Laikraščiuose pasirodantys skelbimai apie iš varžytinių parduodamus butus ir žemę su skolomis nesusidūrusiesiems - neįdomi ir nieko verta informacija. Tačiau skolininkams, kurie tokiu būdu priversti atsisveikinti su namais, žodis “varžytinės” - tarsi nuosprendis, kurio išvengti dažnai jau nebeįmanoma. Į išvaržomus butus nukrypsta nekilnojamojo turto perpardavinėtojų akys. Jiems varžytinės - galimybė pusvelčiui nupirkti butus. Vėliau jie parduodami už rinkos kainą.
Taigi, nuo kokios skolos antstolis gali pradėti nekilnojamojo turto išieškojimo procesą? Aptarkime tai detaliau, atsižvelgiant į Lietuvos įstatymus ir teismų praktiką.
Skolos dydis ir turto areštas
Jei turtas nekilnojamasis, skola turi būti nemaža. Tačiau patikslinama, kad riba nustatyta turto pardavimui iš varžytinių (turint omenyje, kad NT yra vienintelė gyvenamoji vieta), o ne turto areštui.
Svarbu: Net ir sulaukus blogiausio - buto varžytinių, skolininkas dar turi galimybę sumažinti turto praradimo grėsmę. Dažnai skolininkas pats susiranda pirkėją, su juo tariasi dėl kainos, o antstolis atlieka notaro funkciją. Šis variantas žmogui naudingesnis, nes taip galima tikėtis gauti daugiau pinigų už savo nekilnojamąjį turtą.
Ar gali antstolis areštuoti transporto priemonę?
O gali teisiškai antstolis uždėti areštą transporto priemonei-automobiliui, nustačius, kad automobilio vertė yra mažesnė už skolos dydį? Nustacius, kad auto verte mazesne negu skola, antstolis areštuos dar kazka, jei neturite turto - piniginiu lesu uz likusia skolos dali.
Skolininko turto areštas ir išieškojimo eilė
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą laikinas uždraudimas ar apribojimas. Įstatymai numato, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Civilinio proceso kodeksas (CPK) numato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurios antstoliai privalo laikytis:
- Pirma eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto.
- Antrąja - išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
- Trečiąja - skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (į šį turtą išieškojimą galima nukreipti tik ketvirtąja ir penktąja eile).
Taigi, jei antstolis turi galimybę išieškoti skolą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų arba skolininko turimo kilnojamojo turto (pvz.: automobilio vertės) pakanka išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų padengimui užtikrinti, antstolis neturi teisės papildomai areštuoti skolininko nekilnojamojo turto.
Tačiau, esant situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo principo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Net ir areštavęs skolininko nekilnojamąjį turtą, antstolis ne visuomet turi teisę nukreipti išieškojimą į jį.
Apribojimai išieškojimui iš būsto
Pirmiausiai pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant įstatyme nurodyto dydžio išskaitymus (pagal bendrą taisyklę 20 proc. nuo sumos neviršijančios MMA ir 70 proc. nuo sumos viršijančios MMA) iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų gaunamų pajamų.
Antra, įstatymai numato, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija tam tikrą ribą. 2024 metais ši riba yra 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžių.
Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau išvardinti apribojimai nėra taikomi, kai išieškoma iš įkeisto nekilnojamo turto.
Siūloma Civilinio proceso kodekse nustatyti, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių eurų ir tik teismui leidus.
Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, asmenų su negalia ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.
Praktiniai patarimai ir situacijos
- Visada, pirmiausia, reikia tartis su antstoliu, reikia kalbėti su juo, o ne pulti ieškoti išeities diskusijose internete.
- Susitarti visada galite su kreditoriumi (pasirašyti sutartį, kurioje būtų nurodyti aiškūs sumokėjimo terminai, įmokos dydis). Antstoliai apie tai nutyli, nes tokiu atveju jie neuždirba pinigų.
- Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.). Taigi, visada uždraudžiama disponuoti, pvz. parduoti, kad skolininko turto nesumažėtų. Naudoti daiktą galima, jeigu tai draudžiama, konkrečiai tą turėtų ir nurodyti, pagrįsti, kodėl tai turėtų būti draudžiama.
- Trys dienos yra numatytos pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. Antstolio veiksmus galite apskųsti per dvidešimt dienų skaičiuojant nuo laiško gavimo (spaudas ant voko yra kada gauta) pateikiant skundą antstoliui, jei prašysite sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, vieną egzempliorių turite pateikti ir teismui.
Kaunietės Linos Jeremičiūtės istorija
Iš varžytinių gali būti parduota pusė net ir vieno kambario buto. Tai netikėtai sužinojo kaunietė Lina Jeremičiūtė, vieno kambario bute gyvenanti su dviem dvylikos ir septynerių metų sūnumis. Moteris įsitikinusi, jog turto neteko neteisėtai ir dėl to ketina kreiptis į teismą. Tuo tarpu butą pardavęs antstolis teigė vykdęs to paties teismo sprendimus.
Viename Draugystės gatvės daugiabučių L.Jeremičiūtė apsigyveno 1998 metų gegužę. Jaunos moters gyvenimas taip susiklostė, jog nedidelį butą ji pirko per pusę su savo dviejų vaikų tėvu. Pora kartu negyveno, tačiau už pagalbą įsigyjant stogą virš galvos kaunietė savo buvusiam gyvenimo draugui jokių finansinių pretenzijų nebereiškė.
Prieš tai kelerius metus L.Jeremičiūtė glaudėsi miesto Savivaldybei priklausiusiame bendrabutyje Chemijos prospekte. Būtent su šiuo būstu ir susiję dabartiniai moters rūpesčiai, primenantys tikrą detektyvą.
Praėjusių metų spalį kaunietė netikėtai gavo laišką iš antstolių kontoros. Oficialiame rašte buvo teigiama, jog jos buto Draugystės gatvėje dalis yra areštuota ir bus parduota iš varžytinių, jeigu moteris nesusimokės skolų.
Nuvykusi į antstolių kontorą L.Jeremičiūtė sužinojo, jog jos vardu yra priteista daugiau kaip 4 tūkst. litų už 1999 metais sukauptus komunalinius įsiskolinimus bute Chemijos prospekte. Tokia žinia pribloškė moterį, mat šiame bute ji negyveno nuo 1996 metų.
Pirmą kartą apie augančias skolas jos vardu moteris išgirdo 1998 metais, kai, įsigijusi butą Draugystės gatvėje, norėjo čia prisiregistruoti. Butų ūkio valdyba atsisakė moterį išregistruoti iš bendrabučio Chemijos prospekte dėl nesumokėtų skolų. Tačiau vėliau, išgirdusi grasinimus atimti iš jos butą Draugystės gatvėje, moteris surinko pinigus ir padengė įsiskolinimus.
Išgirdusi, jog dėl bendrabučio skolų jai vėl gresia nemalonumai, moteris pradėjo varstyti įvairių įstaigų bei institucijų duris norėdama įsitikinti, kaip ji galėjo įsiskolinti už butą, kuriame negyveno.
Antstolio kontoroje moteris išsiaiškino, jog jai už akių buvo priimti keli teismo sprendimai priteisti įsiskolinimus už komunalines paslaugas. Nespėjus išsiaiškinti, kas jos vardu pridarė skolas ir vaikščiojo į teismus, visa neseniai L.Jeremičiūtę ištiko dar vienas smūgis.
Balandžio 23-iosios rytą, vyresniajam sūnui išeinant į mokyklą, į jos butą jėga įsiveržė du augaloti vyrai. Pastūmę pro duris beišeinantį vaiką, jie pareiškė atėję dėl buto, kuris jai nebepriklauso. Šeimininkei pradėjus šauktis pagalbos, kaimynė paskambino policijai.
Netrukus nekviesti svečiai ėmė šeimininkauti jos namuose: iškraustė daiktus, pasiėmė buto raktus, paleido muziką, užsirūkė ir pranešė, jog rengiasi įkurtuvėms. Atvykę pareigūnai apstulbusiai kaunietei ne ką tegalėjo padėti. Įsibrovėliai jiems pateikė buto pirkimo dokumentus, tad policijos darbuotojai moteriai patarė kreiptis į teismą.
Į namus L.Jeremičiūtei pavyko įeiti tik vėlai vakare. Trečiąkart iškviesti policininkai privertė iš buto išeiti du čia likusius neblaivius vyrus. Kita dalis kompanijos jau buvo išsiskirsčiusi. Iš karto po šių nemalonių įvykių moteris suskubo keisti buto spyną ir rengti dokumentus teismui.
Jos vyresnysis 12-metis sūnus jau buvo parėjęs iš mokyklos, tačiau negalėdamas įeiti į butą stoviniavo prie namo.
Tuo tarpu L.Jeremičiūtės turtą iš varžytinių pardavęs antstolis Leonas Gudeika tvirtino vykdęs 1999 metais priimtus teismo sprendimus, pagal kuriuos kaunietės vardu buvo priteistos beveik 5 tūkst. litų skolos. Jis teigė ne kartą informavęs pilietę ir apie turto areštą, ir apie artėjančias varžytines, tačiau nesulaukė jokios reakcijos. Į klausimą, ar buvo galima išvaržyti dalį buto, kuriame gyvena du nepilnamečiai vaikai, L.Gudeika atsakė, jog įstatymas jokių stabdžių nenumato.
Kitoje antstolių kontoroje yra dar viena vykdomoji byloje, pagal kurią iš L.Jeremičiūtės priteista 1360 litų už sunaudotą vandenį.
Už savo turtą L.Jeremičiūtė ketina kovoti teisme. Jai atstovaujantis advokato padėjėjas Linas Mažonas tikina mėginsiąs teisme įrodyti, jog jo klientė negyveno bendrabutyje Chemijos prospekte tuo metu, kai augo įsiskolinimai. Teismui ketinama pateikti įrodymus, jog antstolis neinformavo buto bendrasavininkių apie rengiamas varžytines, tad bus prašoma panaikinti dalies buto pirkimo-pardavimo sutartį.
Įstatymai numato, jog antstoliai, vykdydami savo funkcijas, yra nepriklausomi, o jų veiksmų atitikimą šalies teisės aktams gali įvertinti tik teismas.
Įstatymai numato, jog nepilnamečių vaikų turinčios šeimos, norėdamos parduoti butą, privalo gauti Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) sutikimą bei teismo leidimą. Tuo tarpu antstolis, parduodamas butą iš varžytinių, nėra įpareigotas apie tai informuoti VTAT specialistų. Tačiau išparduodamo turto savininkas privalo būti apie tai informuojamas. Priešingu atveju jis gali savo teises ginti teisme.
Antstoliai pastebi, jog skurdžiau gyvenančioms šeimoms trūksta informacijos apie teises bei jų gynimo galimybes. Labai dažnai žmonės net nežino, kad jie gali skųsti antstolių veiksmus, jeigu iškyla abejonių dėl teisėtumo.
Gyventojai, neturintys pakankamai pajamų, gali gauti teisinę pagalbą nemokamai. Be to, kai skundžiami antstolių veiksmai, į teismą galima kreiptis taip pat nemokamai. Tokios bylos nagrinėjamos ypatingos teisenos tvarka, t.y. procesas teisme vyksta daug greičiau.
Šį mėnesį Lietuvos antstolių rūmai kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją siūlydami aktyviau bendradarbiauti vaiko teisių apsaugos srityje. Antstoliai ragina atsakingas institucijas keistis informacija apie susidariusią padėtį skolininkų šeimose.
Iki šiol antstoliams ne visada pavykdavo iškviesti į pagalbą VTAT darbuotojus, ypač pasibaigus darbo laikui.
Antstoliai ir varžytinės Šiauliuose: realijos
Balandžio - gegužės mėnesiais Lietuvoje vyks per 400 varžytinių. Keliasdešimt - Šiaulių apskrityje. Aiškėja, jog varžytinės vyksta ne tik dėl to, kad neįmanoma išsimokėti paskolų, bet ir dėl to, kad neįmanoma parduoti nekilnojamojo turto.
Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos duomenimis, priverstinio išieškojimo už įkeistą turtą skaičiai auga geometrine progresija. Palyginti su pernai metais tokių bylų šiemet padaugėjo 230 procentų. 2008 metais Šiaulių mieste priverstinai buvo 51 priverstinio skolos išieškojimo byla.
Viename iš Šiaulių sodų bendrijų varžytinėse balandžio pradžioje bus parduodamas namas. Vyras su žmona skiriasi. Prieš dvejus metus, kai dar jų santykiai buvo geri, jauna šeima nutarė įsigyti nuosavą būstą, nes iki tol gyveno pas tėvus. Be jokių problemų gavo 120 tūkstančių litų banko paskolą. Dvidešimčiai metų buvo paskaičiuotas skolos grąžinimas terminas ir palūkanos. Kas mėnesį jauna šeima turėjo mokėti bankui kiek daugiau, nei 600 litų.
Tačiau jis nutarė nebemokėti bankui. „Kodėl aš vienas turiu mokėti paskolą, o paskui pinigus dalintis su žmona, nes namą vis tiek reikės parduoti - šeimos nebesuklijuosime. Norėjome parduoti patys ir atsiskaityti su banku. Bet per gerus metus į mūsų pardavimo skelbimus neatsiliepė nė vienas pirkėjas, net nepaskambino pasidomėti.
Varžytinės taip pat vyksta gana vangiai - pirkėjų labai mažai, ar pavyks gauti sumą, kurios užtektų sugrąžinti bankui skolą?
Viename iš Šiaulių daugiabučių varžytinės buto savininkei skelbiamos taip pat balandžio pradžioje. Dviejų kambarių buto šeštame aukšte kaina 135 tūkstančiai 200 litų.
Antstolei papasakojus istoriją, kaip savininkai visiškai nebesirūpina nei butu, nei skola, E. E. Rulienės teigimu, varžytinės gali vykti ir be turto savininko - skolininko. „Jeigu nerandame skolininko namie, privalome skelbti informacinį pranešimą spaudoje, kad yra areštuotas tokio asmens turtas, esantis tokiu adresu. Jeigu ir tada žmogus neatsiliepia, jo reikalas. Varžytinės vis tiek įvyksta“, - aiškino antstolė E.
Artimiausių varžytinių sąrašuose aptikome iš varžytinių parduodamą namą Šiauliuose už daugiau, nei pusę milijono litų, prabangų automobilį bei vardines akcijas.
Antstolė E. Rulienė teigė, jog šiuo metu yra remiamasi „Registrų centro“ dar 2007 ar 2008 metais nustatytomis nekilnojamojo turto kainomis, kurios šiandien yra žymiai mažesnės.
Jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, ar vis tiek galima išvaržyti namus - butą, namą? „Prieš tai antstolis privalo informuoti vaikų teisių apsaugos tarnybą, kad toks turtas bus pardavinėjamas iš varžytinių ir reikalui esant prašoma Vaikų teisių apsaugos tarnybos užtikrinti, kad vaikai turėtų gyvenamąjį plotą“, - teigė antstolis R.
Antstolis per septyniolika darbo metų turėjo tik dvi bylas, kuriose teko išvaržyti turtą šeimų, kuriose augo nepilnamečių vaikų. „Neturiu dabar ir nenoriu turėti tokių bylų. Antstolis irgi žmogus, o tokios bylos ypatingai skaudžios“, - atvirai sakė R.
Antstolio R. Varžytinių sąrašuose didžioji dalis išvaržomo turto - žemės sklypai.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Sveiki, per kiek laiko nuimamas areštas nuo turto, sakykim konkrečiai nuo transporto priemonės?
Atsakymas: Nėra tokio termino, priklauso nuo antstolio. Paprastai užtrunka nuo keletą dienų iki savaitės laiko. Tačiau įvykdžius antstolio reikalavimus reikia papildomai informuoti antstolį, nes jis nežino, kieno pinigai pervesti į jo depozitinę sąskaitą, kitaip galite ilgai ir nuobodžiai laukti arešto nuėmimo.
Klausimas: Ar galiu važinėti areštuotu automobiliu?
Atsakymas: Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.).
Klausimas: Ar gali antstolis areštuoti turtą be skolininko žinios? Ar turto savininkas gali pakeisti antstolio nurodytą kainą, jeigu ją laiko nepagrįstai žema?
Atsakymas: Ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas turi teisę betarpiškai dalyvauti nustatant turto vertę. Tačiau pagal įstatymus antstolis praneša skolininkui tik apie atliktą turto arešto veiksmą, kad turtas iki arešto nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenimis. Tai nereiškia, skolininkas arba išieškotojas negali pareikšti savo nuomonės dėl areštuojamo turto kainos arba jos ginčyti.
Klausimas: Ar gali areštuoti mano buta vis dar su neismoketa paskola uz vyro skolas? Paskola moku pati, ne vyras. Ir beja jei arestuoja saskaita kur gaunu atlyginima- kokai suma max gali nuskaiciuoti jei atlygis didesnis nei minimumas? beja negaliu naudotis saskaita- negaliu atlikti mokejimu ir visa kita. Ar gali taip elgtis?
Atsakymas: Kaip su Jumis susiekti? Kur vyksta veiksmas?