Rizika - tai ryžtas veikti, žinant, kad yra tikimybė nepasiekti tikslo, arba ryžimasis nesiimti apsunkinančių priemonių, reikalingų galimiems neigiamiems atsitiktinių aplinkybių padariniams neutralizuoti, tikintis, kad tų padarinių nebus. Rizikos vertinimas - sveikatos ir saugos vadybos pagrindas ir vienas iš darbdaviams nustatytų teisinių įpareigojimų. Norėdamas užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką, pirmiausia privaloma įvertinti riziką.

Rizikos šaltiniai
Rizikos gali kilti iš įvairių šaltinių, tiek išorinių, tiek vidinių:
- Išorinės rizikos šaltinis: išorinėje įmonės aplinkoje. Verslininkas negali daryti joms didelės įtakos, tačiau gali jas numatyti ir atsižvelgti į jas atlikdamas savo veiklą.
- Vidinės rizikos šaltinis: nagrinėjama verslo įmonė. Ji atsiranda dėl neefektyvaus valdymo, klaidingos rinkodaros politikos.
Psichosocialinė rizika
Psichosocialinė rizika ir jos sukeliamos pasekmės psichinei ir fizinei sveikatai yra viena iš sudėtingiausių darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) problemų. Beveik 45 proc. darbuotojų praneša, kad susiduria su rizikos veiksniais, galinčiais neigiamai paveikti jų psichikos sveikatą. Psichosocialinė rizika kyla dėl prasto darbo modelio, organizavimo ir valdymo, taip pat dėl prastos socialinės darbo aplinkos; ji gali turėti neigiamų psichologinių, fizinių ir socialinių pasekmių.
Darbuotojai patiria stresą, kai bendri jų darbo reikalavimai yra pernelyg dideli ir viršija galimybes su jais susidoroti. Neigiamas poveikis organizacijai - prastesni bendri veiklos rezultatai, padidėjęs nedarbingumo atvejų skaičius ir prezenteizmas (kai darbuotojai ateina į darbą sirgdami ir negalėdami efektyviai dirbti), didesnė darbuotojų kaita, padidėjęs nelaimingų atsitikimų ir traumų skaičius. Su psichikos sveikata susijęs nedarbingumas paprastai trunka ilgiau nei nedarbingumas dėl kitų priežasčių, o su darbu susiję rizikos veiksniai yra svarbi dažnesnio ankstyvo išėjimo į pensiją priežastis. EU-OSHA 2022 m. atlikta apklausa „DSS pulsas“ rodo, kad 27 proc. darbuotojų patiria stresą, nerimą ar depresiją, kuriuos sukelia arba sustiprina darbas.
Manoma, kad veiksmingiausias būtų prevencinis holistinis, sistemingas psichosocialinės rizikos valdymo metodas. Norint, kad rizika būtų geriau nustatoma ir valdoma, būtina į šį procesą įtraukti darbuotojus.
Rizikos vertinimo etapai
Rizika vertinama atliekant penkis pagrindinius veiksmus:
- 1 VEIKSMAS. Pavojų nustatymas ir aprašymas
Turite nustatyti visus galimus pavojus, susijusius su jūsų veikla, ir asmenis, kuriems gresia atitinkama rizika. Privalote apsvarstyti kiekvieną jūsų verslui svarbų veiksnį ir aspektą. Pavojus yra tai, kas gali padaryti žalos, pradedant žala turtui, nedideliais sužalojimais ir nedidelėmis sveikatos problemomis ir baigiant sužalojimais, dėl kurių žmonės tampa neįgalūs, suserga ar netgi miršta.

- 2 VEIKSMAS. Pavojų įvertinimas siekiant nustatyti rizikos lygį
Užduokite sau klausimą: „Kas blogo gali nutikti?“ Nustatę pavojus, sudarykite jų sąrašą ir suteikite jiems numerius. Šis sąrašas jums padės nepraleisti nė vieno pavojaus; išvengti kartojimosi; atlikti rizikos vertinimą. Rizika priklauso nuo kelių veiksnių, t. y.: pavojaus pasireiškimo tikimybės (galimybės); pasireiškusio pavojaus pasekmių sunkumo; pavojaus poveikio dažnumo ir trukmės; populiacijos, t. y. žmonių, kuriems daromas poveikis, skaičiaus.
- 3 VEIKSMAS. Prevencinių ir apsaugos priemonių nustatymas
Nustatykite priemones, taikytinas norint kuo labiau sumažinti riziką. Priimdamas sprendimus dėl priemonių, paisykite bendrųjų prevencijos principų:
- rizika mažinama tokia tvarka:
- šalinamas pavojaus šaltinis;
- keičiamas pavojaus šaltinis;
- mažinami šaltinio keliami pavojai;
- izoliuojamas pavojaus šaltinis;
- personalas apsaugomas naudojant asmenines apsaugos priemones arba kitokias priemones;
- mažinama žmogaus klaidų galimybė;
- vykdoma sveikatos priežiūra.
Paskirkite už kontrolės priemonių įgyvendinimą atsakingus asmenis ir sudarykite šių priemonių įgyvendinimo grafiką.
- rizika mažinama tokia tvarka:
- 4 VEIKSMAS. Veiksmų įgyvendinimas
Laikydamiesi plano, įgyvendinkite pasirinktas priemones. Kartu su paskirtaisiais asmenimis reguliariai tikrinkite, kokia pažanga padaryta. Pasirūpinkite, kad problemos, kurių iš karto negalima išspręsti visam laikui, būtų išspręstos laikinai, kol bus galima rasti galutinį sprendimą.
- 5 VEIKSMAS
Atminkite, kad visų pavojų pašalinti negalite, tačiau galite juos suvaldyti. Liekamoji rizika - tai rizika, kuri lieka pritaikius atitinkamas kontrolės priemones. Jas įgyvendinus, būtina iš naujo įvertinti pavojų atsižvelgiant į naujas aplinkybes. Dėl pritaikytų priemonių dabar pavojaus pasireiškimo tikimybė veikiausiai bus mažesnė. Sunkumas išliks toks pats, nes, pavojui pasireiškus, pasekmės nesikeis.
Profesijų rizikos veiksniai (pavyzdžiai)
Įvairių profesijų darbuotojai susiduria su skirtingais rizikos veiksniais. Štai keletas pavyzdžių:
- Suvirintojas ir kėbulininkas:
- Darbas su videoterminalais (kompiuteriais ir kt.)
- Emocinė įtampa (atsakomybė už sprendimus)
- Padidėjusi regėjimo įtampa (stebimo objekto dydis)
- Darbo poza (periodiškai būnant nepatogioje, priverstinėje - sėdimoje padėtyje)
- Transporto priemonių vairavimas darbo metu
- Šaltkalvis/suvirintojas:
- Krovinių tvarkymas rankomis
- Stereotipiniai (nuolat pasikartojantys) darbo judesiai
- Darbo poza (periodiškai būnant nepatogioje, priverstinėje padėtyje)
- Darbas pavojingų darbų atlikimo vietose (nuo 1,3 m)
- Maitinimo įstaigos darbuotojas:
- Maisto produktams realizuoti naudojamų įrenginių, inventoriaus priežiūra ir plovimas
- Sintetinės (dezinfekcinės) valymo priemonės
Svarbu atkreipti dėmesį, kad rizikos veiksniai gali skirtis priklausomai nuo konkrečios darbo vietos ir atliekamų užduočių. Darbdaviai privalo atlikti rizikos vertinimus ir įgyvendinti priemones, siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą.
Statistika rodo, kad vos neįvykę nelaimingi atsitikimai ir avarijos vėliau virsta nelaimingais atsitikimais. Mokykitės iš savo ir (arba) savo kolegų ir kaimynų patirties.

Rizikos valdymas - nuolatinis procesas
Kada šis procesas baigiamas? Niekada. Pavojai turi būti reguliariai peržiūrimi ir stebimi. Žmonės keičiasi, infrastruktūra dėvisi, įrenginiai ir mašinos pakeičiami kitais, transporto priemonėse sumontuojama papildoma įranga, technologijos tobulėja, todėl rizikos vertinimus turėsite nuolat atnaujinti. Kai kurie pavojai savaime išnyksta pašalinus jų šaltinį (pvz., seną traktorių pakeitus moderniu), tačiau gali atsirasti naujų pavojų. Pavojai gali kisti kartu su metų laikais. Tai, kas saugu vasarą, gali būti pavojinga žiemą (pvz., dėl slidžių paviršių, parazitų atsiradimo). Privalote nuolat vertinti naujausius pasikeitimus. Po kiekvieno svarbaus pokyčio peržiūrėkite ir iš naujo įvertinkite galimus pavojus ir riziką.