Gyvenimas dažnai pateikia iššūkių, kurie verčia mus jaustis pasimetusiais ir nelaimingais. Daugelis žmonių svajoja apie ramų gyvenimą be streso, tačiau realybė yra tokia, kad stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl viskas negali būti paprasta, ir kaip galime geriau suprasti savo emocijas, aplinką ir save.
Asmeninė Patirtis ir Iššūkiai
Dažnai jaučiamės vieniši ir nesuprasti, ypač kai aplinkoje nėra žmonių su panašiais interesais. Štai jaunas žmogus, dirbantis užsienyje ir nuomojantis kambarį, jaučiasi asocialus ir intravertas. Jį vargina siaurų pažiūrų žmonės, o tvirto ramsčio neturėjimas apsunkina emocinę būklę. Šeima stengiasi padėti, bet ne visada supranta, o apsilankymas pas psichologę ne visada duoda norimų rezultatų. Panašios patirtys rodo, kad emociniai iššūkiai yra sudėtingi ir reikalauja daugiau nei vienkartinės konsultacijos.
Prieštaros ir Savęs Pažinimo Svarba
Svarbu atsižvelgti ir pradėti nuo savęs, norint kažką keisti. Nors žmogus siekia plėsti akiratį, ieškodamas žmonių su tokiais pačiais interesais, jis pats apriboja galimybes tobulėti. Tiesiog pasistenk priimti aplinką, žmones tokius, kokie jie yra. Nereikia nieko laužyti, nes tokiu būdu nieko nesukursime.
Ryškios Prieštaros
Pirmiausiai skaitant tavo laišką pastebimos ryškios prieštaros. Minėjai, jog esi dirbantis, gebantis prisitaikyti prie įvairių situacijų vaikinas, kas tikrai nėra asocialumas arba visiškas nusišalinimas nuo visuomenės. Laišką pradėjai apibūdindamas save, savo nuostatas, savybes, todėl akivaizdu, jog jos tau labai svarbios, tvirtai jų laikais savo gyvenime bei stengiesi išlikti savimi.
Psichikos Sveikata ir Fizinė Būklė
Psichikos ir fizinė sveikata yra glaudžiai susijusios. Psichikos sveikatos sunkumai gali alinti fizinę sveikatą, o lėtinės ligos kelia nuolatinį stresą. Tyrimai rodo, kad mąstymas apie psichikos sunkumus tik kaip nulemtus smegenų chemijos pokyčių yra klaidingas. Reikia atsižvelgti į kūną, fizinės sveikatos poveikį ir socialinę, kultūrinę aplinką.
Psichikos sveikatos sutrikimų patiriančiam žmogui reikia įvairiapusės pagalbos. Pagalbos dalis gali būti medikamentai, bet pirmiausia svarbi žmogiška pagalba, pagrįsta supratimu. Psichikos sveikatos sutrikimai - dažna patirtis, ji sunki, bet nepaverčia žmogaus „nenormaliu“. O atsigavimas yra įmanomas visiems.
Fiziniai Simptomai ir Psichikos Sutrikimai
- Nerimas: Širdies plakimo padažnėjimas, raumenų įtampa, negilus kvėpavimas.
- Depresija: Lėtinis nuovargis, miego sutrikimai, apetito pokyčiai, įvairūs skausmai be aiškios medicininės priežasties.
Svarbu pažymėti, kad fizinės sveikatos problemos, su kuriomis susiduria žmonės su psichikos sveikatos sutrikimų patirtimi, nėra kažkokios iš esmės kitokios nei visų.
Kaip susidoroti su nerimu ir pradėti gyventi laimingą gyvenimą | Jesse GIUNTA RAFEH | TEDxSouthLakeTahoe
Interneto Įtaka Psichologinei Savijautai
Internetas ir socialinės medijos suteikė galimybę pasisakyti kiekvienam, tačiau tuo pačiu metu atsirado ir neigiamos pusės. Piktos diskusijos, internetinės patyčios ir klaidinga informacija gali neigiamai paveikti psichologinę savijautą. Tyrimai rodo, kad įsitraukę į piktų komentarų skaitymą ir rašymą, netruksite pajusti pasekmes savo psichologinei savijautai ir gyvenimo kokybei.
Susikūrę virtualų „socialinį burbulą“ apsupame save panašiai mąstančiais žmonėmis, įtikėdami, kad mūsų būdas matyti tikrovę yra pats teisingiausias. Tačiau tiesa dažnai slypi už šio burbulo ribų.
Kodėl Internetas Toks Piktas?
Sociologijos mokslų daktarė Sherry Turkle teigia, kad internete bendraujame agresyviau, nes „nužmoginame“ vienas kitą. Nejaučiame emocijų, nematome mimikų, negirdime balso. Be to, anonimiškumas ir galimybė bet kada pasitraukti iš diskusijos skatina aršesnį elgesį.
Pasirodo, be cenzūros išliedami savo emocijas, patiriame jausmą, panašų į sukeltą alkoholio ar neribotos valdžios. Kai kuriems žmonėms šis pojūtis taip patinka, kad jie ima piktnaudžiauti alkoholiu ar tampa tironiškais vadovais.
Emocijų Valdymas ir Savistaba
Jei norime būti laimingesni, turime išmokti valdyti savo emocijas. Pirmas žingsnis - suprasti, ką jaučiame. Įvardink ir įsisąmonink emocijas, nes, kol jos bus kažkur paslėptos, neaiškus dalykas, kurio nesuprantame, negalime apčiuopti, mums bus labai sunku jas suvaldyti.
Vienas iš efektyviausių streso valdymo įrankių - savistaba. Tai gebėjimas pastebėti savo reakcijas, emocijas, mintis bei fizinius pojūčius konkrečiose situacijose. Reguliariai taikant savistabą galima išmokti atpažinti stresą ankstyvose stadijose ir keisti su juo susijusius elgesio modelius.
Streso Dienynas
Streso dienynas - tai praktinis savistabos įrankis, padedantis įvardinti:
- Kas sukėlė stresą?
- Kaip jaučiausi?
- Ką galvojau?
- Kaip reagavau?
Depresija: Priežastys ir Gydymas
Depresija gali kilti dėl įvairių veiksnių, kuriuos galima suskirstyti į biologinius, asmenybinius ir situacinius. Biologinės priežastys apima hormonų trūkumą, o psichologinės - emocijų sulaikymą, kaltės jausmą, lėtinę įtampą ir nerimą.
Svarbu suprasti, jog sunkios emocijos, kaip nerimas ar frustracija, visuomet išprovokuoja organizme atitinkamas chemines reakcijas. Jos didina streso lygį, kuriam kūnas negali pasipriešinti.
Emocijų Sulaikymas ir Įsitikinimai
Iš tiesų gana dažnai žmogaus sukaupta patirtis suformuoja tam tikrus netinkamus nusistatymus. Pavyzdžiui, „reikia būti geru“, „negalima rodyti savo jausmų“ arba „jeigu kalbėsiu apie savo nuoskaudas - su manimi nenorės būti“ ir pan.
Vidinis įsitikinimai taip pat gali lemti negatyvų, iškreiptą mąstymą. Pavyzdžiui, žiūrint į ateitį joje matomi vien neigiami dalykai. Jie „auginami“, o asmeniniai gebėjimai daryti įtaką aplinkybėms vis labiau menkinami ir naikinami. Ir tai gali vykti nuolat, kol galiausiai tai tampa gyvenimu būdu.
Psichologinis Atsparumas
Psichologinį atsparumą galime lyginti su imunine sistema - niekas negimsta jau turėdamas tobulai išvystytą atsparumą. Atsparumas - kaip raumuo, kurį galima ištreniruoti, o „išmankštintas” jis ne tik teikia jėgų augimui, bet ir padeda išbūti sunkumuose, neprarasti prasmės, išlaikyti gyvenime kryptį.
Atsparumą „kaupti” galima įvairiausiais būdais, kurie sustiprina mus ir tuo pačiu mūsų atsaką į stresą, kurie padeda mums nusiraminti ir leidžia pasijusti stipriau, pajusti savo gyvenimo kontrolę. Taip pat net ir visai nedidelių tikslų išsikėlimas, suteikiantis jausmą, kad kažką pasiekėme, ir kartu mokymasis pasidžiaugti tuo, ką pavyko pasiekti.
Populiarioji Psichologija: Pagalba ar Pavojus?
Populiarioji psichologija gali būti naudinga, jei sunkumai nekenkia mūsų funkcionavimui pernelyg stipriai, o pateikti patarimai yra aiškūs, konkretūs, jaučiame iš to naudą. Vis dėlto kartais viso to gali būti per daug ar / ir konkrečiu atveju visai netinkama.
Tačiau pernelyg į tai įkritę mes galime susidurti su toksišku pozityvumu, kuomet imame tarsi nuneigti bet kokius negatyvius jausmus, kaip, pavyzdžiui, liūdesį, nerimą. Imame tarsi savimi manipuliuoti ar neleisti sau jausti tų jausmų, nes „reikia būti laimingam“. Tačiau visi jausmai yra be galo svarbūs ir reikalingi. Jų ignoravimas, laikui bėgant, augina kitus sunkumus, kurie vieną dieną susikaupę gali išsiveržti.
Jeigu žmogui tais patarimais pasinaudojus vis tiek geriau nepasidaro, gali kilti įvairių save ar savo sunkumus nuvertinančių minčių („tai gal aš nevykęs(-usi), kad man neišeina / netinka / nepavyksta - juk kitiems pavyksta“). „Tad kviečiu nepamiršti, kad kiekvienas esame unikalus, tad ir pagalbos kiekvienam reikia individualios“, - teigia psichologė.
Virtualus Palaikymas: Ar Jis Visada Saugus?
Socialiniuose tinkluose viską gauname greitai, čia ir dabar, ko būtent kartais labiausiai ir reikia. Galbūt aš noriu pasikalbėti, sulaukti palaikymo iš bendraminčių, panašių patirčių turinčių žmonių jau dabar, o ne po kelių dienų, savaitės ar net daugiau, kai yra numatytas vizitas pas specialistą.
Tačiau psichologė pabrėžia, kad yra ir kita medalio pusė: „Socialiniuose tinkluose tikrai ne visi žmonės yra palaikantys, priimantys, yra daug žmonių, kurie siekia įžeisti, sumenkinti ar kitaip pakenkti. Tai gali būti itin skaudu, neigiamai paveikti emocinę savijautą, savivertę, galbūt gali paskatinti užsisklęsti ir daugiau apie tai nekalbėti, turimus sunkumus tarsi užgniaužti savyje ir visai niekur nebesikreipti.“
Dirbtinis Intelektas: Naujas Savipagalbos Įrankis?
Esu ne kartą ir iš klientų girdėjusi, kad kartais jie rašinėjasi su DI, kalbasi apie tai, kaip jaučiasi ar kas vyksta jų gyvenime. Ir tam tikrais momentais, manau, tai gali būti labai naudingas įrankis, kai norisi susidėlioti savo mintis, tiesiog su kuo nors pasikalbėti būtent šią akimirką, tačiau nėra su kuo ar tiesiog nesinori su kuo nors, esančiu šalia.
Tačiau ji pabrėžia, kad DI negali pakeisti kontakto su gyvu žmogumi, taip pat negali pakeisti specialisto (psichologo, psichiatro) ir diagnozuoti bei padėti gydyti kokį nors sutrikimą (jeigu toks yra).
Svarbiausi Patarimai
* Supraskite ir valdykite emocijas: Įvardinkite ir įsisąmoninkite emocijas, kad galėtumėte jas suvaldyti.* Praktikuokite savistabą: Stebėkite savo reakcijas, emocijas ir mintis, kad galėtumėte atpažinti stresą ankstyvose stadijose.* Būkite atsparūs: Treniruokite savo psichologinį atsparumą, kad galėtumėte įveikti sunkumus ir neprarasti prasmės.* Ieškokite patikimos informacijos: Pasirinkite informacijos šaltinius, kurių autoriai yra kvalifikuoti specialistai.* Kreipkitės į profesionalus: Jei jaučiate, kad savipagalbos nepakanka, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
Gyvenimas negali būti visada paprastas, tačiau suprasdami savo emocijas, aplinką ir save, galime geriau valdyti iššūkius ir gyventi pilnavertį gyvenimą.