant apie nevyriausybinį sektorių, kadangi jis paminėtas vos kelis kartus. Pilietinės visuomenės svarba abstrakčiai paminėta kaip liberalizmo vertybė, nepateikiant jokių konkretesnių pavyzdžių, kur ir kaip ji suveikia. NVO sektoriaus pasitelkimas minimas kalbant apie neįgaliųjų žmonių teises, informacinį karą ir žemės ūkio politiką. Pasitikėjimo nevyriausybiniu sektoriumi užuomina matoma tik vienoje vietoje, kurioje teigiama, kad nevyriausybinės organizacijos efektyviai kovoja su dezinformacija. Kaip ir anksčiau minėta, nevyriausybinio sektoriaus veikla minima kalbant apie žmogaus teises, tačiau ten paminimas tik bendradarbiavimas, iki galo neaišku, kaip jis vyks. Kalbant apie informacinį karą, vėl nenumatomi jokie veiklos planai, įvertinama NVO kompetencija ir išreiškiama parama sektoriaus veiklai. Darbo partijos programoje NVO minimas vos kelis kartus, kalbant apie įvairias socialines problemas ir jų sprendimo būdus. Pilietinė visuomenė paminėta tik vieną kartą, tačiau apie ją nieko nėra pasakoma visoje programoje. Daugelyje atvejų NVO veiklos pasitelkimas apsiriboja žodžiu „skatinsime“, suplakant su kitomis institucijomis ar sektoriais. Numatoma NVO veikla priimant savivaldos sprendimus, tačiau tolesnio NVO įtraukimo į politinį gyvenimą trūksta. Apibendrinant, NVO sektorius šioje programoje iš esmės dažniausiai minimas vienoje eilėje su kitomis valstybės institucijomis, pernelyg neišskiriant jo svarbos ir gana abstrakčiai įvardinant, kaip jų paslaugos būtų pasitelkiamos. Šios partijos programoje beveik išvis nekalbama apie NVO sektorių. Visuomeninė veikla paminėta pradinėje dalyje apie vertybes, tačiau taip ir neišsiplėtota kodėl ir kuriose srityse ji yra naudinga. Nevyriausybinės organizacijos paminėtos vos porą kartų, kalbant apie sportą ir kultūrą.

NVO vaidmuo ir lūkesčiai

Lietuvos įsipareigojimas perduoti paslaugas nevalstybiniam sektoriui yra numatytas ne viename strateginiame dokumente. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ teigiama, kad viešasis sektorius turi teikti tik tas paslaugas, kurių negali teikti nevyriausybinės organizacijos (NVO). Ar numatytas didesnis įsitraukimas į socialinių problemų sprendimą? „NVO - pagrindinis socialinis partneris ir viešojo sektoriaus geresnių paslaugų garantas” - taip Laisvės partija įvardija NVO sektorių ir numato pagrindinį jo vaidmenį teikiant viešąsias paslaugas. Taigi sektoriaus veiklos erdvė gana aiški, čia jis tarsi tampa liberaliosios politikos vykdymo įrankiu, kadangi perimtų viešųjų paslaugų tinklo krūvį ir padėtų apmažinti valstybės aparatą. Nevyriausybinio sektoriaus pagalbos tikimasi sprendžiant socialines bei aplinkosaugos problemas. Atskiruose punktuose siūloma skatinti savivaldybes pirkti paslaugas iš NVO, perduoti viešąsias paslaugas NVO, optimizuojant biudžetinių įstaigų tinklą, mažinti valstybės biurokratinę naštą.

Sveikatos politikos dalyje NVO sektoriui numatomas įsitraukimas į ligų prevenciją, paminint ir konkrečias iniciatyvas, taip pat teikiant emocinę pagalbą COVID iššūkių akivaizdoje. Kalbant apie socialinę pagalbą, numatomas savivaldybių skatinimas teikti paslaugas per nevyriausybines organizacijas, kurioms žadama užtikrinti adekvatų finansavimą. Taip pat siūloma sektoriaus plėtra per šeimos klubus, bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis teikiant pagalbą dėl krizinio nėštumo, užimtumo veiklų skatinimas. Apie NVO programa kalba keliose dalyse, numato organizacijų įtraukimą kaip pagalbininką, vykdant numatomą politiką. Tačiau sektoriaus pozicija numatoma labiau kaip pagalbininko arba partnerio tam tikrose srityse, nenumatomi planai perleisti sektoriui viešąsias paslaugas. Sveikatos politikos dalyse nevyriausybiniam sektoriui pavedamos labiau prevencinės atsakomybės, skatinant sveikatos raštingumą, fizinį aktyvumą, sveikos aplinkos įvairiose srityse kūrimą. Konsultacinio pobūdžio veikla numatoma ir kalbant apie ugdymą ir jo programos kūrimą, skatinant suaugusiųjų įtraukimą į mokymosi procesą. Konkretesni planai bendradarbiauti su NVO pateikiami sprendžiant smurto problemas, įvertinamos pastangos aktualizuojant ir destigmatizuojant šią problemą bei teikiant pagalbą. Aplinkosaugos ir lygybės politikos temose taip pat numatomas bendradarbiavimas kuriant sprendimus, užtikrinant lygių galimybių priemonių įgyvendinimą. Siūloma gerinti aplinką jų veiklai, siekiant pilietinio įsitraukimo į valstybės valdymą, įtraukti NVO į viešųjų paslaugų tiekimą. Žadama pasiekti, kad viešieji pirkimai dažniau būtų vykdomi iš mažų įmonių, socialinio verslo ir NVO. Programa numato NVO veiklos įtraukimą gerinant socialinių paslaugų teikimą. Ministerijų ir NVO įtraukimas numatomas vykdant mokymosi visą gyvenimą sistemos planus. Sveikatos ir socialinės priežiūros tinklus siūloma gerinti stiprinant bendradarbiavimą su sveikatos srityje dirbančiomis bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Taip pat numatoma veikla ligų prevencijoje.

Kuo svarbios stiprios organizacijos? Būtina kurti palankią aplinką joms atsirasti ir veiklai plėtoti. Programoje yra siūlomi būdai, kaip pagerinti nevyriausybinio sektoriaus veiklos kokybę bei sklaidą, tikslingiau finansuoti. Siūloma plėsti partnerystes sprendžiant socialines problemas, duomenų apsaugos dalyje kalbama apie sektoriaus teisinių galimybių plėtimą ginant piliečių interesus, įvesti paskatinamąsias rekomendacijas ir finansinę paramą perduodant NVO viešųjų paslaugų teikimą. Siūloma NVO sektoriui naikinti perteklinius veiklos reguliavimus, pripažinti savanorystėje įgytas kompetencijas. NVO įtraukimas didžiausias kalbant apie kultūros politiką. Poroje vietų užsimenama apie finansavimo teikimą tam tikroms iniciatyvoms, tačiau tai paminėta ne itin apibrėžtai ir nėra aiškių ketinimų perstruktūruoti NVO finansavimo sistemą. Vienas konkretesnių siūlymų, susijusių su NVO - įtraukti NVO atstovus reglamentuojant neformaliojo ugdymo metu ar savanoriškoje veikloje įgytų kompetencijų pripažinimą darbovietėse. Daugiau jokių apibrėžtų siūlymų, kaip pagerinti NVO sektoriaus funkcionavimą arba kaip konkrečiai jį įtraukti jau paminėtose vietose, nėra. Trumpai užsimenama apie siūlymus, kaip gerinti organizacijų veiklą. NVO veiklos gerinimo planų programoje nėra, trūksta ir tolesnių paaiškinimų, kaip konkrečiai NVO bus įtraukiamas tose srityse, kur numatytas jų bendradarbiavimas.

Partijų kandidatų patirtis NVO sektoriuje

Papildomai peržiūrėjome vertinamų politinių partijų sąrašo dešimtuką, ieškodami ekspertų, turėjusių ženklesnę patirtį nevyriausybiniame sektoriuje tarp kandidatų.

• Apžvelgus partijos sąrašo dešimtuką galima pastebėti, jog didžioji dalis kandidatų turi nemažai reikšmingos patirties NVO sektoriuje, ypatingai pirmieji sąrašo numeriai, kurie būtent ir pradėjo savo politines karjeras šiame sektoriuje. Vos keli dešimtuko kandidatai patirties NVO neturėjo arba tik labai smulkios. Dar išskirtina tai, kad apie šias veiklas kandidatai pasisako savo partijos puslapio biografinėje skiltyje, ko nebuvo galima rasti analizuojant kitas partijas.
• Partijos sąrašo dešimtuke yra keletas žmonių, turėjusių patirties NVO sektoriuje.
• Partijos sąrašo dešimtuke pusė kandidatų turėjo vienokios ar kitokios reikšmės patirties nevyriausybiniame sektoriuje. Daugiausia tai buvo jaunimo organizacijos, dažnai susijusios su pačia TS-LKD partija.
• Darbo partijos sąrašo dešimtuke buvo galima rasti tris kandidatus, kurie turėjo vienokios ar kitokios patirties NVO sektoriuje. Pasitaikė ir draugijose narystę turinčių ar labdara užsiimančių kandidatų, tačiau ši veikla nebuvo ryškiai išskirtina jų biografijose.
• Sąrašo dešimtuke daugiau nei pusė kandidatų yra įsitraukę į NVO sektoriui priklausančias organizacijas, o keli iš jų ir tam tikrų iniciatyvų steigėjai.
• Iš partijos sąrašo dešimtuko pavyko atrasti septynis kandidatus, kurių biografijose užsiminta veikla NVO sektoriuje.
• Keli kandidatai sąrašo dešimtuke yra turėje reikšmingesnės patirties NVO sektoriuje, tačiau tokių tik pora.
• Net septyni kandidatai partijos sąrašo pirmajame dešimtuke nurodė patirtį NVO savo biografijose. Trys iš jų dalyvauja keliose organizacijose ir itin aktyviai.
• Dauguma sąrašo dešimtuko kandidatų kaip visuomeninę veiklą nurodė narystę Lietuvos lenkų sąjungoje, tačiau, kadangi ši sąjunga išsivystė į partiją, tai labiau traktuotina kaip partinė veikla.

Politinės rietenos ir valstybės darbas

Paklaustas, ar vidinės partijos rietenos gali paralyžiuoti visą valstybės darbą, V. Sinkevičius teigia, kad gali. Juk labai svarbu, kad būtų stabilumas. Tai reiškia, kad būtų galima priimti reikiamus sprendimus, naudingus valstybei ir visuomenei. Dabar, kai frakcijos, priklausančios daugumai, nariai pareiškia, kad jie yra opozicija, sunku suprasi, kaip jie balsuos, kaip bus priimami strateginiai, esminiai sprendimai.

Savivaldos rinkimai ir TS-LKD tikslai

Štabo vadovė per tarybos posėdį sakė, kad dabartiniai TS-LKD reitingai leidžia prognozuoti gerą rezultatą per rinkimus. „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra pirma partija reitinguose, ir tai mums suteikia optimizmo žvelgiant į ateinančius rinkimus“, - sakė ji. Rinkimų štabo vadovė tvirtino, kad reitingai leidžia tikėtis, jog partija bus pirma politinė jėga pagal balsų skaičių Lietuvoje. Pasak G. Skaistės, gerai, kad reitingai auga pamažu, o ne šuoliais, nes tai liudija, jog žmonės TS-LKD renkasi apgalvotai, o ne remdamiesi emocijomis. „Jie renkasi ar vėl pradeda mus rinktis dėl to, kad mumis pasitiki, mumis kaip politine jėga, kuri gali būti alternatyva tam chaosui, kuris šiandien yra valdančiojoje koalicijoje“, - tvirtino konservatorė.

Jos teigimu, kita vertus, reitingai dar nereiškia automatinės pergalės. „Savivaldos rinkimai tikrai turi savo logiką, savo taisykles, savo rizikas, vietos kontekstą, ir jie yra kitokie negu Seimo rinkimai. Todėl tikėtis, kad pirma vieta reitinguose garantuoja iškart pergalę rinkimuose, tiesiog to neturėtų būti“, - sakė G. Skaistė. Ji siūlė konservatoriams per savivaldos rinkimus išsikelti tris pagrindinius tikslus: surinkti daugiausia mandatų savivaldoje, sustiprinti pozicijas vadinamosiose socialdemokratų savivaldybėse ir siekti, kad daugiau konservatorių kandidatų patektų į antrąjį merų rinkimų turą.

„Antras rinkimų turas, kaip jau praktika parodė, dažniausiai priklauso ne tik nuo to, koks yra išankstinis žmonių nusistatymas, bet labai priklauso ir nuo to, su kuo išeisi į antrą rinkimų turą. Dažnai būna situacijų, kad žmonės renkasi matydami nebūtinai tą kandidatą, už kurį balsavo pirmame rinkimų ture, ir situacijos gali susidėlioti labai labai įvairiai. Todėl, man atrodo, mūsų ambicija turėti kuo daugiau antrų turų yra teisinga kryptis“, - sakė G. Skaistė. Kita vertus, ji atkreipė dėmesį, jog TS-LKD yra poliarizuojanti partija, todėl akcentavo būtinybę daryti viską silpninant tokį požiūrį. „Savivaldos rinkimuose tai ypač išryškėja antruosiuose rinkimų turuose, tą pajutome ir per Seimo antrąjį rinkimų turą, kur neretai susiformuoja balsavimas ne už, o prieš. Todėl sąmoningai dirbame tam, kad šį reiškinį susilpnintume. Ir ne deklaracijomis, o labai konkrečiais veiksmais ir darbais. Ne iš centro, o važiuodami į Lietuvą. Todėl partijos pirmininkas, frakcijos nariai, mūsų komandos šiandien yra regionuose: kalbasi, klauso, būna kartu“, - kalbėjo štabo vadovė.

Pasak jos, TS-LKD savivaldos rinkimų šūkis bus savivalda, kurioje galima dirbti, kokybiškai gyventi ir priklausyti. G. Skaistės teigimu, dirbti reiškia geras sąlygas darbui, verslui, investicijoms toje konkrečioje vietoje, gyventi - kokybiškas ir prieinamas paslaugas, būstą, mobilumą, saugumą, priklausyti - bendruomenių veiklą, kultūrą, bibliotekas, paveldą, viešąsias erdves.

„Mūsų savivaldos programa išties nebus šūkių rinkinys, ji bus aiški kartelė, kurią Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kelia sau visoje Lietuvoje. Su bendrais standartais skaidrumui, saugumui, būstui, mobilumui, paslaugų prieinamumui ir su vietos sprendimais, pritaikytais jau konkrečiai Kaunui, Šakiams, Klaipėdai, Prienams ar kitiems miestams ir miesteliams“, - tvirtino ji.

Štabo vadovė sakė, kad konservatoriai vieni pirmųjų žada startuoti savivaldos rinkimuose. Jos duomenimis, kai kurie skyriai jau turi apsisprendę dėl kandidatų į savivaldybės tarybą ir merus. Partija kandidatus žada kelti dviem etapais. Pavasario pabaigoje žadama patvirtinti tuos kandidatus, kurie jau yra apsisprendę, likusieji bus iškelti rudenį. Nutarta, kad partijos keliami kandidatai į merus turi būti patvirtinti iki spalio 30 dienos. Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks 2027 metų vasario-kovo mėnesiais. Per 2023 metų savivaldos rinkimus TS-LKD laimėjo 244 merų ir tarybos narių mandatus, nuo rinkimus laimėjusių socialdemokratų ji atsiliko 130 mandatų. Konservatoriai šiuo metu yra didžiausia opozicinė partija, Seime ji turi 28 atstovus.

Seimo rinkimai ir reitingavimas

Artėjant spalio 13 d. vyksiantiems Seimo rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad balsuodami šių rinkimų pirmajame ture rinkėjai galės reitinguoti jiems patinkančius kandidatus. Seimo rinkimuose balsuojantys rinkėjai gaus du biuletenius. Antrajame - daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje bus išvardinti visi 15 šiuose rinkimuose dalyvaujantys kandidatų sąrašai. Daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje kandidatų sąrašai išdėstyti pagal jiems burtais suteiktus rinkimų numerius. Pirmiausia biuletenyje rinkėjas turėtų pasirinkti vieną kandidatų sąrašą ir pažymėti greta sąrašo pavadinimo esantį skrituliuką. To paties biuletenio apačioje bus penki langeliai. Reitinguoti kandidatus galima, tačiau nėra privaloma. Reitinguodamas 5 pasirinktus kandidatus, rinkėjas jiems suteikia pirmumo balsų. Reitinguoti nėra privaloma. Biuletenis vis tiek bus laikomas galiojančiu. Galutinė kandidatų eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkimų reitingą.

VRK duomenimis, prieš ketverius metus, rinkdami 2020 m. kadencijos Seimą, reitingo balsus kandidatams skyrė 57 procentai rinkėjų. Trečioje vietoje - Darbo partija.

tags: #kodel #naudinga #buti #partijos #nariu