Kalba - tai sudėtinga sistema, skirta žmonių bendravimui, minčių išreiškimui ir informacijos perdavimui. Kalbos gali būti skirstomos į įvairius tipus pagal jų paskirtį ir naudojimo kontekstą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius kalbos tipus ir jų funkcijas, taip pat išnagrinėsime viešosios kalbos ypatumus ir jos rūšis.
Kalbos šeimos pagal kalbėtojų skaičių
Kalbos Skirstymas Pagal Paskirtį
Pagal kalbos paskirtį yra išskiriamos trys pagrindinės kalbos rūšys: referatai, paskaitos ir prakalbos. Kiekviena iš jų turi savo specifinius tikslus ir ypatumus:
- Referatas: Skirtas informuoti ir orientuoti auditoriją.
- Paskaita: Suteikia atitinkamų žinių tam tikra tema.
- Prakalba: Žadina jausmus, įkvepia ir ugdo valią.
Viešoji Kalba
Viešas kalbėjimas pradedantiesiems
Viešoji kalba yra oratoriaus monologas tam tikra tema, skirtas iš anksto organizuotai klausytojų grupei. Išskirtinė viešosios kalbos ypatybė ta, kad kalbos sakytojas tiesiogiai kontaktuoja su klausytojų auditorija. Šiame komunikaciniame procese egzistuoja grįžtamasis ryšys, tad kalbos sakytojas turi galimybę įsitikinti, ar auditorija suvokė nagrinėjamos temos esmę, vieną ar kitą tezę, sąvoką ir pan.
Viešojo kalbėjimo įgūdžiai
Klausytojai savo ruožtu gali pateikti klausimų, perfrazuoti sakytojo suformuluotą teiginį ir tokiu būdu pasitikslinti, ar jį suprato teisingai. Kiekviena viešoji kalba kuriama iki komunikacinėje stadijoje. Tai sudėtingas, intelektualaus darbo procesas, reikalaujantis iš kalbėtojo ne tik gilių žinių kalbama tematika, tačiau ir sugebėjimo atsakyti į specialius klausimus.
Viešųjų Kalbų Rūšys
Viešųjų kalbų rūšių ir žanrų yra labai daug. Jų sisteminimas yra sąlygiškas ir tam tikra prasme subjektyvus. Štai keletas pagrindinių viešųjų kalbų rūšių:
- Politinės kalbos: Skirtos aptarti šalies vidaus ar užsienio padėtį.
- Agitacinės kalbos: Tikslas - lakoniška ir emocionalia forma išaiškinti kurį nors konkretų klausimą, nuteikti auditoriją priimti iškeltą idėją.
- Teismų kalbos: Užduotis - įrodyti ir įtikinti teismo posėdininkus.
- Proginės kalbos: Jubiliejinės, giriamosios, užstalės kalbos, tostas, laidotuvių kalbos.
- Akademinės kalbos: Paskaitos, moksliniai pranešimai ir apžvalgos.
Viešųjų Kalbų Parengimo Formos
Kalbai sakyti galima pasirinkti vieną iš keturių būdų:
- Teksto skaitymas: Kalbantysis skaito parengtą tekstą žodis žodin.
- Sakymas atmintinai: Tekstas pasirašomas ir išmokstamas atmintinai žodis žodin.
- Laisvas sakymas: Kalbėtojas iš anksto pasirašytą tekstą išdėsto auditorijai ne žodis žodin, bet savaip.
- Improvizavimas: Pristatymas ekspromtu - toks pristatymo būdas, kai asmuo kalba specialiai nepasirengęs.
Kalbos Funkcijos
Dauguma mokslininkų, analizuojančių kalbos funkcijas, pabrėžia, kad pati svarbiausia kalbos funkcija yra komunikacinė, arba bendravimo. Kalba leidžia žmonėms bendrauti: išsakyti savo mintis, jausmus, nuostatas, keistis informacija, daryti poveikį: patarti, pakviesti, atkalbėti, sudrausminti ir pan.
Svarbu pabrėžti ir tai, kad bendraudami dažniausiai vienu metu siekiame kelių tikslų, pavyzdžiui, ne tik informuoti, bet ir vertinti, reikšti savo jausmus, daryti poveikį kitam. Paprastai kuris nors tikslas ima vyrauti. Išskiriamos kelios pagrindinės kalbos funkcijos:
- Informacinė funkcija: Kai bendraudami patys dalijamės žiniomis, konkrečia dalykine informacija.
- Ekspresinė funkcija: Kai išsakome įvairius jausmus (džiaugsmą ar liūdesį, susižavėjimą ar pasibjaurėjimą, susijaudinimą ar abejingumą, nuostabą ar atsainumą, pyktį ar pasitenkinimą, nerimą ar viltį, baimę ir pan.).
- Direktyvinė funkcija: Kai kalbėdami norime paveikti pašnekovą, t. y. savo patarimu, draudimu, prašymu, liepimu ar įsakymu siekiame nukreipti jo elgesį tam tikra linkme.
- Estetinė funkcija: Kai vartodami kalbą siekiame, kad ji būtų išraiškinga, skambi, joje ima dominuoti estetinė (gr. aisthētikos - jutiminis), arba siauriau - poetinė (gr. poiēsis - kūryba, kūrinys), funkcija, kuria siekiama daryti pašnekovui estetinį poveikį.
Kiekvienam kalbėjimo aktui ir tekstui paprastai būdingos kelios funkcijos, iš kurių viena vyrauja.
| Funkcija | Aprašymas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Informacinė | Dalijimasis žiniomis ir informacija | "Šiandien Vilniuje lyja." |
| Ekspresinė | Jausmų ir emocijų išreiškimas | "O, kaip aš džiaugiuosi!" |
| Direktyvinė | Poveikis pašnekovo elgesiui | "Prašau, uždarykite duris." |
| Estetinė | Kalbos išraiškingumas ir skambumas | "Žvaigždėta naktis, tyli ir rami." |
Išvados
Kalbos tipai ir funkcijos yra esminiai elementai, leidžiantys mums efektyviai bendrauti ir perduoti informaciją. Supratimas apie skirtingus kalbos tipus ir jų paskirtį padeda mums geriau pasiruošti įvairioms komunikacinėms situacijoms, o žinojimas apie kalbos funkcijas leidžia mums sąmoningai valdyti savo kalbą ir pasiekti norimus tikslus.