Kas Parduoda Turtą Uredijos Lietuvoje?

Lietuvos valstybinis miškų ūkis yra viena iš nedaugelio mūsų ūkio šakų, kuri sėkmingai persitvarkė, įdiegė naujausias technologijas ir sėkmingai dirba rinkos sąlygomis.

Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (toliau - Įmonė) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau - Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu (toliau - Įstatymas), kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, Įmonės organų sprendimais, taip pat šiais įstatais. Įmonės savininkė yra valstybė.

Įmonės veiklos tikslai - patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti įstatymo nustatyta tvarka, vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, įgyvendinti bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą, organizuoti ir (ar) įgyvendinti bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose, diegti pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas, teikti kitas viešąsias paslaugas ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus.

Įmonė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per Įmonės vadovą. Įmonės vadovas ir valdybos nariai turi vengti situacijos, kad jų asmeniniai interesai prieštarautų ar galėtų prieštarauti Įmonės interesams. Įmonės organai privalo veikti Įmonės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis Įmonės įstatais.

Valdyba yra kolegialus Įmonės valdymo organas. Valdyba sudaroma 4 metams iš 6 narių: 2 valstybės tarnautojų, 1 darbuotojų atstovo ir 3 kitų fizinių asmenų, atrinktų Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valdyba, siekdama efektyviai vykdyti savo funkcijas ir pareigas, priima sprendimus dėl komitetų, kurie yra patariamieji valdybos organai atitinkamais valdybos kompetencijai priskirtais klausimais (toliau - komitetai), sudarymo. Komitetai pagal kompetenciją savo išvadas, nuomones ir pasiūlymus teikia valdybai. Komitetų veikla, pasiūlymai, sprendimai nemažina ir nepanaikina valdybos atsakomybės.

Įmonės vadovas - generalinis direktorius - yra vienasmenis Įmonės valdymo organas (toliau - generalinis direktorius). Generalinis direktorius priimamas į darbą viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Generalinis direktorius turi teisę vienvaldiškai sudaryti Įmonės sandorius. Generalinis direktorius negali būti Įmonės vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu).

Įmonėje sudaromas privalomasis rezervas. Privalomasis rezervas sudaromas iš Įmonės paskirstytinojo pelno. Atskaitymai į privalomąjį rezervą turi sudaryti ne mažiau kaip 1/20 paskirstytinojo pelno. Jie turi būti vykdomi tol, kol privalomojo rezervo dydis sudarys 1/10 savininko kapitalo vertės. Nustatytą dydį viršijanti privalomojo rezervo dalis gali būti perskirstyta skirstant Įmonės pelną. Privalomasis rezervas naudojamas tik Įmonės nuostoliams dengti.

Įmonei gali būti perduodamas bet koks Įmonės savininko turtas, kurį pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą galima perduoti Įmonei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Dalis Įmonės turto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perduota kitiems asmenims nuosavybės ar patikėjimo teise Vyriausybės sprendimu.

Miškų Ūkio Pertvarka ir Jos Pasekmės

Naujus metus Lietuvos miškininkai pradėjo su nerimu - LR Seimo pavasario sesijai ruošiama valstybinių miškų valdymo pertvarka, kuria siekiama naikinti esamas urėdijas ir steigti vieną centralizuotą įmonę. Ar ji reikalinga, o jei reikalinga, tai kokia? Reforma vardan reformos? Pagal Aplinkos ministro Kęstučio Navicko siūlomą reformą numatoma apjungti visas 42 valstybėje veikiančias urėdijas, Generalinę urėdiją ir „Valstybinį miškotvarkos institutą“ į vieną centralizuotą įmonę - VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“.

Pasak miškininkų, miškų ūkis yra labai specifinė ūkio šaka, todėl kiekvienoje Europos šalyje jo valdymas yra skirtingas ir vykdomas atsižvelgiant į begalę tik tai šaliai būdingų miškų auginimo, priežiūros ir medienos realizavimo ypatumų. Anot Šakių miškų urėdijos vyr. inžinieriaus Gintaro Bacevičiaus, jie šiuo metu gyvena nežinomybėje, nors praėjusią savaitę aplinkos ministras pristatė VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ principinės struktūros schemą, kurioje numatoma palikti 25 regioninius padalinius, 325 girininkijas.

Miškininkai sutinka, kad pokyčiai būtini, bet nesutinka su nuomone, kad šis sektorius yra perteklinis ir pateikia pavyzdžius: nuo 1995 m., įgyvendinant vidines pertvarkas, miškų sektoriaus darbuotojų sumažėjo daugiau kaip 3,3 karto - 8,5 tūkst. darbuotojų.

Pasak ministro ir kitų reformos iniciatorių, reformuoti miškų ūkio sistemą reikėjo seniai. Pagrindinis jų argumentas, kad urėdijos neva dirba neefektyviai ir neskaidriai. Tiesa, visos 42 miškų urėdijos ne vienerius metus dirba pelningai.

G. Bacevičius nesutinka ir su reformos iniciatorių teiginiu, kad urėdijos dirba neskaidriai. „Visa mūsų pagaminta mediena nuo 2012 m. yra parduodama per elektroninę apvaliosios medienos pardavimo sistemą (AMEPS). Nei mes pirkėjų matome, nei mus pirkėjai, todėl pardavimo proceso metu poveikio daryti negalime. Nepriklausomi ekspertai, kaimyninės šalys pripažįsta, kad Lietuvoje yra skaidriausia medienos pardavimo sistema Europoje“, - sako G. Bacevičius ir priduria, kad 42 urėdijas sujungus į vieną galėtume pasigirti ne skaidrumu, o tik smulkiojo verslo naikinimu.

Kaip vieną iš prielaidų pokyčiams ministras nurodo, kad išskaidyta prekyba mediena neskatina didelės apimties investicijų į šalies medienos pramonę - eksportuojama reikšminga dalis žaliavos, nekuriama pridėtinė vertė Lietuvoje. Miškai yra vienintelis pats vertingiausias ir vis dar valstybės valdomas turtas. Į kurį, pasak miškininkų, vis dažniau taikosi stambieji medienos perdirbėjai, kurie nuolat reikalauja, kad jiems mediena iš valstybinių miškų būtų parduodama išskirtinėmis sąlygomis, ir, savaime suprantama, mažesne nei rinkos kaina.

Kyla klausimas, ar verta vykdyti reformą, prieštaraujančią decentralizacijos ir regioninės politikos principams, galinčią pakenkti ne tik valstybiniams miškams, bet ir savivaldybių, jose gyvenančių miškų ūkio specialistų, smulkiųjų medienos perdirbėjų bei plačiosios visuomenės interesams. Anot G. Bacevičiaus, miškų sistema sumoka valstybei 41 proc. mokesčių nuo apyvartos - tai Europoje didžiausi mokesčiai, kuriuos sumoka valstybinis miškų sektorius. Miškininkai įsitikinę, kad siūloma valstybinių miškų valdymo reforma (vienos įmonės kūrimas) neišvengiamai turėtų neigiamų padarinių savivaldybėms ir regioninei politikai ir kad po tokių reformų daroma žala bus ne tik miškams, bet ir žmonėms.

Vyr. miškininkas S. Šilingas kalbėjo, kad miškininkai ne vien pelno vaikosi, bet turi ir tam tikras socialines funkcijas, pavyzdžiui, miškų apsauga nuo gaisrų. O Lietuvos miškingumas nuolat didėja (nuo 30,3 proc. 1998 m. iki 33,3 proc. 2016 m.).

Turto Banko Veikla ir Valstybinio Turto Pardavimas

Vos per vienerius metus Turto bankas pardavė daugiau nei 500 NT objektų ir gavo 37 mln. eurų įplaukų. 2024-ieji metai Turto bankui buvo išties įspūdingi - parduota daugiau nei pusė tūkstančio objektų, o gautos įplaukos siekė net 37 mln. eurų. Tačiau kaip valstybinei įmonei pavyko pasiekti tokių rezultatų, ar tai nėra palaipsniui vykdomas svarbių valstybinių vietų privatizavimas ir kokių NT objektų pardavimų galima tikėtis 2025 metais?

Turto bankas - tai pirmoji ir vienintelė tokio tipo valstybinė įmonė, kurios pagrindinė veikla yra administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymas, naudojimas bei disponavimas. Be to, įmonė organizuoja valstybės nereikalingo turto pardavimo aukcionus ir nuomos konkursus.

Vienas pagrindinių Turto banko uždavinių - efektyviai realizuoti valstybės turą. Aukcionuose dalyvauja tiek privatūs pirkėjai, tiek investuotojai, o pradinės objektų kainos neretai reikšmingai išauga. Pasak įmonės Pardavimų departamento Turto pardavimo skyriaus vadovės Indrės Kajokienės, Turto banko veikla neapsiriboja vien pardavimu - dalis objektų pasilieka įmonės portfelyje administravimui ir priežiūrai.

Į Turto banko portfelį turtas patenka iš kelių šaltinių. Vienas iš jų - bešeimininkis turtas. Tai butai, namų dalys ar n-tosios butų dalys, kurių savininkai mirė, o paveldėtojai atsisakė palikimo. Turto banko atstovai tikina, kad toks turtas dažnai būna apleistas ir sunkiai likviduojamas.

Kitas reikšmingas turto šaltinis - valstybės institucijų, tokių kaip Valstybinė miškų urėdija, perduodamas nereikalingas turtas. Miškų urėdijos perduodami objektai, esantys prie ežerų ar miškuose, neretai sulaukia didžiausio aukcionų dalyvių dėmesio. Pavyzdžiui, šiemet Turto bankas pardavė pirtį Molėtų rajone, prie pat ežero, kurios kaina aukciono metu išaugo beveik 156 tūkst. eurų.

Tad nors pats Turto bankas pristatomas kaip labai teigiamą veiklą vykdanti valstybinė įmonė, visgi kyla klausimas, ar valstybinio turto pardavimai neatveria kelio ilgalaikei privatizacijai, o kartu ar tai neatveria tiesaus kelio į visuomenės interesų pamynimą?

2023-ieji metai Turto bankui buvo rekordiniai - parduota daugiau nei 600 objektų, o įplaukos siekė beveik 60 mln. eurų. Tarp reikšmingiausių pardavimų buvo Rukainių g., Vilniuje, esanti buvusi karinio dalinio teritorija.

2024-aisiais metais įmonė taip pat pasiekė reikšmingų rezultatų. I. Kajokienė teigia, kad metai buvo stabilūs - parduota daugiau nei 500 objektų, o įplaukos siekė 37 mln. eurų.

Tačiau stebint Turto banko veiklą, išties kyla klausimų apie valstybinio turto panaudojimą viešiesiems poreikiams. Juk tarp parduotų objektų yra ir strategiškai reikšmingos vietovės, kaip prieigos prie ežerų ar gamtos apsuptyje esantys pastatai. Pavyzdžiui, ar po pirties Molėtų rajone, stovinčios prie pat ežero, pardavimo bus eilinį kartą ribojama prieiga prie gamtos?

Pasak Turto banko atstovės Indrės Kajokienės, dalis gautų lėšų keliauja į valstybės biudžetą, kita dalis - modernizacijos projektams. Vis dėlto svarbu kelti klausimą - kokie kriterijai lemia, kad turtas yra parduodamas, o ne paverčiamas viešai prieinamu objektu? Yra teigiama, kad objektų išlaikymas kainuoja dideles lėšas, todėl juos stengiamasi parduoti, tačiau ar šiuose procesuose tikrai pakankamai atsižvelgiama į ilgalaikius visuomenės poreikius?

Tarp svarbiausių šiemet parduotų objektų buvo Mikalinės kaime esantis tvenkinių kompleksas, kurio kaina aukciono metu padidėjo daugiau nei milijonu eurų. Už 2,42 mln. eurų šiais metais buvo parduotos Bendrabučio patalpos su žemės sklypo dalimi Naujojoje Vilnioje, Genių gatvėje. Taip pat Gulbinų gatvėje, prie Žaliųjų ežerų, parduoti gyvenamosios ir ūkio paskirties pastatai, kurių kaina išaugo 182 500 eurų.

Tokie objektai prie vandens telkinių dažnai tampa geidžiamiausi. Jų kainos kyla dešimtimis ar net šimtais tūkstančių eurų, tačiau kas nutinka po to? Privatus savininkas gali riboti visuomenės galimybes naudotis šiomis vietomis, kaip jau ne sykį nutiko, turtingiems asmenims nusprendus įžūliai apsitverti tvoromis ir kitais būdais riboti kelią prie vandens telkinių.

Tai kelia klausimą, ar valstybė tinkamai apsaugo gamtos paveldą ir visuomenės interesus. Ilgainiui vis daugiau tokių vietų tampa prieinamos tik tiems, kurie gali tai sau leisti paprasčiausiai nusipirkdami tam tikrus NT objektus. Tačiau miškai ir ežerai yra bendrasis gėris, kuris neturėtų būti lengvai perleidžiamas privatiems subjektams.

Socialinių Projektų Trūkumas

Nors dalis Turto banko parduotų objektų skiriama socialiniams projektams, tokių pavyzdžių yra nedaug. Pavyzdžiui, buvę administraciniai pastatai Klaipėdos ir Kauno rajonuose bus paversti senelių namais. Dar vienas projektas Žiegždrių kaime numato buvusios ligoninės pastato pritaikymą senjorams.

Tačiau nepaisant socialinių projektų, vis tiek neaišku, kiek įvairių NT objektų virsta išskirtinai tik privačioms reikmėms skirtai veiklai ar statiniams. O ir ar minėtieji senelių namai nebus tik ištaigingi, privatūs senelių namai, skirti tik turtingiesiems, kurie išgalės susimokėti milžiniškas kasmėnesines sumas? Be to, socialinių projektų dalis yra labai maža, o dauguma parduodamų objektų patenka į privačias rankas be jokio ilgalaikio indėlio visuomenės gerovei.

2025-aisiais metais Turto bankas planuoja dar daugiau pardavimų, tarp kurių ir unikalūs objektai, kaip buvęs žirgų maniežas Buivydiškėse. Be to, ketinama parduoti tam tikrų viešųjų įstaigų, įskaitant universitetų ir kolegijų, turtą.

Valstybinių miškų urėdijos regioniniai padaliniai

Parduodamas Nekilnojamasis Turtas

Valstybinių miškų urėdija (VMU) siūlo įsigyti įvairaus nekilnojamojo turto, o taip pat atkreipia dėmesį į atsakingą elgesį miškuose.

Šiuo metu galima įsigyti šį nekilnojamąjį turtą:

• Gyvenamą namą, pagalbinius pastatus su 9 a žemės sklypu Kęstučio g. 21, Rokiškis. Miesto vandentiekis, nuotekos, trifazė elektra.
• 6,4167 ha žemės ūkio paskirties sklypą Jūžintų sen., Beičių k. 1 ha - 5000 Eur.
• 0,66 ha miško su žeme Eidžionių k., prie Pandėlio. Kadastro Nr.
• Sodybą-vienkiemį 2 km nuo Surdegio, Anykščių r. sav., Troškūnų sen., Jovarų k. Skubiai
• 7,33 a sodo sklypą Steponyse. 24 kv. m sodo namelis nepilnai baigtas. Lauko tualetas, aikštelė automobiliui.
• 2 kambarių butą Taikos g. 30 kv.
• Erdvų 3 kambarių butą Rokiškyje, Vilties g. Antras aukštas. Kambariai nepereinami, virtuvė 9,3 kv. m, plastikiniais langais, įstiklintas balkonas iki žemes, šarvo durys.
• 0,5400 ha mišką (beržynas). Unikalus nr. 7390-0007-0168.
• 520 kv. Garažą Panevėžio g., prie autobusų stoties. Yra duobė, rūsys. Neremontuojamas.
• 2 kambarių butą Rokiškio miesto centre su visais baldais bei buitine technika. Butas su visais patogumais, tad galima gyventi iš karto.
• Sodą už miškų urėdijos, Saulės g. Namas, ūkinis su pirtele, šulinys, vaiskrūmiai, vaismedžiai. Yra elektra.
• Pusę namo Rokiškio miesto centre. Namas su išsaugota senovine autentika ir miesto patogumais. Tvarkinga aplinka, ramūs ir draugiški kaimynai.

Atsakingas Elgesys Miškuose

Įsibėgėjant aktyviam laisvalaikio gamtoje sezonui, Valstybinių miškų urėdija ragina elgtis atsakingai. Miško keliai skirti visiems lankytojams, todėl svarbu gerbti aplinką ir kitus poilsiautojus.

Keturračiais ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis miške leidžiama važiuoti tik keliais. Pramogas miškuose dažnai mėgsta pasirinkti keturračių entuziastai. Šių motorinių transporto priemonių vairuotojų ypač prašoma atsakingai planuoti savo maršrutus ir gerai įvertinti, ar važiuojama tik leidžiamais keliais.

Įmonės ar asmenys, nuomojantys keturračius, organizuoti važinėjimus miške gali tik gavę miško valdytojo leidimą raštu. Savo klientus jie privalo informuoti apie lankymosi miške taisykles. Įmonei ar asmeniui, nuomojančiam keturračius, taikoma atsakomybė tuo atveju, kada nėra gautas miško valdytojo leidimas.

Lankymosi miške taisyklių nesilaikymas laikomas administraciniu nusižengimu, už kurį taikomos baudos ir kitos atsakomybės.

Taip pat svarbu, kad ir miško lankytojai neliktų abejingi pastebėję ne miško keliais važinėjančius keturračius ar kitas motorines transporto priemones.

Valstybinių Miškų Urėdijos Finansiniai Rodikliai

Valdymo koordinavimo centro duomenimis, miškininkystės sektoriaus normalizuoto grynojo pelno marža 2016 metais siekė 17,7 proc., 2015-aisiais - 16,7 procento. Urėdijos kasmet parduoda apie 3,7 mln. kubų medienos.

Generalinis miškų urėdas tvirtino, jog sėkmingos veiklos pagrindas yra visų sektorių našumo gerinimas, racionalus darbų organizavimas, veiklos skaidrinimas, viešinimas ir panašūs dalykai. Antai 2015 - 2016 metais buvo 15 proc. sumažintas pagalbinis ūkis - atsisakyta dalies technikos kiemų, kontorų, nereikalingų patalpų, pastatų, inventoriaus, optimizuoti šildymo kaštai ir kt.

2015 metais pirmą kartą pavyko pagerinti svarbų miškotvarkos rodiklį - likvidinės medienos tūrio išeigą per 251 kietmetrių iš hektaro. Pasak generalinio urėdo, kirtimų prekinės medienos dalis pernai sudarė 75,3 proc. ir priartėjo prie 2016 m. miškininkų siektino normatyvinio 83,5 proc. Tai yra per 2 proc. daugiau nei 2015 metais. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo mažesnė medienos dalis lieka miške po kirtimų.

GMU su jai patikėtais valdyti valstybiniais miškais elgiasi atsargiai. Pasak pašnekovo, valstybės miškuose yra susikaupę peraugusių medynų. Ūkiškai tai nėra racionalu, nes medienos kokybė ilgainiui prastėja, tačiau didėja biologinė vertė.

Nacionalinėje miškų ūkio plėtros programoje yra įtvirtinta, kad būtina mažinti plynų kirtimų apimtį, bet ir tai nėra paprasta. Siekiama orientuotis į savaiminį miško atžėlimą, bet taip užsiveisia ir viena su kita nederančių medžių rūšių.

Valstybė GMU yra perdavusi ir kitų nepelningų funkcijų. Viena tokių - priešgaisrinė visų nuosavybės formų miškų apsauga. Nuo 2015 metų atsirado papildoma pareiga prižiūrėti visų nuosavybės formų miškų kelius. Tai urėdijoms didžiulė papildoma našta.

Visa urėdijų paruošta mediena parduodama elektroniniuose aukcionuose. Tiesioginių kontaktų tarp pirkėjų ir pardavėjų nėra. Urėdijos sudaro iki 10 metų trunkančias sutartis su pirkėjais. Tai medienos perdirbimo įmonėms padeda užsitikrinti nepertraukiamą ir ilgalaikį žaliavos tiekimą.

Valstybinių Miškų Urėdijos Pardavimų Pajamos (Apyvarta)

Pastaba: Duomenys apie pardavimų pajamas (apyvartą) paimti iš VĮ "Registrų centras" pelno-nuostolio ataskaitų.

Miško kraštovaizdis

tags: #koki #turta #parduoda #uredijos