Būsto kainų augimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, lenkiant tik Nyderlandus ir Liuksemburgą. Šie metai pasižymėjo rekordiniu sandorių skaičiumi ir itin aktyvia rinka.
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys aktyvią NT rinką, yra pakankamas laisvų pinigų kiekis ir pigūs pinigai. Be to, Lietuvoje ilgą laiką augo pajamos, o vidutinis darbo užmokestis didėjo sparčiai, pastaraisiais metais - kone 10 proc. NT kainų augimas visą tą laiką atsiliko, todėl būsto įperkamumas smarkiai išaugo, leidžiant žmonėms paprasčiau įsigyti NT dėl padidėjusių pajamų.
Būsto Įperkamumas ir Paskolų Prieinamumas
Dėl pakankamai nesudėtingo būsto paskolų gavimo ir žmonių noro pagerinti savo gyvenimo sąlygas pandemijos metu, paklausa NT rinkoje išliko didelė. Tačiau kiekvienas staigus kainos pokytis kelia klausimus dėl rinkos stabilumo. Vis dėlto, situacija skiriasi nuo 2008-ųjų, nes būstas yra prieinamesnis gyventojams.
Būsto įperkamumas yra pagrindinis rodiklis, į kurį atsižvelgiama vertinant NT rinką. Kvadratinio metro kaina savaime neatskleidžia visos situacijos - svarbu atsižvelgti į šalies pragyvenimo lygį. Kadangi Lietuvoje pragyvenimo lygis smarkiai išaugo, natūralu, kad auga ir būsto kaina.
Kainų augimas šiek tiek stabtelėjo, susiformavo nauja kainų norma. Aktyviausia rinka yra Vilniuje, kur sudaroma daugiausia sandorių dėl didžiausios paklausos ir pasiūlos. Vilnius auga, pritraukdamas žmones iš regionų, emigrantus ir užsieniečius, todėl čia ir kainų augimas didžiausias. Kauno NT rinka yra ramesnė, tačiau kainų augimas taip pat fiksuotas.
Regioniniai Kainų Skirtumai
Vilniuje kainų augimas labai skirtingas. Pavyzdžiui, Pilaitėje kainos augo mažiau nei Šnipiškėse. Mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Alytus, Panevėžys ir Utena, paklausa taip pat išaugusi, dėl to kainos kyla.
Vienintelis argumentas, galintis nulemti kainų kritimą, būtų žmonių lūkesčiai. Objektyvių argumentų, kodėl kainos turėtų kristi, nėra, nes būsto kainą sudaro smarkiai išaugusios statybinių medžiagų ir darbų kainos, o Lietuvos ekonomika yra pakankamai stabili.
Investicijai dažniausiai perkami būstai centrinėje miesto dalyje, o ne periferiniuose rajonuose, namai ar kotedžai. Apie 30 proc. būstų nuperkama investiciniais tikslais.
Žaliavų tiekimas stabilizavosi, o kainos pradeda stabilizuotis. Tiekimo grandinės atsistato.
Kalbant apie nuomą, padidėjus pasiūlai kainos buvo sumažėjusios, tačiau trumpalaikė ir ilgalaikė nuoma pradeda atsistatyti.
2023 Metai: Pirkėjo Rinka
2023-ieji buvo prisitaikymo metai. Nors buvo galima derėtis dėl būsto kainos ir sąlygų, NT įperkamumas tapo prasčiausias nuo 2010 metų. Yra tikimybė, kad pirkėjo rinka tęsis ir kitų metų pradžioje.
Pirkėjas teoriškai turi galimybes derėtis, tačiau brango statybos, atsirado naujų reikalavimų, ribojančių vystytojo galimybes mažinti kainą. Vis dėlto, akcijos pirkėjams siūlomos, todėl rinka yra pirkėjo pusėje.
Lūkesčiai Dėl Palūkanų Keitimo
Gyventojai ir vystytojai tikisi, kad kiti metai NT rinkai bus geresni. Pagrindiniai veiksniai, galintys pakeisti situaciją, yra palūkanų normų dydžiai ir būsto įperkamumas.
Pozityvūs ženklai dėl kitų metų yra darbo užmokesčio augimas ir infliacijos sumažėjimas. Tačiau nuomonės dėl palūkanų normų keitimo skiriasi.
Nepaisant to, jog ateities sandoriai rodo, kad rinkos tikisi Euribor sumažėjimo pavasarį, akademiniai ekonomistai nesitiki, kad palūkanų normos bus mažinamos iki metų vidurio. Viskas priklausys nuo euro zonos ekonominės raidos ir infliacinio šleifo.
NT rinka yra inertiška, todėl netgi pavasarį priimti pozityvūs sprendimai dėl palūkanų mažinimo iškart rezultato neduos. Teigiamus pokyčius NT rinka pajus po ketvirčio ar pusmečio. Svarbu, kad pozityvūs ECB sprendimai suformuotų teigiamus gyventojų lūkesčius.
Nors darbo užmokesčio kėlimas gyventojams yra teigiama naujiena, NT vystytojams didelę dalį kaštų sudaro būtent atlyginimai. Be to, valstybė kelia aukštesnius kokybės reikalavimus, kurie vystytojams reiškia papildomus kaštus. Paėmus visą puokštę naujų reikalavimų ir išlaidų, nėra galimybių kalbėti apie kažkokį kainų mažinimą.
Pozityvūs Ženklai Rinkoje
Jeigu mažės paskolų palūkanos ir kils atlyginimai, pavyks pasiekti geresnius būsto įperkamumo rodiklius ir NT rinka taps aktyvesnė. Kitais metais turbūt dar neparduosime po 1000 butų per mėnesį, bet tendenciją matysime, kad padėties gerės. Yra pozityvumo, jis santūrus, bet jo yra.
Ekonomistai pabrėžia, kad kitų metų NT rinka atspindės vartotojų lūkesčius ir galimybes. Esant mažėjančiai infliacijai, prognozėms, kad kils atlyginimai, ir ekonomikos augimui, galima tikėtis, kad antroje metų pusėje aktyvumas turėtų atsitiesti.
Kad aktyvumo rinkoje būtų daugiau, reikia pasistengti visiems - ir vystytojams būti aktyvesniems, išradingesniems, ir valstybei, kuri būstą turėtų vertini galbūt net kaip nacionalinio saugumo klausimą, kad žmonės liktų Lietuvoje ir mokėtų čia mokesčius. Pasistengti reiktų ir pirkėjams, kurie turėtų rasti drąsos pateisinti tuos pozityvius lūkesčius ir pasitikėti tuo, kas bus statoma.
Būsto Kainų Tendencijos ir Prognozės
Nepaisant palūkanų normų pakilimo ir ekonomikos augimo sustojimo, būsto kainos Lietuvoje ne tik nesumažėjo, bet ir toliau kyla. Tai lėmė teigiamos tendencijos darbo rinkoje - žemas nedarbo lygis ir sparčiai augantys atlyginimai.
Vystytojai dažnai siūlo pridėtines vertes, o ne kainos nuolaidas. Sandėliukai, parkavimo vietos, nemokama apdaila ir kitokie priedai reiškia, kad nors kvadratinio metro kaina ir nesumažėjo, pirkėjo už tą pačia kainą gaunama nauda padidėjo.
Būsto rinkai palankios buvo ir demografinės tendencijos. Visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyventojų skaičius pastaraisiais metais didėjo - daugiausiai dėl išorinės imigracijos, bet taip pat ir dėl migracijos šalies viduje.
Galimybės pasiskolinti nesumažėjo, beveik procentiniu punktu sumažėjo ir būsto paskolų maržos. Be to, nei būsto pardavėjai, nei pirkėjai nesitikėjo, kad palūkanų normos tokiose aukštumose išliks labai ilgai.
ECB bazines palūkanų normas ketvirtadaliu procentinio punkto jau sumažino ir tikėtina, kad šiemet jas sumažins dar puse procentinio punkto. Panašu, kad ir pirkėjų, ir pardavėjų sprendimus lemia ne tik momentinės palūkanų normos, vertinamos ir (gerėsiančios) ilgesnio laikotarpio perspektyvos.
Gilus ir ilgas būsto pigimas yra retas ir labai nepageidaujamas reiškinys. Paprastai nekilnojamojo turto kainų kritimą lydi aukštas nedarbo lygis, mažėjančios gyventojų pajamos ir kitos plataus masto ekonominės ir finansinės problemos. Kol kas šių problemų Lietuvoje nėra.
Vis tik nepaisant gerėjančių ekonominių perspektyvų matome, kad pirminėje rinkoje neparduotų butų skaičius vis dar didėja. Tai reiškia, kad derybinė galia šiuo metu yra pirkėjų rankose, o sparčiam kainų augimui daug prielaidų nėra.
Ženklaus butų pigimo scenarijus išlieka mažai tikėtinas ir nelabai pageidaujamas. Geriausia ko galėtų tikėtis potencialūs būsto pirkėjai - stabilių arba lėtai kylančių būsto kainų, kurių didėjimą pralenktų atlyginimų augimas. Toks scenarijus artimiausiais metais ir yra labiausiai tikėtinas.
Kauno NT Rinka: Tendencijos ir Prognozės
Pandemija ir karas Ukrainoje atsiliepė ir Kauno NT rinkai. Pirkėjai atsitraukė, laukė aiškumo, kaip viskas bus. Galimybes įsigyti būstą mažino ir padidėjusios EURIBOR palūkanos. Tačiau pernai Kauno gyvenamojo būsto rinka stabilizavosi, nors buvo tam tikrų svyravimų.
Metų viduryje pasikeitė palūkanų normos, jos ėmė mažėti, atsigavo vidutinis ir ekonominis NT segmentai, tad žmonių noras įsigyti būstą tapo pastebimas. Ši tendencija buvo matoma visuose didmiesčiuose.
Jei tik Kaune bus paklausa, NT plėtotojai galės vystyti projektus ir pasiūlyti kokybišką būstą. Manoma, kad vystytojai pakankamai pasirengę, kad atsirastų daugiau būstų. Kai tik paklausa atsigaus, jie paleis statybas ir patenkins tą poreikį. Tikimasi, kad šiemet Kaune bus parduoda ne mažiau butų, nei praėjusiais metais.
2025 m. tikimasi stabilaus rinkos augimo. Lietuvos bankas prognozuoja, kad mažėjančios palūkanų normos ir augančios gyventojų pajamos skatins būsto paklausą. Pasiūlą turėtų padidinti naujos statybos projektai, orientuoti tiek į ekonominės, tiek į aukštesnės klasės būstus. Energiškai efektyvių ir tvarių projektų populiarumas taip pat auga.
Pirkėjai tikisi, kad šiemet galės pigiau įsigyti NT, tačiau ekspertai nemato priežasčių, kodėl būstas galėtų labai atpigti. Manoma, kad šiemet Kaune NT kainos gali augti apie 5-8 proc.
Dabar manoma, kad statybos kaštai neturėtų labai augti, aišku, šiek tiek kils darbuotojų atlyginimai, bet tai nėra labai ryškūs pokyčiai. Palūkanos mažėja, tad ir finansavimo galimybės gerėja. Jei aukcionuose sklypų kainos bus palankios, tada galima tikėtis, kad esminių būsto kainų pokyčių nebus.
Kauno NT rinka turėtų stabilizuotis. Kaune šiuo metu trūksta už prieinamą kainą (iki 100 tūkst. eurų) įperkamo naujos statybos būsto, kurį galėtų įsigyti jaunos šeimos ar gyventojai, perkantys pirmąjį savo būstą. Be to, Kaune vis dar ribota energiškai efektyvių būstų pasiūla, nes pirkėjams vis labiau rūpi mažos išlaikymo sąnaudos.
Kaunas negali pasigirti ir didele prabangaus NT segmento pasiūla. Dėl prestižinio būsto trūkumo ne visi gali įpirkti naują būstą, todėl pirkėjai vis dar aktyviai dairosi po antrinę rinką.
Antrinės rinkos būstai, ypač ekonominės klasės ir renovuotuose daugiabučiuose, išlieka populiarūs. Jie patrauklūs dėl mažesnių kainų, ypač jauniems pirkėjams ir šeimoms. Taip pat pastebimas susidomėjimas individualiais namais miesto pakraščiuose. Tačiau sandorių skaičius šiame segmente 2024 m. šiek tiek sumažėjo dėl didesnių banko palūkanų normų.
Pastaraisiais metais Kaune statomi ne tik daugiabučiai, bet ir komercinės paskirties NT, kuriame kuriasi įvairūs verslai, kuriamos darbo vietos. Kaune vis dar trūksta kokybiškų, naujos statybos komercinių patalpų, nes paklausa kol kas viršija pasiūlą.
Kaune trūksta modernių A klasės biurų su aukšto lygio infrastruktūra. Didėja mažesnių ir periferinių biurų poreikis, nes hibridinis darbo modelis mažina didelių erdvių paklausą.
Tie, kurie pasiūlo gerą vietą, modernius biurus, tikrai gali plėstis. Komercinio NT rinka Kaune tikrai nėra sustojusi. Šie projektai plėtojami tiek „Nemunaičiuose“, tiek ir Savanorių prospekte ar Jonavos gatvėje, tad perspektyva - pozityvi.
Laimi tie NT plėtotojai, kurie pasiūlo gerą vietą ir originalius sprendimus. Kaunas yra strategiškai patogioje vietoje - Lietuvos geografiniame centre. Tai leidžia lengvai pasiekti kitus šalies miestus ir tarptautinius logistikos mazgus.
Kaune būsto ir komercinio NT kainos yra 20-30 proc. mažesnės nei Vilniuje, o tai daro miestą patraukliu jauniems specialistams, šeimoms ir investuotojams. Mažesnės nuomos kainos ir eksploatacinės išlaidos taip pat skatina verslus rinktis Kauną kaip ekonomiškesnę alternatyvą Vilniui.
Kauno NT rinka išsiskiria savo strategine padėtimi, augančia infrastruktūra, konkurencingomis kainomis ir kultūriniu savitumu. Kaunas tampa traukos centru jaunoms šeimoms ir specialistams, kurie vertina žemesnes būsto kainas, platesnį pasirinkimą ir kokybišką gyvenimo aplinką.
Miestas pritraukia verslą, ypač technologijų, logistikos ir paslaugų sektorius. Kaunas garsėja unikaliu tarpukario modernizmo architektūros paveldu, kuris įtrauktas į UNESCO sąrašą. Tai traukia ne tik turistus, bet ir gyventojus, norinčius įsikurti istoriniuose, renovuotuose pastatuose.
Kaunas NT vystytojus vilioja miestietiškais privalumais ir gamta. Žemosios Fredos teritorija - puikus pavyzdys, kaip konvertuojasi visa erdvė. Tai tampa naujuoju Kauno centru. Vilniuje jau nelabai yra tokių teritorijų.
Siekiant pritraukti NT vystytojus, orientuojamasi į operatyvų ir sklandų biurokratinį procesą. Taip pat reguliariai informuoja NT profesionalus apie miesto plėtros planus. Kartu su nacionaline agentūra „Investuok Lietuvoje“ siekiama naujų užsienio investuotojų mieste, tokiu būdu kuriant didesnį klientų srautą.
Kauno NT rinkoje dalyvauja ne tik gyventojai ar verslai, bet ir Kauno miesto savivaldybė. Paprastai antrinėje rinkoje ieškomas būstas, kurį būtų galima pritaikyti socialinėms reikmėms. Kaune šiuo metu yra 3 257 savivaldybės būstai, iš jų 1 275 - socialiniai.
Pernai įsibėgėjo keletas naujų, didesnių (apie 5 tūkst. kv. m) biurų, projektų. Į juos ketina persikelti užsienio verslininkai, planuojantys verslo plėtrą mūsų mieste. Didesnio biurų ploto vienoje vietoje pasiūla šiuo metu yra labai aktuali. Tai suteiktų galimybę priimti naujus užsienio investuotojus informacinių technologijų ar verslo paslaugų srityse.
Tolimesnė biurų rinkos plėtra, tikėtina, priklausys nuo jau įgyvendintų ir vykdomų projektų sėkmės, naujų traukos centrų. Girdime, kad Kaune atsiras naujų viešbučių, o tai geras signalas miestui - einame teisinga linkme. Džiugina naujų gyvenamųjų būstų ir didesnių kvartalinių projektų plėtra mieste.
Vystytojai rūpinasi viešosiomis, laisvalaikio erdvėmis, gerina ir gražina aplinką viešajai miesto infrastruktūrai: tvarkomi ir įrengiami nauji skverai, parkai, tiltai, dviračių ir pėsčiųjų takai. Kaune atsiranda NT vystytojų, kurie anksčiau čia nevykdė veiklos.
Būsto Kainų Augimo Priežastys Lietuvoje
Būtų ir namų pirkimo, taip pat jų nuomos kainos nuo 2010 m. iki praėjusių metų pabaigos Lietuvoje išaugo bene labiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių, rodo neseniai paskelbti „Eurostat“ duomenys. Pagal būsto brangimo tempą Lietuvą (142 proc.) aplenkė tik Estija (199 proc.) ir Vengrija (174 proc.).
Pagal gyvenamo NT nuomos brangimo greitį Lietuva (160 proc.) rikiuojasi iš karto po Estijos (216 proc.). Tuo metu, pvz., Lenkijoje būsto ir jo nuomos kaina per tą patį laikotarpį išaugo mažiau nei 50 proc. Latvija nuoma irgi nebrango nė 50 proc., tačiau patys namai ir butai brango nedaug mažiau nei pas mus (133 proc.).
Specialistai paaiškino, kad tokiam sparčiam NT brangimui Lietuvoje buvo objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, mūsų būstai esą kokybiškesni nei kaimynų, t. y. didesnės energetinės klasės. Be to, pas mus esą gerokai labiau išaugo būstų statybos kaštai.
Energetinis Efektyvumas ir Statybos Reikalavimai
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA ) vadovas Mindaugas Statulevičius pripažino, kad mūsų šalyje kainos augo bene labiausiai. Anot jo, tam yra objektyvių priežasčių.
Šis dešimtmetis ar ilgesnis laikotarpis, buvo svarbus statant ir kuriant gyvenamą būstą. Pirmiausia perėjome prie visiškai kitos energinės klasės pastatų. 2011 m. buvo priimta europinė direktyva ir Lietuvos pasirinktas kelias statyti aukštesnės klasės pastatus - tiek namus, tiek daugiabučius - lėmė tikrai kaštų augimą. Natūralu, kad tai persidavė į kainas.
Dabar jau 2 metus gyvename esą ant „aukščiausio energetinio efektyvumo laiptelio“ ir dėl to kaina nebeauga, o rinka prisitaikė. Tačiau ar kitos ES valstybės neturėjo taip pat įgyvendinti direktyvos?
Ne visai. Kitos šalys direktyvai rengėsi individualiai. Pvz., lenkai tikrai turi gerokai žemesnius reikalavimus, nei Lietuva, nors irgi yra ES nariai. Tiesiog jie išsiderėjo kitas sąlygas ir savaip nusprendė, kaip pasieks ES iškeltą tikslą turėti beveik energijos nenaudojančių naujai statomų pastatų reglamentavimą.
Šiuo požiūriu Lietuva išsikėlė bene aukščiausius reikalavimus, o kitos šalys juos pasirinko įgyvendinti nuosaikiau, nes labiau akcentavo būsto įperkamumą, prieinamumą. Esą dabar esami vieni iš lyderių, pagal reikalavimus, kiek daugiausia energijos turi būti skiriama šildyti 1 kv. m ploto. Lenkijoje ir Estijoje jie yra mažesni.
Įtakos sparčiam būsto brangimui turėjo ir priimti nacionaliniai teisės aktai. Tikrai ženkliai išaugo reikalavimai architektūros kokybei, reikalavimai infrastruktūros įrengimui tiek sklype, tiek už sklypo ribų. Taip pat įvairūs nauji mokesčiai. Tokie, kaip, tarkime, žemės mokestis atsiradęs prieš metus ir kiti. Jie prisidėjo prielaidų augti turto sukūrimo kainoms. Lietuviški reikalavimai kokybei, taip pat pas mus taikomi mokesčiai didesni nei kitose šalyse.
Žaliavų Kainos ir Darbo Užmokestis
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas įsitikinęs, kad, be minėtų mokesčių ir reikalavimų, sparčiam būsto brangimui mūsų šalyje daugiausia įtakos turėjo du veiksniai.
Pirmiausia, žaliavų brangimas turėjo didžiausią įtaką. Ir, aišku, darbo užmokesčio. Tai dvi dedamosios praktiškai sąlygojo, kad labai ženkliai pabrango namai. Aišku, per NT bumą išbrango ir žemė. Tai žemės kaina taip pat sąlygojo, kad brango 1 kv. m, tiek individualaus namo, tiek būsto. Na, ir dabar naujausi teisės aktų pasikeitimai taip pat sąlygojo būsto kainą. Tai infrastruktūros mokestis. Sostinėje jis yra gana didelis.
Būsto nuoma Lietuvoje brango galbūt dėl to, kad pabrangus pačiam būstui, daugiau žmonių ėmė jį nuomotis, nes neišgalėjo įpirkti. Panašiai komentavo ir M. Satulevičius. Anot jo, nuomos ir paties būsto kainos koreliuoja tarpusavyje: „Kai žmonės neįperka, ieško nuomotis kaip laikino sprendimo. Nuoma tikrai pas mus viena iš aukštesnių.“
Pastaruoju metu, pasak M. Statulevičiaus, nuomą dar labiau pabrangino ir nuo Rusijos pradėto karo bėgantys ukrainiečiai. Labai susitraukė pasiūla, nes daug žmonių nemokamai suteikdavo būstą ukrainiečiams. Vilniuje bent 5 kartus nuo įprasto skaičiaus pasiūla buvo nukritusi, natūralu, kad kaina pašokus. Pernai Vilniuje per du mėnesius kaina 30 proc. pašoko.
Jeigu ne tokie veiksniai, galbūt ES kontekste dėl nuomos brangimo Lietuva taip neišsiskirtų. Galimas sprendimas - daugiau verslo, kuris ateitų į šitą segmentą ir jis padėtų tas kainas kažkiek išlaikyti - augtų pasiūla, didėtų konkurencija. Nereiki pamiršti, kad daug nuomos yra pilkoje zonoje. Ji mažėtų ir gautų postūmį keistis - žmonės galėtų nuomotis būstą su sutartimis, gyventi šeimomis su mažais vaikais, augintiniais.
Būsto Kainų Ateityje Prognozės
Kalbėdami apie namų ir butų kainas ateityje, pašnekovai nebuvo tokie optimistai. Gyvename globalioje rinkoje. Labai sunku kažką įtakoti. Jeigu mes pradėsime intervenciją į kainas, tai, manau, galime iškreipti rinką ir turėti kitur problemų. Pati rinka turėtų sureguliuoti kainas.
Bet apsisaugoti tokių saugiklių nelabai yra. Geopolitiniai įvykiai veikia į žaliavų tiekimo grandinę, automatiškai įtakoja žaliavų kainas, nelabai apsisaugosime. Čia jokio saugiklio. Lietuvoje ir toliau didės atlyginimai, nes jie negali kaip kažkokioje saloje atsilikti nuo kaimyninių šalių. Taip pat mokesčiai esą vargiai bus sumažinti.
Rinkos sąlygomis reikia susitaikyti, kad gyvensime neapibrėžtume ne vienerius metus, o gal jau ne vieną dešimtmetį. Neapibrėžtumas lydės mūsų piliečius dar ilgai. Tuo metu M. Satulevičius priminė, kad nuo kitų įsigalioja papildomi reikalavimai naujam būstui.
Mes dar neturime viso įrengimo būste. Jei lygini palyginamus dalykus, tai pas mus būstas parduodama su vadinama daline apdaila. Nuo kitų metų tie reikalavimai irgi griežtės. Bus reikalaujama butus parduoti visiškai įrengtuose projektuose. Tikėtina turėsime dar vieną kainų šuolį ne dėl objektyviai išaugusių kainų, bet palyginamosios bazės.
NT Sandorių Skaičius ir Būsto Kainų Palyginimas
Registrų centro duomenimis, šiemet visoje šalyje įregistruota 7,4 tūkst. butų pardavimų - 13 proc. mažiau nei prieš metus, kai per pirmąjį ketvirtį buvo įregistruota 8,4 tūkst. butų pardavimų. Vien tik per šių metų kovą įregistruota per 3 tūkst. butų sandorių, arba 3 proc. mažiau nei 2022 metų kovą, bet 33 proc. daugiau nei šių metų sausį.
Vilniuje pirmąjį ketvirtį įregistruota 2,6 tūkst. butų pardavimų, arba 19 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune - beveik 1,1 tūkst. (2 proc. mažiau), Klaipėdoje - 600 (7 proc. mažiau). Per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje taip pat įregistruota 2,3 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - 26 proc. mažiau nei pernai sausį-kovą, kai buvo įregistruota 3,1 tūkst. namų pardavimų.
Vien tik per šių metų kovą įregistruota beveik 1 tūkst. namų pardavimų, arba 20 proc. mažiau nei pernai kovą, bet 42 proc. daugiau nei šių metų vasarį. Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 12,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų - 21 proc. mažiau nei 2022 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 15,4 tūkst. žemės sklypų sandorių.
Vien tik per kovo mėnesį įregistruota daugiau kaip 5 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 13 proc. mažiau nei pernai kovą, tačiau 46 proc. daugiau nei šių metų vasarį.
Nors nekilnojamojo turto (NT) kainos Lietuvoje praėjusiais metais augo beveik sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES), o būsto įperkamumas prastėjo, ES vis dar nesame patys brangiausi. Su augančiomis kainomis sako susiduriantys ir užsienyje gyvenantys lietuviai.
NT kainos Lietuvoje 2021 metų gruodį, lyginant su 2020-ųjų gruodžiu, šoktelėjo daugiau nei 20 proc. ir privertė ne vieną lietuvį, perkantį nekilnojamąjį turtą, patuštinti kišenes. Kas 2020 metų pradžioje kainavo 100 tūkst. eurų, 2021-aisiais pabrango iki 120 tūkst.
Skaičiuojant būsto kainų ir metinių pajamų santykį, Vilniuje norint įsigyti 75 kv. m butą, vidutiniškai reikėtų taupyti apie 14 metų (jei visą atlyginimą į rankas pavyktų sutaupyti). Santykinai mažiausios būsto kainos fiksuotos Atėnuose - čia 75 kv.
Žvelgiant į NT kainas lietuvių pamėgtuose ne ES miestuose, būsto įperkamumas panašus į Lietuvos. Pavyzdžiui, norint įsigyti būstą miegamajame rajone Paryžiuje, už 1 kv. m teks pakloti 9,3 tūkst. eurų (centre - 12,5 tūkst. eurų), Liuksemburge 8,4 tūkst. eurų (centre 12,2 tūkst. eurų), Valetoje - 5,9 tūkst. eurų (centre - 8,3 tūkst. eurų), o Stokholme - 5,6 tūkst. eurų (centre - 9,9 tūkst.
tags: #kodel #nekilnojamas #turtas #brangus