Kokia gali būti nuomonė: Asmeninis požiūris, visuomenės nuomonė ir teisinis reguliavimas

Nuomonė - tai subjektyvus žinojimas, įsitikinimas, pažiūra, nusimanymas ar nuovoka, kuris paprastai remiasi reiškinių ar idėjų interpretavimu arba emociniu santykiu su jais. Norint, kad nuomonė taptų faktu ar tiesa, būtinas įrodymas. Tas pats faktas gali sukelti skirtingas nuomones. Kolektyvinė ar profesionali nuomonė, nors ir neprilygsta faktui ar tiesai, laikoma aukštesniu standartu nei įprasta nuomonė.

Skirtingi žmonės gali prieiti priešingų išvadų (taigi susidaryti skirtingas nuomones), net sutardami dėl tų pačių faktų. Nepateikus naujų argumentų, nuomonės keičiasi retai. [1]

Kritinis mąstymas padeda formuoti pagrįstą nuomonę.

Asmeninė nuomonė

Savo nuomonės turėjimą paprastai siejame su laisve, todėl kiekvienas žmogus siekia ją turėti visais gyvenimo klausimais - net ir tais, apie kuriuos kartais neturi jokio supratimo. Nuomonės apibrėžimų radau kelis: tai nusimanymas, supratimas; teiginys, bet ne tiesa, o asmeninis požiūris; subjektyvus suvokimas; žinių ir asmeninės patirties visuma.

Tai, kad žmogus turi savo nuomonę, paremtą asmenine patirtimi ir žiniomis - parodo, kad jis mąsto, analizuoja, daro išvadas, o ne priima pažodžiui primetamas iš išorės nuomones. Savo nuomonė ypač svarbi, priimant reikšmingus asmeninius sprendimus. O štai bet kokia nuomonė, kuri nesiremia asmenine patirtimi ar asmeniniu suvokimu - gali būti klaidinga.

Tiesa gali būti akivaizdi arba nežinoma, o asmeninė nuomonė tegali būti laipteliais link tiesos. Kuo daugiau nuomonių, tuo toliau esame nuo tiesos. Ir atvirkščiai: kai sužinome tiesą, visos nuomonės pasidaro nereikšmingos. Turėti savo nuomonę reikia - kitaip galima tapti priklausomu nuo kitų nuomonių ir būti manipuliuojamu.

Jei norime sužinoti tiesą, turime suprasti, kad tai yra pažinimo procesas, todėl turime būti atviri augimui, o kartu ir.. nuomonės keitimui. Nuomonė keičiasi, kai gaunamos vis platesnės žinios ir įgyjama vis nauja patirtis. Taigi: galima ieškoti tiesos arba..

Kaip pasakyti savo nuomonę?

Ne mažiau svarbu yra mokėti pasakyti savo nuomonę: juk dažniausia ginčų ir konfliktų priežastis - nuomonių nesutapimas. Tokių ginčų ypatumas - žmonės negirdi ir neklauso, ką sako kitas, o tik aklai gina arba perša savo nuomonę. Yra ir žmonių, amžinai nesutinkančių su kitų nuomone - tai savotiškas būdas atkreipti į save dėmesį.

Todėl reikia aiškiai suprasti, ko siekiame išsakydami savo nuomonę: pasikeitimo nuomonėmis, suderinimo ar susitarimo - kitaip tai virs beprasmišku ginču ar net konfliktu. Ir savo nuomonės gynimas, ir nuomonės primetimas visada veda į konfliktus.

Pateikdamas savo nuomonę kaip vienintelę teisingą, žmogus siekia parodyti kitam, kad jis klysta. Atrodytų - žmonės visi skirtingi, tai ar apskritai įmanoma, kad nuomonės sutaptų? Žinoma. Pirmiausia - sutaria žmonės, kurie turi panašią gyvenimo patirtį. Taip pat puikiai derina savo nuomones žmonės, kurie turi vienodus ar bendrus tikslus.

Juk nesiginčijame dėl visiems akivaizdžių ir gyvenimo patvirtintų dalykų. Ginčijamės tik dėl to, ko iki galo nesuprantame ar nežinome. Tada, ko gero, išlaisvinamas laikas bei energija bendriems tikslams.. Ginčus keičia kūrybingumas ir bendradarbiavimas.. Bet.. tai tik mano nuomonė ;).. O kaip manote jūs :)?

Asmeninės nuomonės pavojai

Asmeninė nuomonė gali būti pavojinga, jei ja besąlygiškai pasitikima ir ji primetama kitiems. Asmeninės nuomonės klausimu teko kalbėtis tiek su Vakarų, tiek su Rytų mokslų specialistais. Ir visi jie sako labai trumpai: „Niekada ir niekur jokių savo nuomonių… Jei išsakai nuomonę ar teiginį, pateik to šaltinį. Tuomet būsi saugus“.

Todėl, jei tik galite laikyti save rankose, visada slėpkite savo nuomonę kaip galima giliau, kad ja kas nors nepasinaudotų. Taip sakau dėl to, kad yra taip vadinamų „Asmeninių nuomonių medžiotojų“, kurie gerai žino ką daryti su svetimomis nuomonėmis. Dažniausiai jie provokuoja, kad išsakytumėte būtent savo nuomonę, tuo pat metu savo veidą laiko arti Jūsų veido, įkyriai žiūri Jums į akis.

Būkite budrūs su tokiais, stenkitės jiems į akis ilgai nežiūrėti, nekalbėti jų temomis. O jei pokalbio išvengti nepavyksta, pereikite prie temos, kur Jūs galite operuoti kažkieno Jums perduotomis žiniomis. Ir pamatysite, pašnekovas kaip mat atstos. Bet net jei tokių šalia nėra, vis tiek savo nuomonę visada laikykite tik savyje, ir kaip galima giliau.

Asmeninė nuomonė kaip argumentas

Kiek kartų gyvenime tenka girdėti: „Mano nuomone, jis tavęs nemyli“, „Mano nuomone, jis su kažkuo susitikinėja“, „Paklausyk, visi kaimynai tai žino, o tu nieko nedarai“. Ir kas gi čia blogo, juk draugė nori draugei „akis atverti“. Juk ji geriausia jos draugė, jos nuomone, draugė per ilgai tyli ir nieko nedaro. Nestato ultimatumų saviškiui, neina į TV laidą visko išpasakoti, neišveda nusidėjėlio į „dienos šviesą“.

Ir kuo, dažniausiai, tai baigiasi, Jūs suprantate ir be mano komentarų. Bet jei dėl kokių nors neįtikėtinai sėkmingų aplinkybių šeima neiširo, dažniausiai tokios draugės net pagrasina: „Nu pamatysi, vis tiek bus taip, kaip aš sakau - aš gi tai saviškį pagavau“. Galų gale, kaip dažnai žmonės košės prisiverda vien iš kažkieno asmeninės nuomonės. Bet ar pagalvojate, kiek gi kartų ir patys net įraudę bei rankomis mojuodami, savo asmeninę nuomonę kitam piršote. Ir kiek kartų keikėte, jei žmogus darė savaip.

Asmeninė nuomonė. Vaišinu…

Pradžiai pabandykime įsivaizduoti, kad nuomonė yra koks nors gėrimas, kurį galima kur nors įsigyti arba sukurti savarankiškai. Gėrimą įsigyti galima specializuotoje parduotuvėje, sukurti pagal sertifikuotą technologiją arba pagaminti, vadovaujantis kaimynės „patobulintu“ receptu. Tarkim, kokio nors vakarėlio metu, Jūs visus savo svečius vaišinate tuo gėrimu.

Iš pradžių, visi Jūsų gėrimą-nuomonę giria, Jūs - devintame danguje. Bet kitos dienos ryte Jūs sužinote labai nemalonų dalyką - pusė vakarėlio svečių apsinuodijo. Vieniems - virškinimas sutriko, kitiems - teko į ligoninę atsigulti, o vienas - mirė. Ir kaip Jūs manote, nuo ko priklausys Jūsų likimas po tokio vakarėlio.

O priklausys jis nuo to, iš kur pas Jus bus tas gėrimas, kuriuo apsinuodijo Jūsų svečiai. Jei gėrimas buvo pirktas parduotuvėje ir Jūs turite čekį, viskas bus gerai. Bet jei Jūs gėrimą-nuomonę gaminote pagal savo asmeninį receptą, teks samdytis rimtą advokatą.

Asmeninė nuomonė ir sankcijos

Kaip taisyklė, jei žmogus A pasinaudojo žmogaus B asmenine nuomone ir dėl po pateko į bėdą, žmogus B arba jo artimieji, patirs sankcijas. O kokios bus sankcijos, čia jau kitas klausimas. Žinoma, gali būti „civilizuotos“ sankcijos - teismai, kokios nors baudos, susipykimai visam gyvenimui ir t.t.

Bet gali būti ir kitokio pobūdžio sankcijos, kurias ezoterikai, ekstrasensai ir t.t., labai dažnai įvardina „karminiais mazgais“ ir pan.. Kitaip sakant, pačio žmogaus B gali ir nenubausti Likimas, bet jo artimuosius, esamus ar būsimus vaikus, anūkus - gali. Ir net kelioms kartoms į priekį. Ir procesas šis nekontroliuojamas jokiomis institucijomis.

Štai, kokią kainą kartais tenka mokėti už asmeninės nuomonės perdavimą naudotis kitam.

Nuomonės formavimas

Pastaraisiais metais ir dešimtmečiais žmonių nuosavos nuomonės ribos pastebimai trinasi. Žmonės vis labiau linkę sekti paskui minią, užuot savarankiškai priėmus sprendimus. O patirdami sociumo spaudimą, jie apskritai atsisako įsiklausyti į savo pačių „Aš”.

Kas yra nuosava nuomonė?

Tai ne kas kita, kaip jūsų mintys, idėjos, pažiūros. Kai viso to atsisakote, jūs nusigręžiate nuo pasitikėjimo savimi ir savo jėgomis.

Ką daryti?

• Pradžiai pradėkite klausytis savęs ir savo minčių.
• Neužkibkite ant svetimų įsitikinimų kabliuko vien dėl to, kad kažkas primygtinai tuos įsitikinimus jums bruka.
• Nebijokite nepritarti, tame nėra nieko blogo.
• Esate asmenybė ir dėl to turite individualią nuomonę.
• Tiesiog nesidrovėdami sakykite tai, ką iš tikrųjų galvojate.

Manipuliavimo pavojus

Jeigu žmogus neturi savo nuomonės, jis tampa puikia manipuliacijų auka. Tai visiškai natūralus procesas. Dar daugiau - auka netgi nepastebi, kokiu būtent būdu ja manipuliuojama, kokiu būdu į jos galvą įdiegiamos mintys ir kaip nurodoma, kaip ji turėtų pasielgti.

Kaip atpažinti manipuliavimą?

Manipuliavimas - labai subtilus, etapais vystantis procesas, dėl to jums reikia išmokti atsekti, iš kur visa tai dygsta. O prasideda viskas būtent nuo to, kad nesugebate pasakyti žodžio „Ne” ir visiems visur visada pritariate. Vadinasi, dabar turite daryti tik tai, ko iš tiesų patys norite ir atsisakyti tų dalykų, kurie jums nemalonūs. Ir kalba čia eina ne tik apie kokius nors poelgius, bet apie jūsų mintis, jūsų nuomonę. Nepatinka kieno nors nuomonė?

Draugystė ir nuomonė

Visiškai natūralu, kad neturėdami savo nuomonės, neturėsite ir tikrų draugų - artimų jums savo dvasia ir pasaulėžiūra. Beje, ar pasitaikydavo jums kada, kai draugai pasirodydavo jums ne tokiais ir draugais, kai imdavote nesuprasti, kas būtent juos sieja su jumis?

Ką daryti?

Greičiausiai tie žmonės nelaiko jūsų tikra asmenybe, nes niekada neturėjote savo nuomonės. Galbūt jus mėgsta tik dėl to, kad niekada jiems neprieštaraujate? Arba visiems patinkate kaip nekonfliktiškas ir atkaklumo nerodantis žmogus? Pamėginkite parodyti charakterį ar iškelti savo idėją ir pasižiūrėkite, kokia bus draugų reakcija. Jeigu jūs jiems išties brangus, jie priims jus bet kokį.

Ir būtina suprasti, kad sėdėti komforto zonoje ir tylėti - tai, žinoma, labai patogus sprendimas, tačiau nepalyginamai įdomiau gyventi pilnavertį gyvenimą ir būti tuo, kuo iš tikrųjų esate. Suimkite save į rankas ir tapkite savi minčių bei savo gyvenimo šeimininku. O svarbiausia - „jūsų” žmonės visada liks su jumis.

Priklausomybė nuo aplinkinių nuomonės

Turbūt tam tikrą gyvenimo akimirką suprasdavote, kad priklausote nuo aplinkinių nuomonės. Daliai žmonių pasiseka laikui bėgant iškovoti psichologinę nepriklausomybę, tačiau kitiems - ne. Kaip aplinkinių nuomonė trūkdo gyventi ir kaip nustoti klausytis kitų patarimų? Kaip užauginti savyje asmenybę? Šiais laikais priklausomybė nuo aplinkinių nuomonės ganėtinai dažnas reiškinys. Ir visiškai būti nepriklausomam yra beveik neįmanoma.

Kas yra priklausomybė nuo nuomonės?

Priklausomybė nuo aplinkinių nuomonės tai psichologinė būklė, kuomet žmogus ignoruoja “aš” dėl kitų žmonių propoguojamų idėjų, kurių tikslas yra tų žmonių asmeniniai interesai ir tikslai. Dažniausiai, tėvai, griežtai auginantį vaiką vadovaujasi principu “kaip aš sakiau, taip ir bus”, ir tai yra didelė problema.

Nesuteikdami vaikui pasirinkimo laisvės ir atimdami iš jo teisę išsakyti savo nuomonę, tėvai atima ir galimybę savarankiškai priiminėti sprendimus gyvenime, auklėdami silpną asmenybę. Tokie žmonės dažniausiai bijo priiminėti rimtus sprendimus ir spręsti sudėtingus klausimus, todėl lengviausia jiems išvengti atsakomybės. Jie dažnai meluoja ir atsakomybės vengimas neretai kelia klausimo dėl galimybės tam žmogui sėkmingai egzistuoti visuomenėje. Šis bruožas irgi formuojasi vaikystėje. Visos anksčiau aprašytos situacijos priveda prie to, kad žmogus nebegyvena savo gyvenimo. Už jį gyvena kiti.

Kaip tapti savarankišku?

• Visų pirmą, būtina save stebėti.
• Reikia atidžiai stebėti kiekvieną savo emociją, kiekvieną mintį, kiekvieną poelgį ir viską analizuoti.
• Turite nustoti bijoti vienatvės ir pasistengti nors kartais likti tik su savimi. Taip ugdomas savarankiškumas.
• Savo jausmų rodymas (pavyzdžiui, agresijos) yra tikrojo “savęs” skelbimas. Ir jeigu jums kažkas nepatinka- neturite laikyti tai savyje.

Kartais, kovoti su priklausomybe yra labai sudetinga, ypač jeigu ji formuojasi ilgai ir pasiekia savo piką.

Nuomonės formuotojai ir teisinis reguliavimas

Šiandien, kai socialinių tinklų platformos neabejotinai tapusios vienu pagrindinių informacijos sklaidos kanalų, nuomonės formuotojų įtaka vartotojams ir prekių ženklams nepaliaujamai auga. Į tai reaguodamos nacionalinės vartotojus ginančios institucijos vis aktyviau įsitraukia į nuomonės formuotojų veiklos stebėseną socialinių tinklų platformose. Tokio stebėjimo tikslas - užtikrinti, kad nuomonės formuotojų veikla bei skelbiamas turinys būtų suderintas su vartotojų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.

Nuomonės formuotojų veikla yra stebima ir reguliuojama.

Visgi atlikti tyrimai rodo, kad vis dar susiduriama su nuomonės formuotojų aplaidžiu požiūriu į tinkamai atskleistos reklamos ir kitus reikalavimus, kylančius iš įvairių teisės aktų. Taip gali būti todėl, kad iki pat dabar Europos vartotojų teisė neturi aiškios teisinės apibrėžties nei nuomonės formuotojams, nei tuo labiau nuomonės formuotojų rinkodarai. Tačiau Europos Komisija svarsto galimybę aiškiau apibrėžti įstatymus, taikomus konkrečioms komercinėms praktikoms, kas, neabejojama, turėtų įtakos ir nuomonės formuotojų veiklai.

Visgi šiandien pripažinta, jog Europos Sąjungos direktyvos, tokios kaip Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva (2005/29), Vartotojų apsaugos direktyva (2011/83/EU) bei Tarybos direktyva dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (93/13/EEC), yra visapusiškai taikomos ir nuomonės formuotojų veiklai. Be minėtų direktyvų, nuomonės formuotojų veiklai tam tikrais atvejais paraleliai taikomi ir tokie teisės aktai kaip Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (EU) 2018/1808, Elektroninės komercijos direktyva 2000/31/EC, Skaitmeninių paslaugų aktas (EU) 2022/2065 ir kiti.

Taigi tai reiškia, kad į valstybių narių nacionalinę teisę (įstatymus) perkeltos direktyvų nuostatos galioja ir nuomonės formuotojų veiklai.

Kalbant apie teisinius reikalavimus, kylančius nuomonės formuotojams, reikia paminėti, jog ne tik reklamos fakto atskleidimas ir tinkamas jos žymėjimas teisine prasme yra aktualus nuomonės formuotojų veikloje. Kaip nurodoma Influencers Legal Hub, nesvarbu, ar nuomonės formuotojas reguliariai užsiima tik reklamos paslaugomis, ar parduoda prekes pats, ar atlieka abi funkcijas socialiniuose tinkluose, - pagal Europos Sąjungos teisę visais minėtais atvejais jis pripažįstamas komercinės veiklos subjektu.

Be to, naujasis Skaitmeninių paslaugų aktas prekiautojams, kurie sudaro sutartis (t. y. parduoda prekes ar paslaugas) su vartotojais per skaitmenines platformas (t. y. nuotoliniu būdu), nustatė ir papildomas pareigas. Pavyzdžiui, jei nuomonės formuotojas prekiauja savo prekėmis socialinėse platformose, platformai, per kurią teikia paslaugas kaip prekiautojas, papildomai turi pateikti Skaitmeninių paslaugų akto 30 straipsnyje nurodytus duomenis: a) prekiautojo vardą ir pavardę (pavadinimą), adresą, telefono numerį ir e. pašto adresą; b) prekiautojo tapatybės nustatymo dokumento kopiją ar bet kokį kitą elektroninės atpažinties, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.

Nors Europos Sąjungoje dar vis tebetrūksta aiškumo nuomonės formuotojų teisiniame reguliavime, vis dėlto vartotojus ginančios institucijos gali ir turi imtis atitinkamų priemonių prieš nuomonės formuotojus, kurie nesilaiko įstatymuose numatytų reikalavimų bei rekomendacijų, nurodytų leidžiamose gairėse. Pavyzdžiui, remiantis Lietuvos įstatymais, tinkamai neatskleista reklama gali būti prilyginama paslėptai reklamai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, paslėpta reklama laikomi atvejai, kai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ar kitą įvaizdžio ženklą pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Paslėpta reklama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra draudžiama ir tokios reklamos skleidimas nuomonės formuotojui gali užtraukti administracinę atsakomybę ir baudą iki 560 EUR arba jei toks pažeidimas yra pakartotinis - iki 3000 EUR.

Nuomonės apie nusikaltėlius

Visuomenė apie nusikaltėlius turi teisę žinoti viską! Pastaraisiais metais padaugėjo sunkių nusikaltimų (žmogžudysčių, išžaginimų, plėšimų), kuriuos įvykdo didesnių ar mažesnių psichikos sutrikimų turintys tautiečiai. Tokie asmenys visuomet tiriami psichiatrų, ir jei nustatoma, kad nusikalsdami, jie nesuprato savo veiksmų, nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiami (dažniausiai tokiems skiriamas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje).

Kartais tiriamiems asmenims diagnozuojama silpnaprotystė, tačiau nustatoma, kad jie - pakaltinami, taigi nelieka jokios vilties išvengti grotų.

Iš vienos pusės, skelbti duomenis apie privataus žmogaus sveikatą draudžia įstatymas, iš kitos - jei asmuo yra susijęs su nusikalstama veika, tai yra įvykdęs nusikaltimą, visuomenei turi būti suteikta galimybė sužinoti, kokia tai asmenybė, kokios aplinkybės jį pastūmėjo taip pasielgti, kokia šio piliečio psichikos būklė.

Nuomonės apklausa

Štai keletas nuomonių išreikštų apklausoje:

• Dana Gružienė, Ukmergės rajono Antakalnio kaimo gyventoja, namų šeimininkė: Mano nuomone, visuomenė apie nusikaltėlius turi žinoti viską - pradedant biografija ir baigiant jo įvykdyto nusikaltimo detalėmis. Nes tik iš faktų ir duomenų visumos galima spręsti, koks tai žmogus, ko iš tokio galima tikėtis. O kodėl draudžiama skelbti informaciją apie nusikaltusio asmens sveikatą, protinį atsilikimą? Juk tai, mano galva, tiesiogiai susiję su įvykdytu nusikaltimu! Be to, nusikaltėlis, mano įsitikinimu, jau ne privatus asmuo, o visuomenei pavojingas padaras, kurį kuo skubiau reikia izoliuoti.
• Rasa Gudžiūnienė, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja: Yra apibrėžta įstatymu, kokius duomenis apie žmogaus sveikatą galima skelbti viešumoje, kokių negalima. Kitas dalykas - koks tai žmogus, kurio sveikatos būklė apibūdinama. Jei tai nusikaltėlis, kuriam iškelta baudžiamoji byla ir nagrinėjant tą bylą teisme paskelbiamos atitinkamos medikų pažymos, jomis remtis, mano nuomone, žurnalistas turi pilną teisę. Nes tai teisingas, patikimas informacijos šaltinis. Jei duomenys apie konkretaus žmogaus (tegul ir įtariamo padarius nusikaltimą) sveikatos būklę buvo gauti iš kitų asmenų, kažin ar juos galima viešinti. Juk tokiai informacijai nepasitvirtinus, rašančiajam krenta visa atsakomybė dėl aprašyto asmens garbės ir orumo įžeidimo. Taip, visuomenė turi teisę žinoti, o aprašomas asmuo - teisę į privatų gyvenimą. Abi šios teisės - lygios, tačiau paprastai aiškinamasi, kurios iš šių dviejų pusių teisė kiekvienu konkrečiu atveju buvo svarbesnė. Jei nustatoma, kad svarbesnis buvo visuomenės informavimas, jos suinteresuotumo patenkinimas, ši teisė ir apginama. Kad visuomenė domisi nusikaltusiais asmenimis ir kad turi teisę apie juos gauti informaciją - niekas nenuneigs. Nes visi nusikaltimai visuomenėje susilaukia tam tikros reakcijos. Jei per tyrimą nustatoma, kad nusikalto psichiškai nesveikas asmuo, tą, mano nuomone, visuomenė taip pat turėtų žinoti.
• Antanas Gaižauskas, Kauno miesto VPK kriminalinės policijos vyresnysis komisaras: Aš kaip pareigūnas visiems patariu remtis įstatymais. Kaip piliečiui, žinoma, rūpi apie nusikaltėlį gauti kuo daugiau informacijos. Ypač jei ta informacija ne gandų lygio, paremta faktais, medikų išvadomis.
• Jurijus K., kaunietis, pataisos darbų kolonijoje bausmę už vagystę atliekančio sūnaus tėvas: Jei būtų iki paskutinio kaulelio viešai išnarstomas mano paklydėlio sūnaus gyvenimas, turėtos moterys ar persirgtos ligos, žinoma, jausčiausi nesmagiai. Tačiau mielai paskaityčiau apie kitų nusikaltėlių gyvenimą, ir apie sveikatą. Mano manymu, toks jau lietuvių charakteris - apie kitą - viską, apie save - nieko. Ir pats tokį bruožą įgijau, nors esu Lietuvos rusas. Svarbiausia, manau, kad paskleidžiamos žinios nebūtų melagingos.

Apibendrinta nuomonių lentelė:

tags: #kokia #gali #buti #nuomone