Kai lietuviams verslininkams pasidaro per ankšta savame kieme, jie pradeda ieškotis užsienio rinkų, į kurias galėtų investuoti. Natūralu, kad pirmiausia akys nukrypsta į Latviją. Šalis kaimynė yra panašaus dydžio, jau nekalbant apie tai, kad esame vieninteliai išlikę baltai ir turime nemažai panašumų. Tačiau ar tikrai apie brolius latvius žinome tiek daug? Ko gero, neretai pervertiname savo žinias.
Pakalbinome Latvijos ambasadorių dr. Mārtiną Virsį ir pabandėme sužinoti apie Lietuvos verslininkų perspektyvas šioje šalyje.
Ponas M. Virsis įžvelgia daug bendrų dalykų: „Turime daug bendra. Pirmiausia mūsų istorijos kelias panašus, istorinės aplinkybės lėmė nemažai kultūros panašumų, aišku, ir skirtumų. Kiek teko pastebėti, lietuviai yra greitesni ir aktyvesni, o latviai viską geriau pasveria prieš priimdami sprendimą“, - sakė Latvijos ambasadorius.
Latvijos miestai: Ryga ir ne tik
Galvodami apie Latviją pirmiausia prisimename Rygą - didžiausią miestą Baltijos šalyse. Būtent čia sukoncentruota šalies kaimynės ekonomikos galia. Kuo išsiskiria kiti didieji Latvijos miestai? Galbūt pasirodys, kad verslo pradžiai tinkamesnė būtų ne Ryga, o, tarkime, Liepoja?
„Apie Rygą - visiška tiesa. Kviečiame apsilankyti Rygoje ir kituose Latvijos miestuose tiek turizmo, tiek poilsio tikslais. Atstumai nėra dideli. Daugpilis yra antras pagal dydį Latvijos miestas ir svarbus transporto mazgas. Liepoja ir Ventspilis, kaip ir Ryga, yra svarbūs uostamiesčiai. Liepojoje ir Ventspilyje veikia 2 laisvosios ekonominės zonos, jose įsikūrusioms įmonėms teikiamos verslo lengvatos. Be to, Liepoja ir Ventspilis pastaruoju metu išpopuliarėjo kaip turizmo objektai. Nuvykus į šiuos miestus dažnai galima išgirsti lietuvių kalbą“, - dėstė M. Virsis.
„Manau, verslo kultūros skirtumus Latvijoje ir Lietuvoje geriausiai gali palyginti patys verslininkai. Džiugu, kad Lietuvoje jau septynerius metus aktyviai darbuojasi Latvijos prekybos rūmai, kurių valdybos pirmininkas yra Gundaras Andžānis. Latvijos prekybos rūmai vienija tokias stambias Latvijos kapitalo įmones kaip „Elektrum Lietuva“, „NP Foods“, „BTA Draudimas“, „Citadele Bankas“, „Likmere“, „Grifs AG“, „Sakret“, taip pat smulkiąsias ir vidutines įmones bei individualius narius. Rūmuose susitinka Latvijos ir Lietuvos atstovai, bendraujantys jau daugybę metų. Būtent jų derėtų klausti apie verslo santykius.
Nereikia bandyti išrasti dviračio, kad pasakytume, jog tarp Latvijos ir Lietuvos esama ir verslo kultūros panašumų, ir skirtumų. Atsakymo į šį klausimą, kaip ir dėl mentaliteto skirtumų, reikėtų ieškoti istorijoje. Istorijos paliktas antspaudas atsispindi ir verslo pasaulyje, tačiau sėkminga Latvijos prekybos rūmų veikla Lietuvoje byloja, kad gyvename XXI a. Europoje ir gebėjimas glaudžiai bendradarbiauti tik sustiprina abiejų šalių verslininkus. Lietuviams ir latviams daug paprasčiau susikalbėti nei su kitų valstybių atstovais, nes mūsų kalbos ir kultūros aspektai yra daugiau panašūs nei skirtingi, o tai labai svarbu“, - sakė M. Virsis.
Latvija stipriai nukentėjo nuo ekonomikos krizės, tačiau sunkiausias etapas, atrodo, jau praeity. Pastaraisiais metais šalies ekonomika augo sparčiai, o ateities prognozės irgi nuteikia optimistiškai. Tai vėl paverčia Latviją patrauklia šalimi investuotojams.
„Latvija sėkmingai įveikė ekonomikos sunkmetį ir grįžo į stabilaus augimo kelią. 2011 metais BVP augimas buvo 5,5 proc., o 2012-aisiais tikėtasi 4 proc. šuolio. Tarptautinės reitingų agentūros didina reitingus ir šiuo metu Latvija yra viena sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje. Ekonominė padėtis yra stabili, todėl tiek Latvijos, tiek Lietuvos įmonės rodo didesnį susidomėjimą bendradarbiavimu“, - teigė M. Virsis.
Sėkmingi lietuviško kapitalo įmonių pavyzdžiai Latvijoje
Sėkmingų lietuviško kapitalo įmonių Latvijoje istorijų netrūksta. „Bitė Lietuva“ sėkmingai veikia mobiliojo ryšio rinkoje, „Apranga“ - drabužių prekybos sektoriuje, „Agrochema Latvija“ - trąšų, agrochemijos prekybos sferoje. Taip pat visiems žinomi prekybos tinklai „Maxima“ ir „Iki“, - sakė ambasadorius.
Jis pažymėjo, kad latviai teikia pirmenybę vietos produktams, bet kaimynystė lietuviškiems produktams prideda pasitikėjimo.
Latvijos rinkos specifika
„Latvijos vartotojai yra ne mažiau nacionalistai nei lietuviai. Todėl Latvijoje visada bus dalis vartotojų, pirmenybę teikiančių latviškoms prekėms. Panašią tendenciją galima pamatyti ir Lietuvoje. Vis dėlto apskritai Latvijos pirkėjas yra atviras, palygina tiek kokybę, tiek kainą ir produkto pasirinkimą dažniausiai lemia perkamoji galia. Manau, svarbiausia yra kokybė ir kaina, o ne kilmės šalis. Latvijos pirkėjai vertina savo valstybėje pagamintas prekes, bet jeigu išbandys kitos valstybės produkciją ir ją įvertins gerai, mielai pirks.
Pirkėjų skonis ir įpročiai Latvijoje ir Lietuvoje yra panašūs, todėl pirmenybė teikiama ne prekių ženklui, o geografiniam artumui, vartotojai mieliau renkasi prekes be konservantų.
Aišku, turi reikšmės ir tai, kaip konkretus prekių ženklas įsitvirtino rinkoje. Dar svarbu kaina, kokybė. Negalima paneigti galimybės, kad akivaizdžiai per maža kaina vartotojams sukelia nesąžiningos konkurencijos ir žemos kokybės įspūdį, todėl suveikia priešingai ir pirkėjai renkasi kitą prekę“, - pasakojo M. Virsis.
Ambasadoriaus teigimu, Latvijos rinka kiek atviresnė nei Lietuvos. Latviai kiek lengviau įsileidžia prekių ženklus iš užsienio, štai kodėl šalyje kaimynėje neretai galima apsieiti be vietos partnerio pagalbos.
„Latvijos rinkoje vietos partneris negarantuoja sėkmingos verslo pradžios. Jo pasirinkimas priklauso nuo paties verslininko suvokimo ir pageidavimo - verslas vienodai puikiai gali sektis ir su Latvijos partneriu, ir be jo. Jau minėjau pavyzdžius, kaip Lietuvos įmonės pačios sėkmingai dirba Latvijos rinkoje. Šiuo atžvilgiu Latvijos ūkinės veiklos aplinka atviresnė: Lietuvoje verslas geriau sekasi su Lietuvos partnerio pagalba, o Latvijoje dominuojantis veiksnys priimant sprendimą yra abipusė ekonominė nauda“, - sakė ambasadorius.
„Norintys investuoti Latvijoje verslininkai gali kreiptis į Latvijos ambasadą Lietuvoje ir į LIPA atstovą Lietuvoje. Kaip ir Latvijos verslininkams, pageidaujantiems išplėsti savo eksporto rinką Lietuvoje, pirmasis kontaktinis punktas yra mūsų ambasada ar LIPA atstovas Lietuvoje, taip ir Lietuvos verslininkai turi galimybę pirmiausia kreiptis į savo ambasadą Rygoje, kuri taip pat suteiktų informacijos apie ūkinės veiklos aplinką ir galimybes.
Verslo finansavimo galimybės | Ką reikia žinoti apie „Kickstarter“ platformą?
Socialinis verslas Latvijoje
Socialinis verslas tampa vis svarbesniu įrankiu sprendžiant socialinius iššūkius regionuose. Šiame straipsnyje aptariama socialinio verslo plėtra Latvijoje, jo apibrėžimas, iššūkiai ir galimybės, remiantis regioninio socialinio verslumo forumo medžiaga.
Socialinio verslo plėtra regionuose
Forumo dalyvius pasveikino atstovai iš Lietuvos ir Latvijos, pabrėždami socialinio verslumo ekosistemos svarbą savivaldybėms. Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas teigė, kad susirinkta kalbėti ne tik apie verslą, bet ir apie poveikį bendruomenėms. Ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas Jonas Jarutis akcentavo dėmesį regionams, įsipareigojant jiems skirti 30 proc. investicijų. Jis pabrėžė, kad socialinis verslas siekia pelno kartu su tikslu spręsti visuomenės problemas.
Rytinėje forumo dalyje buvo gilinamasi į socialinio verslo politikos ir strategijų plėtrą nacionaliniu bei regioniniu lygmeniu. Pristatyti viešojo finansavimo bei partnerystės modeliai, galintys paskatinti socialinės ekonomikos augimą.
Forume diskutuota, kaip socialinis verslas gali tapti realiu pokyčių įrankiu regionuose ir kokių bendradarbiavimo formų reikia, kad būtų sprendžiami vietos bendruomenėms aktualūs socialiniai iššūkiai.
Kas yra socialinis verslas?
Popietinėje sesijoje kalbėta apie tai, kaip socialiniai verslai padeda spręsti vietos problemas, kuria darbo vietas ir stiprina bendruomeninę tapatybę. LISVA kartu su Rokiškio rajono savivaldybe įgyvendino mokymus ir parengė Vietos veiksmų planą. LISVA yra pasirengusi padėti savivaldybėms ir socialiniams verslams - stiprinti jų gebėjimus, teikti konsultacinę ir ekspertinę pagalbą bei kurti nuoseklų dialogą, kad socialiniai verslai būtų matomi ir išgirsti, o atsakingos institucijos galėtų kryptingai stiprinti socialinio verslumo plėtrą ir augimą regionuose.
Regita Zeila, Latvijos socialinio verslo asociacijos projektų vadovė, akcentavo socialinio verslo unikalumą ir bendradarbiavimo svarbą. Ji teigė: „Tikime, kad socialinis verslas yra kažkas unikalaus, ir džiugu matyti, kad Latvijoje jau seniai ieškoma pusiausvyros tarp pasiūlos ir paklausos.“
Iš Latvijos buvo pristatyti socialiniai verslai „Mājas TUVU“ (Zane Dreismane), teikiantis pagalbą pažeidžiamoms bendruomenėms, ir „4 vēji“ (Kristers Vējš), skatinantis jaunimo įtrauktį per kultūrinius bei edukacinius projektus.
Nuo vizijos iki realybės: socialinių verslų ateitis
Forumo baigiamojoje sesijoje vyko diskusija, jungianti nacionalinės politikos, savivaldybių ir tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvas. Viena iš svarbių temų buvo socialinio verslo samprata ir jos vystymas skirtingose šalyse, ypač - Latvijos pavyzdys.
Latvijos Socialinės apsaugos ministerijos atstovas Imants Lipskis paaiškino: „Socialinio verslo apibrėžimas yra labai aiškus - tai darbas žmogaus labui, siekiant ilgalaikio teigiamo pokyčio visuomenei. Oficialiai taip pat pabrėžiama, kad socialiniai verslai turi reinvestuoti gautą pelną į socialinės misijos įgyvendinimą, veikti darniai ir atsakingai. Socialinio verslo plėtros vizija ir teisinis aiškumas buvo svarbus aspektas ir Lietuvos politikų akiratyje. Pasak J. Jaručio, socialinis verslas turi ateitį, tiesiog reikia teisingai reglamentuoti politiškai, kad būtų aiškios taisyklės.
| Šalis | Socialinės ekonomikos įmonių dalis |
|---|---|
| Lietuva | 0,6% |
| Latvija | 2,2% |
| Estija | 6,2% |
| Lenkija | 2,3% |
Diskusijoje aptarti socialinio verslo iššūkiai ir galimybės nacionaliniu bei vietos lygmeniu - nuo teisinės aplinkos ir finansavimo iki savivaldybių vaidmens.
Įmonių steigimas Latvijoje: ką reikia žinoti
Dalis Lietuvos verslininkų yra nusivylę verslo aplinka ir mokestine našta mūsų šalyje, todėl suprantama, kad dažnai sulaukiame klausimų apie įmonių steigimą kitose valstybėse. Verslas svarsto įvairias alternatyvas, tačiau dažniausiai jų akys krypsta į artimiausią šalį - Latviją. Ir nieko keisto, nes ji yra ne tik mūsų kaimynė, bet ir labai panaši į Lietuvą kultūriškai, emociškai bei istoriškai. Latvijos gyventojai turi lietuviams artimas vertybes bei mąstymą, todėl lengva vieniems kitus suprasti. Be to, dauguma žmonių kalba ne tik latvių, bet ir anglų bei rusų kalbomis - svarbiausiomis, vykdant veiklą rytų ir vakarų pusiaukelės regione.
Latvijos Respublikoje galimos įvairios teisinės įmonių formos, tokios kaip „Uždaroji akcinė bendrovė” (latviškai tiesiog SIA - Sabiedrība ar Ierobežotu Atbildību), „Akcinė bendrovė (AS)“, „Filialas“ ar „Atstovybė“ ir kt. Šios įmonės steigimo subtilybės ir apribojimai priklauso nuo jos įstatinio kapitalo dydžio. Nuo 2010 m. gegužės Latvijoje atsirado uždarosios akcinės bendrovės forma, kuri yra labai patraukli smulkiems ar turintiems mažus finansinius pajėgumus verslams. Ši latviškos UAB forma suteikia galimybę įnešti kapitalą nuo 1 iki 2799 eurų. Jos steigėjais ir akcininkais gali būti tik fiziniai asmenys, nepriklausomai nuo pilietybės ir gyvenamosios vietos, o didžiausias steigėjų skaičius - 5 žmonės. Taip pat tokios įmonės akcininkas gali būti tik vienos sumažinto kapitalo įmonės akcininku. Nuo 2023 liepos 1d. Steigimo metu turi būti atidaroma kaupiamoji sąskaita Latvijos banke. Į ją reikia atlikti grynųjų pinigų įnešimą arba pripažinti įstatinio kapitalo įnešimą turtu.
Be to, 2800 eurų yra optimalus kapitalo dydis, kurį sau ne tik gali leisti, bet ir yra normalu turėti daugumai pradedančiųjų įmonių. Latvija yra Rytų Europos finansų centras, siūlantis patogų apmokestinimą prekybos ir kontroliuojančiosioms bendrovėms. Nuo 2018 m. įmonių mokamas pelno mokestis Latvijoje buvo pakeistas į 20% ir mokamas tik iš pelno dalies, kuri bus paskirstoma arba išmokama kaip dividendai arba naudojama tikslams, kurie nėra tiesiogiai susiję su verslo plėtra. Jei bendrovė nemoka dividendų, bet nusprendžia uždirbtą pelną investuoti į verslą, taikomas 0 % pelno mokestis. Tai ypač patrauklu verslui, kuris koncentruojasi į plėtrą, o ne greitą pelno išsiėmimą.
Šalis yra patraukli investuotojams, nes ji - Europos Sąjungos narė. Latvija yra Baltijos regiono Šiaurės Europos šalis, kurioje dirba patyrę specialistai, kalbantys latvių, anglų, rusų kalbomis. Šie specialistai puikiai išmanantys Vakarų ir Rytų pasaulio verslo kultūrą. Šios intelektinės savybės, patogi geografinė padėtis ir gera verslo aplinka lemia bendrą šalies patrauklumą užsienio investuotojams, kurie vis dažniau savo įmones steigia šioje valstybėje.
Kadangi įmonės steigimas užsienio šalyje dažnam kelia galvos skausmą, be to, nėra laiko užsiimti informacijos paieška ir analize, įmonės steigimą Latvijoje galite patikėti „LC paslaugų centro“ profesionalams. Įmonės steigimo Latvijoje kaina nuo 1200 Eur +PVM (viskas įskaičiuota!)
Turite daugiau klausimų?
Tam, kad galėtumėte pradėti savo verslą Latvijoje pirmiausia turite žinoti kurią verslo struktūrą pasirinksite. Uždarosios akcinės bendrovės minimalus įstatinis kapitalas yra 2’800 eurų, o akcinės bendrovės - 35’000 eurų. Pateikus kokią verslo struktūrą pasirinkote turėsite atidaryti banko sąskaitą ir registruotis PVM tikslais. Jei turite darbuotojų turėsite juos užregistruoti socialinio draudimo tikslais.
Pradžiai reikalingas pradinis kapitalas labai priklauso nuo to, kokį verslą planuojate įkurti. Turite įvertinti galimybę, kad pradžia gali būti sunki, verslas gali neatnešti pelno iš pradžių, bet Jums vis tiek reikės mokėti mokesčius, padengti patalpų nuomos išlaidas, sumokėti darbuotojų algas, įsigyti ir pasirūpinti reikalinga įranga.
Norint įkurti verslą Latvijoje reikia sužinoti daug įvairių niuansų ir tai užima nemažai laiko. Norint to išvengti, galite kreiptis pagalbos į ekspertus. Kad nereikėtų informacijos pačiam ieškoti interneto platybėse ir tikrinti ar pateikiama informacija yra tikra, galite konsultuotis su toje srityje dirbančiais žmonėmis. Jums taip pat gali padėti valstybinės organizacijos (LIAA) siūlančios nemokamą konsultaciją. LIAA sukūrė 15 verslo inkubatorių, kurie padės ankstyvosios stadijos įmonėms paspartinti jų augimą. LIAA inkubacijos programa, be kitų dalykų, apima bendrą paslaugų, tokių kaip testavimas, prototipų kūrimas, rinkos tyrimai, taip pat ekspertų konsultacijas. Pradedantiesiems verslininkams taip pat suteikiamos biuro patalpos, galimybė dalyvauti vietinėse parodose ir kreiptis dėl finansavimo.
Tai kokių patalpų reikia Jūsų verslui visiškai priklauso nuo veiklos pobūdžio. Kai kuriems verslams nereikia papildomų patalpų ir viskas yra dirbama iš namų. Kitiems atvejams, pavyzdžiui pardavinėjant prekes internetu, gali nereikėti patalpų pačiam darbui vykdyti, bet reikia išsinuomoti sandėliavimui skirtas patalpas. Patalpų nuomos kaina taip pat priklauso nuo dydžio, įrengimo ir vietos, todėl pasakyti vidutines kainas būtų labai sunku.
Vykdydami pelną nešančią veiklą Latvijoje turėsite mokėti šalies nustatytus mokesčius. Latvijoje galite įsigyti įvairaus tipo draudimus savo verslui. Tai gali būti draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbo vietoje, draudimas apsaugantis nuo kibernetinių pavojų, parduodamų prekių draudimas ar kita. Nėra būtina turėti visų draudimų, geriausia pasirinkti tai, kas Jūsų verslui yra reikalingiausia ir kas gali labiausiai praversti.
Prekinis ženklas apsaugo Jūsų verslą nuo kopijų ar nelegalaus naudojimo. Užregistravus prekinį ženklą galėsite imtis leglių veiksmų prieš žmones kurie be Jūsų leidimo naudojo Jūsų prekinį ženklą. Taip pat galėsite licensijuoti ar parduoti savo sukurtą prekinį ženklą. Užregistruoti savo prekinį ženklą Latvijoje gali užtrukti apie vienerius metus. Užpildžius dokumentus turėsite sumokėti 100 eurų mokestį, o vėliau dar 100 eurų.
Įkūrę verslą Latvijoje ir pasamdę darbuotojų privalote jiems mokėti bent minimalų atlyginimą. Skirtingose šalyse vyrauja skirtinga konkurencija, todėl jei jau žinote kokioje srityje norite atidaryti savo verslą - įvertinkite konkurentus. Išanalizuokite jų pranašumus ir trūkumus, klientūrą, kainyną.
Kiekviena šalis turi savus įstatymus ir kuriant verslą reikėtų paaukoti daug laiko patiems ir įsigilinti į šalies įstatymus arba konsultuotis su teisininkais dėl įvairių verslo klausimų.
Reklamuojant prekes ar paslaugas kurias siūlo Jūsų verslas turite gerai pasidomėti ne tik koks reklamos tipas labiausiai paveikia Jūsų potencialių klientų grupę, bet ir kokie yra reklamos įstatymai. Rinkdamiesi tinkamiausius būdus kaip geriausiai pasiekti potencialių klientų grupę turėtumėte pirmiausiai įvertinti jų amžių, socialinį statusą ir labiausiai tikėtiną kasdienę veiklą. Nepamirškite įvertinti ir regiono ypatumų.
Verslo nuotaikos Baltijos šalyse: Lietuva pirmauja
„Finansų vadovų atsakymai rodo, kad šie metai Baltijos šalių verslui buvo geresni nei 2023 metai, kai ekonomika stagnavo. Mažėja palūkanų normos, atsigauna namų ūkių perkamoji galia ir vartojimas, stabilizavosi žaliavų kainos - visa tai įmonėms suteikė tvirtesnį finansinį pagrindą ir daugiau apibrėžtumo planuojant ateitį, be to, įmonių dalis, kuri kapitalo prieinamumą vertina kaip iššūkį, yra minimali. Nepaisant to, pasaulio geopolitinė padėtis nėra rami, tą kaip didžiausią verslo iššūkį įvardija ir apklausti šalies didžiųjų įmonių finansų vadovai, tačiau Lietuvoje rizikos ir investicijų apetitas yra akivaizdžiai padidėjęs“, - teigia Tadas Jonušauskas, SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas, rašoma pranešime.
Rugsėjį atliktas tyrimas rodo, kad iš trijų Baltijos valstybių nuotaikos Lietuvoje yra pozityviausios - 58 proc. finansų vadovų pažymėjo, kad per ateinančius 12 mėnesių verslo sąlygos bus palankios. Per apklausą prieš metus tokius vertinimus pateikė 51 proc. respondentų. Įmonės Latvijoje ir Estijoje verslo sąlygas šiemet taip pat vertina geriau, tačiau pokytis nėra toks didelis kaip Lietuvoje. Trumpai tariant, daugiausia Estijos ir Latvijos verslų ateinančių metų situaciją labiau linkę vertinti kaip vidutinę.
Skirtingi ekonomikos iššūkiai Baltijos šalyse
T. Jonušauskas atkreipia dėmesį, jog, palyginti su pernai, Lietuvoje nuo 79 proc. iki 72 proc. sumažėjo finansų vadovų, kurie savo įmonių finansinę padėtį apibūdina kaip palankią, dalis. Tačiau sumažėję rezultatai atitinka istorinius vidurkius.
„Latvijoje vertinimas smuktelėjo tik 1 procentiniu punktu - iki 77 procentų, o Estijos finansų vadovų, teigiančių, kad finansinė jų įmonės padėtis yra palanki arba labai palanki, dalis yra mažiausia nuo 2014 m., kai pradėta atlikinėti kasmetinę apklausą“, - pastebi T. Jonušauskas. Pasak jo, tyrimo rezultatai atspindi, kad pernai ir šiemet Estijos ekonomikai sekasi prasčiau negu Lietuvos ir Latvijos. Pirmą 2024 m. pusmetį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo 2,3 proc. didesnis negu prieš metus, Latvijos ekonomika augo 0,1 proc., o Estijos ekonomika patyrė 1,6 proc. nuosmukį.
Lietuvoje sparčiausiai atsigavo namų ūkių perkamoji galia, skatinanti vartojimo augimą. O Estijoje padaugėjo nerimo dėl mokesčių sistemos pokyčių - į tai gyventojai ir verslas paprastai visada reaguoja jautriai. SEB ekonomistai prognozuoja, kad 2025 metais Estijos ekonomika atsigaus, tačiau tikimasi mažesnio BVP augimo, lyginant su Latvija ir Lietuva.
Ekonomistų prognozes atspindi finansų vadovų atsakymai, susiję su didžiausiais rūpesčiais. Estijoje ir Latvijoje susirūpinimą dėl ekonominių perspektyvų išreiškė daugiausia respondentų - atitinkamai 65 ir 61 procentas. Lietuvoje daugiausia apklaustųjų (po 51 proc.) kaip didžiausias problemas įvardijo geopolitines rizikas ir augančias darbo jėgos sąnaudas. Trečioji didžiausia verslo problema (46 proc.) Lietuvoje - kvalifikuotų specialistų trūkumas.
Verslai tapo atviresni rizikai ir investicijoms
Ekonomikos augimo perspektyvos daro įtaką įmonių požiūriui į riziką. Šiemet daugiau finansų vadovų Lietuvoje sako, kad atsirado erdvės prisiimti didesnę riziką: labiau rizikuoti trumpuoju laikotarpiu linkusių įmonių dalis išaugo nuo 31 proc. iki 42 procentų. Tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu atviresnės rizikai tapo 23 proc. įmonių, palyginti su 16 proc. pernai.
Paklausti, kur panaudotų lėšų perteklių, jeigu jis susidarytų, pusė (49 proc.) respondentų Lietuvoje teigė, kad investuotų vietinėje rinkoje. Ryžtas investuoti užsienyje kur kas silpnesnis: į verslo plėtrą svetur investuotų tik kiek daugiau negu dešimtadalis (12 proc.) apklaustų įmonių. Tyrimo duomenimis, prioritetą skoloms sumokėti teiktų 21 proc. respondentų (pernai 27 procentai).
SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas T. Jonušauskas šį pokytį aiškina tuo, jog Europos Centriniam Bankui (ECB) mažinant palūkanų normas, verslui skolos našta darosi lengvesnė ir kelia mažiau įtampos. Be to, 9 proc. respondentų šiuo metu būtų linkę papildomus pinigus turėti kaip didesnę finansinę pagalvę.
Tyrimas atskleidė, kad pernai dėl padidėjusių palūkanų normų buvo daugiau negu trečdalis (35 proc.) atsakiusių, kad investicijas mažins; šiemet sumažėjus palūkanų normoms sumažėjo ir įmonių, kurioms palūkanų normos stabdo investicijas. 2024 m. tik 13 proc. finansų vadovų Lietuvoje nurodė, kad per ateinančius 12 mėnesių mažins investicijų programas. Pernai užmojai karpyti investicijas buvo kone 3 kartus didesni - panašius planus 2023 metų tyrime atskleidė 35 proc. įmonių.
Kasmet, išskyrus 2020 metus, rudenį atliekama SEB banko didelių Baltijos šalių įmonių finansų vadovų apklausa atskleidžia verslo nuotaikas ir požiūrį į iššūkius bei galimybes artimiausiu laikotarpiu. Šiemet apklausa buvo didžiausia - tyrime dalyvavo 302 didelės Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės, kurių apyvarta viršija 20 mln. eurų. Apklausos metu įmonių finansų vadovai pateikia savo įžvalgas, kaip galėtų kisti verslo sąlygos per ateinančius dvylika mėnesių, taip pat nurodo svarbiausius verslo iššūkius ir įmonių planus.