Diskusija - tai nuomonių apsikeitimas, kurio metu siekiama išnagrinėti tam tikrą temą, lavintis ir sužinoti kažką naujo. Konstruktyvi diskusija leidžia padaryti tam tikrą apibendrinimą, prie kurio prieita kartu išnagrinėjus temą. Jei po diskusijos neprieinama prie bendrų išvadų, tai greičiausiai ji buvo beprasmis nuomonių apsikeitimas, neatnešęs naudos nė vienam iš oponentų.
Svarbu atminti, jog diskusija skirta ne tam, kad žūtbūt įrodytume savo teiginius, o apsikeisti nuomonėmis, lavintis ir sužinoti kai ką naujo. Taip pat labai svarbu nepiršti savo nuomonės.
Diskusijos Klaidos
Didžiausia pasitaikanti diskusijas gadinanti klaida yra perėjimas į asmeniškumus. Tai, ko gero, pats didžiausias diskusijos priešas, kuris paprastai diskusiją paverčia santykių aiškinimusi. Ši klaida paprastai tiesiogiai išplaukia iš vadinamojo argumento prieš žmogų (lot. argumentum ad hominem). Ši klaida daroma tada, kai kritikuojama oponento asmenybė, užuot kritikavus jo teiginius.
Kita klaida - nesąžiningumas. Dažnai oponentas išgalvoja faktus, kad laimėtų ginčą. Išsakydami teiginius, turime žinoti, kaip juos pratęsti. Diskusijoje derėtų remtis tik tais teiginiais, kuriuos puikiai išmanai, nes, priešingu atveju, gali suklaidinti ir save, ir oponentą.
Nederėtų diskusijoje naudoti argumentum ad absurdum technikos. Ji tiesos neperteikia, tik iškreipia oponento mintis. Tomas Akvinietis yra išsakęs mintį, kad nederėtų Dievo ginti absurdiškais teiginiais, nes būsime juokingi. Šią mintį perfrazavus, ji tinka kiekvienai diskusijai. Gana dažnai pasitelkiame bet kokius, net ir pačius absurdiškiausius teiginius, kad tik apgintume savo poziciją.
Kitos Dažnos Klaidos:
- Šiaudinė baidyklė (angl. A straw man): Dezinformacija diskusijoje, kai oponentas klaidingai interpretuoja ar perfrazuoja, dažnai sukarikatūrindamas kritikuojamą poziciją.
- Ložungų naudojimas: Tam tikros išmoktos formuluotės, kurios nėra deramai apmąstytos.
- Metaforų netinkamas naudojimas: Oponentas puola remtis išsakytu palyginimu, tačiau tai daryti netikslinga. Metafora tėra prieš tai išsakytų teiginių iliustracija, bet ne pats teiginys.
Svarbūs Diskusijos Aspektai
Svarbu nepertraukinėti oponento, kol jis dėsto savo mintis. Svarbu ne tik išsakyti savo mintis, bet ir išgirsti oponentą. Mes dažnai nesiklausome oponento teiginių. Taip dažnai būna todėl, kad mes sumąstome atsakymą ir jį laikome mintyje, kad nepamirštume, tada nebegalime įdėmiai klausytis oponento.
Svarbu laikytis diskusijose užsibrėžtų tezių. Paprastai daug laiko sugaištama pašalinėms temoms, kurios su pačia diskusijos tema neturi nieko bendra. Norėdami konstruktyviai ką nors aptarti, venkite nuklydimų į lankas. Žinoma, jų pasitaiko visose diskusijose, ir tai nėra blogai, jei tokios potemės ją pagyvina.
Kaip sakoma viename iš Merfio dėsnių: asmeninė nuomonė yra pats netiksliausias matavimo vienetas. Diskusijose, ypač internetinėse, svarbu neatsakinėti ilgais monologais. Internete ilgų pranešimų beveik niekas neskaito, tad sugaišime daug laiko ir nieko nepasieksime. Gyvo pokalbio metu ilgas kalbėjimas taip pat neatneš naudos, nes retas kuris oponentas sugebės įsidėmėti visą monologą, o ir atsakys greičiausiai tik į vieną ar du, geriausiu atveju - į tris jūsų iškeltas problemas, nors monologe jų pasitaikys tikrai daugiau.
Grupinės Diskusijos (Fokus Grupės)
Dažnai grupės interviu (fokus grupės) metodas apibrėžiamas, kaip tikslingai struktūruota diskusija siekiant surinkti dalyvių įžvalgas tiriamuoju klausimu neutralioje aplinkoje. Kadangi apklausiama asmenų grupė, dėka grupėje veikiančios sinergijos ir kūrybiškumo efekto, gaunama daugiau informacijos nei galima būtų surinkti iš pavienių asmenų.
Grupių interviu padeda susikurti informaciją apie dalyvių vertybes ir požiūrius, kurie gali padėti rasti sprendimus senoms ir naujoms problemoms. Taip pat fokus grupės gali būti naudojamos ir kaip apklausas papildantys tyrimo metodai.
Grupių interviu metu surenkama bendra, o ne individuali nuomonė, todėl fokus grupės gali būti naudojamos įvairių priemonių ar reiškinių tobulinimui ir vertinimui, planavimui ir poreikio nustatymui. Dažnai grupės naudojamos siekiant išsiaiškinti skirtingas nuomones ir poreikius, bei į jas atsižvelgti, kartu taip mažinama potenciali konfliktų grėsmė ir valdymo bei sprendimų priėmimas grindžiamas demokratija.
Diskusijos Mene: Opera kaip Pavyzdys
Diskusijos vyksta ne tik socialiniuose ar politiniuose kontekstuose, bet ir mene. Pavyzdžiui, šiuolaikinės operos samprata yra nuolatinės diskusijos objektas. Kas yra opera? Ar tai tik muzika, ar ir drama? Ar šiuolaikinė opera gali būti arčiau dramos teatro nei tradicinė opera?
Anot muzikologų ir teatro kritikų, opera nuolat ieško savo identiteto. Jos ribos neapibrėžtos, neaišku, kiek jame turėtų būti dramos, kiek muzikos, kaip tai tarpusavyje turi koreliuoti, kaip tekstas su garsu tarpusavyje derėti. Viso to tebeieškoma iki šiol.
Kviečia susipažinti su šiuolaikine opera: netrukus vyksiančiame festivalyje – septynios premjeros
Festivaliai, tokie kaip NOA, skatina diskusijas apie operos žanro ribas, aktualumą ir šiandienos būvį. Menininkai, kompozitoriai, režisieriai ir kritikai susiburia, kad išsiaiškintų, kur yra tos ribos, ar jos apskritai yra, kas opera yra šiandien, kiek toks žanras yra aktualus, kaip jį galime apibrėžti, kokie skirtingai ar tapatūs požiūriai egzistuoja.
Pavyzdžiai iš Diskusijų apie Operą:
- Ar gali kūrinys būti vadinamas opera, jei jame nėra pagrindinio herojaus ar daug dainavimo?
- Ar opera "priklauso" kompozitoriui, režisieriui ar atlikėjams?
- Ar šiuolaikinė opera turi būti greita, šiuolaikiška ir suprantama?
Šios diskusijos padeda plėtoti operos žanrą, ieškoti naujų formų ir išraiškos būdų, pritraukti naują auditoriją ir išlaikyti operos aktualumą šiuolaikiniame pasaulyje.