Šiuolaikinės mokyklos susiduria su iššūkiais, reikalaujančiais didinti efektyvumą, nuosekliai tobulinti veiklą ir organizacinį vystymą nuolatinės kaitos sąlygomis. Svarbu siekti, kad mokykla taptų nuolat besimokančia ir besivystančia organizacija, kurios narių veikla ir santykiai paremti bendradarbiavimu, partneryste, inovacijų ieškojimu, kūrybiškumu, atvirumu ir atsakingumu.
Gimnazija, kaip švietimo įstaiga, turi nuolat tobulėti ir siekti aukščiausios kokybės. Vienas iš būdų tai pasiekti - strateginis planavimas, kuris apima vizijos, misijos, valdymo filosofijos, vertybių ir tikslų formulavimą. Šiame procese vizijos sukūrimas turi labai didelę reikšmę, nes ji kreipia mokymąsi ir telkia energiją.
Strateginis planavimas ir jo reikšmė
Strateginis planavimas - tai pagrindinio organizacijos tikslo nustatymas bei jo siekiui reikalingų išteklių ir veiklos būdų sistemos parinkimas, kad būtų galima maksimaliai pasinaudoti esamomis galimybėmis bei minimizuoti pavojus. Strateginio planavimo procesas laikomas lanksčiu įrankiu, kuriuo remiantis užtikrinami naujoviški organizaciniai pakitimai, kurie būtini organizacijos gyvybiškumui.
Organizacijos gyvybiškumą lemia visų narių indėlio ir kūrybiškumo nukreipimas pokyčio ir bendrų siekių link. Vizija yra pirmoje vietoje iš būtinų sėkmei pasiekti veiksnių. Vizija apibūdinama kaip bet kurios sąmoningos, nukreiptos į ilgalaikę perspektyvą pastangos, veiklos pradžia ir atspirties taškas.
Pasak Fullano, vizija atsiranda kur kas vėliau, jau pradėjus veikti, dėl dviejų priežasčių. Pirma, esant sudėtingoms, besikeičiančiomis sąlygomis, organizacijai reikia gerai apmąstyti patirtį, ir tik tada galima sudaryti patikimą viziją. Antra, bendra vizija turi atsirasti vykstant dinamiškai organizacijos narių ir vadovų sąveikai. Tokiam procesui reikia laiko. Vizija reikalauja iš vadovo ir pavaldinių, lankstumo ir pasiryžimo keistis, sisteminio mąstymo, pasirengimo bendradarbiauti, dirbti komandoje, tobulinti savo kompetencijas vardan bendro tikslo.
Remiantis aprašytu, sunku nustatyti, kas pirmiausiai formuluojama strateginiame plane: vizija (kaip ateities vaizdinys) ir po jos misija (organizacijos esmės atspindėjimas), ar atvirkščiai, misija, vėliau - vizija, arba organizacijos sąlygų ir situacijos analizė, ir tik ja remiantis, vizija ir misija. Nėra griežtų reikalavimų. Tai priklauso nuo to, koks strategijos rengimo modelis pasirenkamas: analitinis ar kūrybinis.
Analitiniame modelyje remiamasi tuo, ką organizacija sugeba, o ne tuo, ką ji turėtų ar galėtų nuveikti: pirmiausiai atliekama veiklos situacijos ir turimų išteklių analizė, tik po to formuluojama vizija, misija ir t.t. Skirtingai negu analitiniame modelyje, kūrybiniame siekiama „atitrūkti“ nuo organizacijos realybės, kurti netgi idealizuotą ateities viziją, kuri yra patraukli ir mobilizuojanti, po to grįžtama į objektyviai egzistuojančią organizaciją su jos turimais ištekliais, atliekama situacijos analizė ir bandoma ieškoti būdų, kaip bent priartėti prie vizijos.
Vadybos habilituotas daktaras R.Jucevičius viziją apibūdina kaip komplikuotą visumą, apimančią: būsimos organizacijos viziją, būsimos situacijos viziją, strategijos viziją, dabarties ir ateities siejimo viziją, reikiamų resursų, sugebėjimų ir jų panaudojimo viziją. Kitaip tariant, vizija - tai pageidaujamos organizacijos ateities, tolimesnės perspektyvos vaizdinys. Vizija - tai atspirties taškas misijai ir strateginiams tikslams kurti.
Daugelio leidinių apie vadybą autorius, profesorius R.Želvys viziją apibūdina kaip idealą, kurio bendruomenės nariai įsipareigoja bendrai siekti. Bet kuriuo atveju, vizija apima mokyklos praeitį, dabartį ir ateitį. Prieš kurį laiką buvo rekomenduojama kurti vizijas 5-10 metų į priekį, tačiau sparčiai besikeičiančiomis sąlygomis šiandieniniame gyvenime tokios tolimos vizijos numatymas darosi vis sudėtingesnis. Todėl šiuolaikiniai vadybos teoretikai siūlo orientuotis į 3-5 metų vizijas.
Pirmiausia turime sukurti vizijos formulavimo kontekstą: reikia išmokti kūrybiškai analizuoti bei vertinti aplinką, pažinti visas galimas įtakos grupes ir integruoti įvairių sričių žinias ir sugebėjimus, kad geriau galima būtų įsivaizduoti, kaip turėtų atrodyti mokykla ir jos veikla visoje aplinkoje. Vizijai sužadinti padeda tiksli, tinkamai pateikta informacija, vertybės, struktūra. Todėl būtina tinkamai suformuluoti problemas, sutelkti informaciją, žinias, nuostatas, vertybes, principus, atsakant į klausimus, koks mokyklos veiklos kontekstas, kokią įtaką gali turėti aplinka ir kaip ji gali įtakoti viziją.
Šiame pradžios etape pagrindinę rolę turi suvaidinti vadovas. Šiuolaikiškas, sėkmingas, veiksmingas ir iškilus vadovas pirmasis turi aiškiai įsivaizduoti ir išmanyti savo mokyklos viziją. Tam vadovas kaip tikrasis lyderis turėtų sukurti partneriškais tarpusavio santykiais, individualių pastangų stimuliavimu, iniciatyvų skatinimu ir geru komunikavimu pagrįstą atmosferą.
Iš tikrųjų sunkiausia yra pasiekti, kad viziją žinotų, ją teisingai suprastų ir jai pritartų visi mokyklos bendruomenės nariai. Todėl viena iš svarbiausių vadovo pareigų - suderinti bendrą sampratą ir siekti, kad darbuotojai būtų atsidavę jos įgyvendinimui.
Komponentai, atsispindintys vizijoje:
- švietimo paslaugų vartotojus (kas jie (mokiniai, tėvai)?
- suteikiamas paslaugas (kokios?
- rinką (kur veikiame? kokios mūsų perspektyvos ekonominėmis sąlygomis?
Ta pati autorė vizijoje taip pat rekomenduoja numatyti, kaip toleruoti nesėkmes. Vizija padeda kurti mokyklos bendruomenės organizaciją, užgrūdintą nedideliems nesutarimams ir netoleruojančią didelius konfliktus. Formuojant viziją, jos kūrėjams paliekama pasirinkimo laisvė. Tačiau bet kuriuo atveju, ji turi būti aiški, lengvai suprantama, patraukli ir nuolat propaguojama.
Tinkamai suformuluota, tiksliai išreikšta vizija gali padėti tobulinti mokyklą, išgyventi rutiną, sustiprinti motyvaciją, parengti bendruomenę ateities išbandymams, atgaivinti mokyklos gyvenimą, gerinti atmosferą, tobulinti mokyklos bendruomenės narių santykius. Vizija neturėtų tapti konstanta, ji turi būti „gyva“: keičiantis intencijoms, dimensijoms ir objektyvioms aplinkybėms, būtina kartas nuo karto prie jos grįžti ir ją koreguoti. Ir dar: vizija turi būti kompleksinė turinio prasme, t.y. apimti visus mokyklą formuojančius elementus ir faktorius. Vizijos formuluotė turėtų sutilpti į 50-100 žodžių.
Mokyklos vizijos kūrimas yra kolektyvinio darbo rezultatas; tokios bendros vizijos šerdis yra asmeninės vizijos; kuriant viziją būtina, kad visa mokyklos bendruomenė susitartų, kokie yra mokyklos paskirtis, ir suvoktų, jog tarp asmeninių saviraiškos poreikių ir vizijos įgyvendinimo reikalavimų egzistuoja tam tikra įtampa. Visa tai turėtų būti nuolat mokyklos bendruomenėje aptariama, analizuojama.
Vizija atsiranda įvairiai. Kuriant bendrą viziją, būtina atsisakyti nuomonės, kad ji nuleidžiama „iš viršaus“. O kaip dažnai būna, kad ją formuoja direktorius (manau, su manimi sutiktų nemažo mokyklų skaičiaus bendruomenės). Aišku, vadovai pirmieji turi žinoti, ko reikia norint pagerinti mokyklas. Jie privalo žinoti, kaip administruoti mokyklas, kad šios pasiektų norimų rezultatų. Iš pradžių direktoriai patys turi įsivaizduoti geresnę mokyklą, perteikti šią viziją kitiems ir pasiekti susitarimą dėl jos kūrimo.
Yra kitų vizijos kūrimo būdų. Pavyzdžiui, viziją gali sukurti vadovų (administracinė) taryba, komanda ar visa bendruomenė (jei ji nedidelė). Viziją gali padėti suformuluoti išoriniai konsultantai. Man atrodo, kad efektyviausias kelias, tinkantis mokyklai - suburti tam tikslui iniciatyvinę darbo grupę(-es), kurios formuluoja kelis vizijos variantus ir teikia apsvarstyti, balsuoti, koreguoti bendruomenei.
Mokytojai, pagalbiniai darbuotojai, tėvai ir mokiniai turėtų dalyvauti kuriant mokyklos viziją. Turi būti išgirsti ir apsvarstyti visų balsai, net gi neigiamos nuomonės. Galutinį variantą patikslina ir pateikia mokyklos vadovai. Tačiau suteikdamas bendruomenės nariams tam tikrų įgaliojimų ir atsakomybės kuriant viziją, skatinant jų kūrybiškumą, mokyklos direktorius neturėtų pats likti nuošaly: atsisakyti savo paties įgaliojimų, atsakomybės, idėjų.
Norint pasiekti bendruomenės narių įsitraukimo ir įsipareigojimo, kuriant viziją, būtina. Taigi, „bendros vizijos kūrimas, įsipareigojimas bendriems tikslams yra dažniausiai propaguojami kaitos ir gerinimo procesų komponentai. Jie laikomi esminiais kuriant pasitikėjimą ir mokytojų bendruomenės tarpusavio suderinamumą“. Bendra vizija - svarbiausias žingsnis, formuojant bei keičiant žmonių santykius su organizacija, žingsnis, leidžiantis ankščiau nepatikliems žmonėms padėti dirbti drauge, nes ji rodys galutinį tikslą, iškilus stresinėms situacijoms. Bendra vizija - organizacijos narių vizijų derinys. Svarbūs elementai yra asmeninio meistriškumo įsipareigojimas tiesai bei kūrybinė įtampa.
Vakar, 2023 m. gegužės 23 d., Užupio gimnazija šventė savo 80-ies metų jubiliejų ir draugams bei vietos bendruomenei padovanojo nepaprasto grožio renginį, kurį sukūrė šios mokyklos kolektyvas: mokiniai bei mokytojai. Dalis mūsų aštuntų klasių mokinių pasirenka šią gimnaziją, kuri garsėja savo tolerancija, stipriomis ugdymo tradicijomis, kuri įsikūrusi nuostabiai gražioje vietoje Užupyje ant kalno. Čia dirba atsidavę mokytojai ir pagalbos specialistai, o tėvų bendruomenė yra aktyvi ir remianti mokyklą. Vakar išgirdome įdomią mokyklos istoriją iš gimnazijos direktorės Virginijos Navickienės lūpų. Ypač įsimintinas momentas buvo apie mokinių drąsą, kai jie kovojo už Lietuvos laisvę sovietmečiu, taip pat mokykloje saugomos ir puoselėjamos Moksleivių Laisvės chartijos priesaiką. Išgirdę gimnazijos istoriją ir pavartę Mokyklos metraščius kartu su svečių gausa mėgavomės nepakartojamu muzikos, šokio ir vaidybos renginiu. Mokytojų sumanytame ir mokinių atliktame spektaklyje regėjome Užupio gimnazijos istoriją. Ta proga nuoširdžiai sveikiname Užupio gimnaziją ir jos bendruomenę, linkėdami dar daug sėkmingų metų ir neblėstančios švietimo ugnies.
Apibendrinant, gimnazijos ateities vizija turėtų būti grindžiama strateginiu planavimu, kuris apima vizijos, misijos ir vertybių formulavimą. Vizija turi būti aiški, patraukli ir įtraukianti visą mokyklos bendruomenę, skatinanti bendradarbiavimą, kūrybiškumą ir nuolatinį tobulėjimą. Tik tokiu būdu gimnazija gali sėkmingai atliepti šiuolaikinius iššūkius ir užtikrinti kokybišką ugdymą.