Herojus - tai ypatingas žmogus. Jo ypatingumas siejamas su tam tikromis savybėmis, kurios jį parodo kaip unikalų žmogų, didvyrį, kuris būtų geras idealas, tikra siekiamybė. Dažnai herojaus sąvoka yra siejama su didvyriškumu, narsumu.
Taigi, herojus - tai tam tikras nusipelnęs didvyris, atlikęs įvairiausius žygdarbius, kurie turėjo teigiamos reikšmės tiek visuomenei, tiek jo paties reputacijai. Akivaizdu, kad herojumi tapti nėra lengva. Tai reikalauja konkretaus tikslo kryptingo siekimo, ištvermės ir atsidavimo. Jeigu tokiomis savybėmis herojus nepasižymi, jeigu nėra atlikęs žygdarbių, herojumi jo vadinti tikriausiai neįmanoma.
Tačiau net ir tada, kai herojumi tapti yra sudėtinga, herojų yra išties nemažai. Daugelis jų atvaizduojami mitologijoje ar įvairiuose literatūriniuose kūriniuose. Juose herojai yra vaizduojami kaip įvairių karų didvyriai, žmonės, kurie prisidėjo prie visuomenės gerovės ir įvairiausių laimėjimų. Kartais herojai atlieka ir mažesnės reikšmės darbus, tačiau vis vien įgyja herojaus vardą. Tokių herojų paveikslų yra pačių įvairiausių.
Prometėjo mitas – Iseult Gillespie
Herojus mitologijoje
heròjus (gr. hērōs - didvyris) graikų mitologijoje - pusdievis: dievo ir mirtingos moters arba deivės ir mirtingo vyro sūnus (pvz., Achilas, Dionisas, Heraklis). Herojumi tapdavo už nuopelnus aukštesne būtybe, bet dar ne dievu, tapęs mirusysis, arba dar gyvas sudievintas žygdarbiais išgarsėjęs didvyris (pvz., Spartos karvedys Lisandras).
Achilas - vienas žymiausių herojų graikų mitologijoje
Herojų garbinimas kildinamas iš mirusiųjų kulto. Senovės graikai herojus laikė savo protėviais, poliai ar gentys turėjo savo herojų - įkūrėją ar pradininką bei globėją (pvz., Achilas buvo Epyro, Heraklis - Pergamo karalių protėvis). Herojus įkūnijo tam tikrų savybių idealus (Heraklis - jėgą ir drąsą, Ajakas - karingumą, Kasandra - aiškiaregystę). Tikėta, kad herojus yra žmonių užtarėjas prieš dievus ir net po mirties globoja žmones, todėl herojaus kapavietė (herojonas) buvo garbinama, čia buvo aukojama. Pirmasis pusdievius herojais pavadino graikų poetas Hesiodas.
Herojus literatūroje
heròjus (gr. hērōs - didvyris) - literatūros kūrinio, teatro spektaklio ar filmo pagrindinis veikėjas. Homero epuose herojais vadinami galingi ir narsūs kariai ar kovotojai; vėliau šiuo vardu imta vadinti vyrus ar moteris, pasižyminčius išskirtinėmis fizinėmis ar dvasinėmis savybėmis. Toks herojaus tipas būdingas viduramžių herojiniam epui (Rolandas Rolando giesmėje), riteriniam romanui, klasicistinei tragedijai.
Renesanso laikotarpio literatūroje pradėjo reikštis deheroizavimo tendencijos; tradiciškai herojiškais laikomi veikėjai parodijuoti, vaizduoti komiškai (F. Rabelais Gargantiua ir Pantagriuelis, M. de Cervanteso Don Kichotas). Naujausiaisiais laikais herojaus sąvoka neteko pirminės reikšmės, herojumi imta vadinti kūrinio pagrindinį veikėją. Sovietinės literatūros teorijoje ir praktikoje teigiamas herojus laikytas privalomu kūrinio elementu.
Šiuolaikiniame literatūros moksle herojaus terminas retai vartojamas, dažniausiai herojus vadinamas pagrindiniu veikėju, personažu ar protagonistu.
Don Kichotas - vienas žymiausių literatūros herojų